2011 Birželio 15

Rimantas Vaitkus

Aistros dėl Lietuvos branduolinės energetikos ateities – ar tikrai grįstos faktais?

veidas.lt

BFL

Pastaruoju metu šalies viešojoje erdvėje netrūksta įvairiausių nuomonių, pasisakymų, jog Lietuvai branduolinės energetikos planų apskritai vertėtų atsisakyti. Kaip pavyzdį rodomas Vokietijos Vyriausybės sprendimas ar  net pasakoma, kad naujoji AE, esą, dėl kuro ypatumų, didins Lietuvos energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Į faktus, visų pirma, ir norėčiau atkreipti dėmesį, kad, keliant nuomonių audrą branduolinės energetikos klausimais, būtų gilinamasi į kontekstą bei pasaulyje pripažintų organizacijų pateiktus faktus, o ne  aktyviai „transliuojama“ iškreipta realybė ar tiesiog sakoma netiesa.

Strateginiai investuotojai užtikrina branduolinio kuro tiekimą

Dar šio mėnesio pradžioje paskelbta žinia apie tai, kad norą investuoti į naująją Visagino AE pareiškė du strateginiai investuotojai – Japonijos bendrovė “Hitachi -  GE Nuclear Energy” bei JAV bendrovė “Westinghouse Electric Company”, yra gera naujiena. Tai yra pasaulyje gerbiamos, didelę branduolinės energetikos valdymo patirtį bei modernias technologijas plėtojančios kompanijos dėl kurių profesionalumo jokių abejonių nekyla.

Taip pat, pasaulinėje praktikoje yra įprasta, kad kiekvienas stambus reaktorių technologijų tiekėjas turi nuosavas branduolinio kuro gamyklas. Todėl yra nesvarbu, kuris iš dviejų minimų investuotojų įžengs į Lietuvos branduolinės energetikos rinką ir kokia reaktorių technologija bus pasirinkta. Abi šios kompanijos pačios ar per dukterines įmones valdo net po kelias branduolinio kuro gamyklas JAV, Japonijoje, Europoje. Be to, visada egzistuoja ir galimybė branduolinį kurą gaminti trečiųjų šalių gamyklose tiek JAV, tiek ir Europoje.

Nuomonės dėl Vokietijos sprendimo

Vokietijos Vyriausybės sprendimas iki 2022 m. uždaryti visas šalyje veikiančias atomines elektrines (AE), anot įtakingų Vakarų leidinių, pavyzdžiui „The Wall Street Journal“, mažai ką bendro turi su siekiu apsisaugoti nuo galimų nelaimių, kurios įvyko Japonijoje ar Ukrainoje.

Šis leidinys pažymi, kad Vokietija nėra aktyvioje seisminėje zonoje, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės ir vėjo) priklausantys nuo gamtos užgaidų negalės išspręsti elektros energijos trūkumo, todėl padidins šalies priklausomybę nuo dujų, tiekiamų iš Rusijos, elektros energijos importo iš kaimyninių šalių – Čekijos ir Prancūzijos, kas neišvengiamai padidins ir elektros energijos kainas.

Įdomu, kad Vokietijos sprendimą, kuris kai kurių Lietuvoje dažnai komentuojančiųjų Lietuvoje yra aktyviai rodomas kaip branduolinės energetikos vystymo pavyzdžiu, kitos šalys sutiko santūriai. Kol kas nėra jokių ženklų, kad Prancūzija, Didžioji Britanija, Suomija, Švedija, JAV ar Kinija pasektų vokiečiais. Netrukus po  kovo mėn. įvykių Japonijoje vykusiame Europos branduolinės energetikos forume, kuriame teko pristatyti ir Visagino AE projekto vystymą, Europos Komisijos Energetikos direktorato vadovas Ph.Lowe pranešė, kad dešimt iš keturiolikos branduolinę energetiką plėtojančių ES valstybių  nekeičia savo energetinės politikos.

Branduolinį kurą tiekia kelios šalys

Dar vienas mitas, kurį bandoma įteigti lietuviams – naujoji AE Lietuvoje nepadidins energetinio saugumo, nes vienintelis įmanomas urano žaliavos tiekėjas yra Rusija. Tai nėra tiesa. Vėl gi atsigręžkime į nenuginčijamus faktus.

Rusija disponuoja tik 9 proc. urano rūdos atsargų, todėl niekaip negali pretenduoti į monopolinio urano žaliavos tiekėjo vaidmenį. Tiesa yra tai, kad didžiausi urano žaliavos išgavėjai ir tiekėjai yra Australija, Kazachstanas ir Kanada – šiai trijulei tenka 60 proc. pasaulyje išgaunamo urano žaliavos kiekio. Be to, Australija ir Kanada disponuoja ir didžiausiais pigiausios urano žaliavos resursais.

O į dažnai eskaluojamą faktą, esą JAV yra priklausoma nuo Rusijos, nes perka iš jos sodrintą uraną, turėtų būti labiau pasigilinta. Mat JAV perka iš Rusijos ne sodrintą uraną, tinkamą AE poreikiams, bet iki karinėms reikmėms tinkamo laipsnio labai sodrintą uraną.

Įdomumo dėlei galima pasigilinti ir į urano sodrinimo paslaugas. Šioje srityje Rusija turi pajėgumų perteklių, tačiau gamybiniai pajėgumai dar nereiškia vieninteliu urano sodrinimo tiekėjo buvimu. Europos Sąjungoje (ES) Rusija turi urano sodrinimo išskirtines teises tik savo gamybos VVER tipo reaktoriams, o likusioms AE ši šalis galėtų padengti tik iki 20 proc. urano sodrinimo paslaugų poreikio. Be to,  pačioje ES  Urenco ir Areva kompanijų urano sodrinimo pajėgumų pilnai pakanka vidiniams ES poreikiams.

Taigi, šiuo metu pasaulio rinkoms uraną tiekia daugiau kaip 15 valstybių ir tai, kad yra iš ko rinktis perkant branduolinį kurą, yra dar vienas branduolinės energetikos privalumas. Šalys branduolinę energetiką renkasi dar ir dėl to, kad gali diversifikuoti ne tik savo šalies energijos gamybos būdus, bet ir pagal kuro tiekėjus. O diversifikacija yra viena pagrindinių sąlygų turėti stiprų ir efektyvų energetikos sektorių.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Rimantas Vaitkus:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...