Portugalų istorikas Manuelis Rosa teigia, kad keliautojas, Amerikos atradėjas Kristupas Kolumbas buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos anūkas.

Šiemet sukanka 580 metų nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto mirties. Ši asmenybė ir šiandien tebekursto istorikų bei archeologų aistras.

Daugumoje istorinių straipsnių linkstama aptarinėti mūsų galinguosius – kunigaikščius, prezidentus, CK generalinius sekretorius, tačiau yra gausybė tikrai nusipelniusių ar itin spalvingos biografijos žmonių, apie kuriuose mes nieko nežinome. Vienas tokių – prieš 110 metų gimęs Rapolas Mackonis.

Prieš 65 metus, 1945 m. lapkričio 20 d., Niurnbergo teisingumo rūmuose oficialiai prasidėjo pirmasis Tarptautinio karo tribunolo teismo posėdis. Niurnbergo procesas neturėjo analogų žmonijos istorijoje: pirmąsyk pasaulio jurisprudencijoje buvo teisiami ne pavieniai karo nusikaltėliai, bet visa vyriausybė.

Dalis Kauno pilies jau beveik baigta atstatyti, o bokšte beliko įrengti tik šildymo ir vėdinimo sistemas, tačiau kovos dėl šio statinio dar nesibaigia ir netgi darosi vis aštresnės. Iš skirtingų barikadų pusių pilasi kaltinimai. Priešininkai siūlo griauti ir taisyti tai, kas jau padaryta.

18 lietuvių prisiminimai apie gyvenimą priverstinio darbo stovyklose Sovietų Sąjungoje bus patalpinti projekto “Garsiniai Europos gulago archyvai” interneto svetainėje.
Tikimasi, kad projektas padės geriau suvokti skaudžią regiono istorinę patirtį Vakarų šalių gyventojams.

Antikomunistinę laikyseną deklaravusiam prezidentui Antanui Smetonai persekioti komunistus nei labai sekėsi, nei labai norėjosi. Prieš 70 metų, sovietų kariuomenei okupavus Lietuvą, mūsų šalyje buvo “legalizuota” komunistų partija. Iki tol Lietuvoje ši partija buvo uždrausta ir persekiojama.

Valdovų rūmų Vilniaus centre statyboms kitąmet planuojama skirti 16 mln. litų, tačiau abejojama, ar 2011 metais jie bus atidaryti.

1920 m. spalio 8 d. generolo Lucjano Želigowskio vadovaujama lenkų armija, sulaužiusi tik ką pasirašytą Suvalkų sutartį, pradėjo puolimą ir jau spalio 9 d. užgrobė Vilnių.

XVII a. pradžioje atrodė, kad sumaišties apimta maskvėnų valstybė tuoj subyrės – caras keitė carą, į sostą vienas po kito veržėsi apsišaukėliai ir avantiūristai. Į šią pilietinio karo košę netruko įsivelti ir Abiejų Tautų Respublika, kurios kariai 1610-ųjų rudenį įžengė į pačią Maskvą…

Rusija pompastiškai paminėjo savo pergalės Antrajame pasauliniame kare 65-metį. Ši valstybė nuolat akcentuoja sovietinio kario didvyriškumą bei pasiaukojimą, tačiau nutyli, kad skubinant karo pabaigą dažnai buvo paminami bet kokie žmoniškumo principai.