Kiek metų teks laukti, kol atsipirks verslas, labai priklauso nuo sektoriaus. Transporto, švietimo, didmeninės prekybos verslas atsiperka per keletą metų, o pramonės, mažmeninės prekybos, statybos sektoriuose šis laikotarpis viršija ir penkerius metus.

Daugelis Lietuvos gamintojų, pradedant lazerinių technologijų ar medicininės įrangos kūrėjais ir baigiant baldininkais, metalo konstrukcijų gamintojais, gintaro perdirbėjais, sėkmingai vysto verslą tik todėl, kad beveik visą produkciją eksportuoja. Kaip jiems pavyko įkelti koją į užsienio rinką ir užsitarnauti anglų, skandinavų ar net japonų pasitikėjimą?

Statybinės medžiagos brangsta. Ir tai, tikina specialistai, nesusiję nei su statybinių medžiagų rinkos pagyvėjimu, nei su statybų sezono pradžia. Beje, statybos leidimų 2011 metais išduota netgi mažiau nei 2010-aisiais, statybų rinkai bene juodžiausiais metais. Vis dėlto gamybininkai trauktis nežada – branginti produkciją juos verčia augančios gamtos išteklių kainos, pabrangusios dujos ir degalai.

Valstybė turtinga, tad kodėl jos sąskaita nepasipelnyti? Tokia logika, regis, vadovaujasi dažnas verslininkas, gavęs valstybės užsakymą ar sužinojęs, kad už jo paslaugas bus atsiskaitoma iš šalies iždo.

Panašu, jog IT pasaulyje sunkius laikus išgyvena ne tik suomių „Nokia“ – Japonijos technologijų milžinės „Sony“ akcijos penktadienį atpigo 6,7 proc., iki 1,132 jenos – žemiausio lygio per 31-erius metus, praneša BBC.

Dvikovoje dėl darbo rinkos liberalizavimo ir vėl nugalėjo profsąjungos. Vyriausybė spręsti lankstesnių darbo santykių klausimus paliks įpėdiniams.

Žinoma, kad būsimasis suskystintų gamtinių dujų terminalas negalės veikti be naujų jam būtinų dujotiekių. Pabandėme šiek tiek daugiau sužinoti apie juos.

Diskusijos dėl strateginių energetikos projektų įgyvendinimo pastebimai kaista ir ginkluojasi skaičiais. Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius, Visagino atominės elektrinės verslo plane aptikęs krūvą netikslumų ir nepagailėjęs laiko daliai pateiktų lentelių perskaičiuoti, įrodinėja, kad projektas valstybei komerciškai bus ne pelningas, o nuostolingas. Sudėtingiausiai valdininkams įveikiamu projekto kritikų ruporu pastaruoju metu tapęs ambicingas konsultantas džiaugiasi, kad jo skaičiavimais pagaliau susidomėjo bent vienas viceministras – tiesa, ne iš Energetikos, o iš Ūkio ministerijos.

Pavasarinės talkos Seimą įkvėpė dar vienam žygiui prieš netvarką. Mažiau nei prieš pusmetį kaip kovos su apleistos žemės savininkais priemonę pristatęs Žemės mokesčio įstatymo pataisas, gegužės viduryje parlamentas svarstys ir naują Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo redakciją, kuri irgi grindžiama siekiu gražinti ir tvarkyti Lietuvą – išvaduoti nuo neeksploatuojamų ir byrančių statinių.

Kaimo turizmo sektorius, gerokai nukentėjęs per sunkmetį, jau pernai rodė aiškius atsigavimo ženklus: atsirado per 40 naujų kaimo turizmo sodybų, kurių Lietuvoje dabar yra daugiau nei 700, o poilsiautojų skaičius didėjo 10 proc.

Naujausi Eurobarometro duomenys atskleidė, kad vos 1 proc. lietuvių yra paėmę paskolas iš bankų – tai pats mažiausias rodiklis visoje ES, kur paskolomis labiausiai naudojasi olandai (53 proc.), danai (48 proc.) ir švedai (45 proc.).