Maskvos miesto teismas antradienį nustatė, kas liepė įslaptinti Rusijos vyriausiosios karinės prokuratūros 2004 metų rugsėjo 21 dienos nutarimą nutraukti tyrimą dėl 1940 metais Katynėje NKVD įvykdytų 22 tūkst. lenkų karininkų žudynių, tačiau uždraudė paviešinti šio asmens duomenis, pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP. Apie tai žurnalistus informavo nevyriausybinės organizacijos “Memorial” , ginančios žmogaus teises ir kaupiančios [...]

Kaip telkti tautą, kaip skatinti patriotizmą, galėtume pasimokyti iš 1930-ųjų, kai visa šalis ištisus metus minėjo Vytautą Didįjį, jo žygius ir nuopelnus.

Prieš 75 metus, 1935 m. rugsėjį, legendinis svastikos ženklas įstatymu buvo įtvirtintas kaip galingiausios Europoje Trečiojo Reicho valstybės simbolis ir tapo vokiečių nacionalinės vėliavos dalimi. Nuo to laiko beveik viso pasaulio diletantai šį ženklą vadina fašistiniu.

Beveik prieš šimtmetį, 1914-ųjų rugpjūtį, Lietuvoje prasidėjo Didysis karas, dabar dažniau vadinamas tiesiog Pirmuoju pasauliniu. Jo metu žuvo daugiau nei 11 tūkst. lietuvių, o beveik 19 tūkst. buvo sužeista.

Prieš 70 metų, 1940 m. rugpjūčio 14 d., VKP(b) politbiuras priėmė slaptą nutarimą “Dėl Estijos, Latvijos, Lietuvos TSR armijų pertvarkymo”. Tačiau iš tikrųjų Baltijos šalių ginkluotųjų pajėgų likvidavimas prasidėjo gerokai anksčiau.

Prieš 90 metų, 1920 m. vasarą, prasidėjo raudonosios armijos žygis į Vakarus, dėl kurio ir Lietuvos nepriklausomybei kilo mirtinas pavojus.

Prieš 70 metų, 1940-ųjų rugpjūčio 15 d., buvo oficialiai paskelbta apie Trečiojo Reicho planus perkelti Vokietijos ir Europos žydus į Madagaskaro salą Indijos vandenyne.

Prieš 65 metus karą pralaimėjusios Vokietijos Potsdamo mieste esančiuose Cecilienhofo rūmuose įvyko nugalėtojų – Sovietų Sąjungos, JAV ir Didžiosios Britanijos – vadovų konferencija, nulėmusi ir mūsų valstybės ateitį.

Iš pradžių gana atsargiai vykęs mūsų krašto sovietizacijos procesas, 1940 m. liepą ir rugpjūtį įgavo radikalų, net revoliucinį pobūdį.

Užgrobę valdžią 1917 m. rudenį bolševikai paskelbė daug gražių idėjų ir šūkių, tarp kurių buvo ir pažadai suteikti apsisprendimo laisvę visoms carizmo pavergtoms tautoms. Tačiau tą laisvę jie traktavo savotiškai ir prisidengdami proletariato interesų gynimu stengėsi susigrąžinti į naująją imperiją visas valstybes, bandančias iš jos pasprukti.

Liepos 15-ąją minime Žalgirio mūšio pergalės 600-ąsias metinės – lietuviškos šlovės jubiliejų, iš naujo keliantį klausimą, ar šiandien esame jos verti.