2012 Birželio 14

„Kainoms keltis – žalia šviesa“

veidas.lt

 

Statybinės medžiagos brangsta. Ir tai, tikina specialistai, nesusiję nei su statybinių medžiagų rinkos pagyvėjimu, nei su statybų sezono pradžia. Beje, statybos leidimų 2011 metais išduota netgi mažiau nei 2010-aisiais, statybų rinkai bene juodžiausiais metais. Vis dėlto gamybininkai trauktis nežada – branginti produkciją juos verčia augančios gamtos išteklių kainos, pabrangusios dujos ir degalai.

Pagerėjimo teks palaukti

Lietuvos statybinių medžiagų prekybos įmonių asociacijos valdybos pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus nuomone, vadinamosios bazinės statybinės medžiagos, ypač tos, kurios priklausomos nuo energinių išteklių, vidutiniškai turėtų brangti nuo 7 iki 15 proc. Tai – statybinės kalkės, cementas, plytos, keramika, betonas, trinkelės, gelžbetonio gaminiai, be kurių neapsieinama statant, remontuojant, renovuojant pastatus. Apie planus kelti kainas jau pranešė ir metalo produkcijos gamintojai – jie savo gaminius šiais metais brangins jau antrąkart.

Pasak M. Sinkevičiaus, statybinių medžiagų kainos iš esmės nesikeitė bemaž trejus metus, nors tuo metu kaip ant mielių augo degalų ir energijos išteklių – elektros, gamtinių dujų – kainos. „Jei statybinės medžiagos būtų brangusios kasmet, dabar tas pabrangimas neatrodytų toks gąsdinamas“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Valdžia nepadeda

Ryškesnis statybinių medžiagų kainų kilimas prasidėjo 2011-ųjų antroje pusėje. Palyginus 2011 ir 2012 metų vasario mėnesį, visos statybos sąnaudų kainos padidėjo 5,3 proc., darbo užmokestis pakilo 8,1 proc., medžiagos ir gaminiai pabrango maždaug 4 proc. Palyginus 2011-ųjų rugpjūtį ir tą patį 2010 metų mėnesį, statybos sąnaudų kainos buvo padidėjusios 4,6 proc. Statybų rinkai sunkiausių 2010 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2009 metų gruodžiu, statybos sąnaudų kainos buvo padidėjusios tik 0,6 proc.

Tokius skaičius pateikė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas. Pagrindinės priežastys statybinėms medžiagoms brangti, M. Sinkevičiaus ir A. Šeštakausko teigimu, yra sparčiai brangstantys energijos ištekliai ir didėjančios transportavimo sąnaudos. Statybinių medžiagų kainos šoktelėjo ir dėl valdžios užmojų saugoti gamtos išteklius. Nuo 2012-ųjų pradžios visų naudingųjų iškasenų gavybos mokesčiai padidėjo 3–6 kartus. Skaičiuojama, kad per metus naudojantieji šias žaliavas praras ne vieną milijoną litų.

Statyba brangs?

A. Šeštakauskas įsitikinęs, kad dėl kylančių statybinių medžiagų kainų brangs kelių, geležinkelių, krantinių, pramoninių objektų, pavyzdžiui, logistikos centrų, statyba. Padidėję naudingųjų iškasenų gavybos mokesčiai turėtų mažiau gąsdinti tik gyvenamųjų namų statytojus.

Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis sutinka, kad statybų savikainos su turto kainomis tiesiogiai sieti nederėtų, nes butų pirkėjams mažai rūpi, kiek plėtotojui kainavo pastatyti daugiabutį namą. Todėl brangstant statyboms nebūtinai turi brangti tuo metu statomas NT, ypač jei perkamoji pirkėjų galia tuo pat metu neauga (arba negerėja skolinimosi sąlygos).

„Auganti savikaina – vienas iš motyvų plėtotojams kilstelėti kainas ar bent informuoti rinką, kad būstas gali brangti, tačiau jo kainų augimą riboja ir nemaža tarpusavio plėtotojų konkurencija, ir pirkėjų mokumo galimybės, tad šis scenarijus nebūtinai gali pasitvirtinti“, – sakė S. Vagonis.

Prasidėjus ekonominei krizei, be to, 2011 metais patvirtinus Atsakingojo skolinimo nuostatus, pirkėjai už būstą moka ne tiek, kiek nori – taip buvo 2005–2007 metais, kai augantys atlyginimai, galimybė pasiskolinti milžiniškas sumas leido jiems įsigyti net labai brangų būstą – o tiek, kiek gali, t. y. kiek yra susitaupę ir kiek sugeba pasiskolinti.

Pasak S. Vagonio, naujos statybos butų rinka (pirminė rinka) sudaro ne daugiau 10–15 proc. visų sandorių rinkoje. Likę 85–90 proc. sandorių vyksta antrinėje rinkoje, kai perkamas ar parduodamas senesnės statybos NT, todėl šiuo atveju išaugusi statybų savikaina neaktuali. Taigi statybos kainų pokyčiai artimiausiu metu galėtų paveikti tik nedidelės rinkoje parduodamo turto dalies savikainą.

„Galbūt ilgainiui brangstant statyboms plėtotojai dėl nepalankių kainų gali atsisakyti galimų nepelningų projektų, todėl mažiau statys, mažės konkurencija, pasiūla neatitiks paklausos, atsiras galimybė pakelti kainas. Bet ir toks efektas būtų trumpalaikis, nes ūgtelėjusios kainos vėl suaktyvintų statybas, pasiūla bei konkurencija vėl išaugtų, tad naujam kainų šuoliui kelias būtų automatiškai užkirstas“, – aiškino bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas S. Vagonis.

Trūksta darbuotojų

Dar viena Lietuvos statybų rinkos neaplenkusi problema – emigracija. Kol valdžia ieško būdų, kaip mažinti emigracijos mastus, ne viena didelė ar vidutinė statybos įmonė skundžiasi: iš Lietuvos emigravo ištisos meistrų, atlikdavusių mūrijimo, tinkavimo, šiltinimo darbus, brigados.

M. Sinkevičiaus teigimu, šiandien statybų rinka vegetuoja – beveik nestatoma didelių objektų, tokių kaip prekybos ar komerciniai centrai, statomus gyvenamosios paskirties pastatus galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Klaipėdoje statybos merdi, Kaune vyksta baigiamieji darbai. Vilniuje po krizės vienur kitur atgaivintas didesnis objektas. Vis dėlto kvalifikuotų darbuotojų trūksta.

Pas kaimynus – pigiau?

Lietuviai pastaruosius kelerius metus įprato pigesnių prekių dairytis kaimyninėse šalyse. Tarkime, Baltarusijoje, kur pigesnės dujos, degalai, mažesni atlyginimai, mažiau apmokestintos inertinės medžiagos, todėl palankesnės ir kainos. „Baltarusių statybinių medžiagų kainos spaudžia Lietuvos gamintojus. Nors ne visos baltarusiškos prekės mus pasiekia, konkurencija jaučiama“, – aiškino M. Sinkevičius.

Lietuvos gamintojams niekaip nesiseka sugriauti ir vadinamojo lenkų mito. Tautiečiai Lenkijoje perka viską, nes yra įsitikinę, kad ten pigiau. M. Sinkevičius pateikė konkrečių pavyzdžių, kad įrodytų, jog taip toli gražu nėra. Pavyzdžiui, Lenkijoje silikatinė plyta kainuoja 80 centų. Atvežus ją į Lietuvą, kaina pakiltų iki 1,2 ar 1,3 lito. Lietuvoje šiuo metu silikatinės plytos kaina svyruoja nuo 68 iki 70 centų. Gipso kartonas Lenkijoje irgi brangesnis nei Lietuvoje. „Lietuvos statybų pramonė išgyvena žvėrišką nuopuolį. Gamybos įmonės panaudoja vos 60 proc. gamybinių pajėgumų“, – situaciją apibendrino M. Sinkevičius.

Išeities nėra?

Statybinių medžiagų gamintojai padėtį komentuoja argumentuodami. Įmonės naudoja tik dalį gamybinių pajėgumų, brangsta ir statybinių medžiagų gamybai naudojami gamtiniai ištekliai, ir energijos ištekliai. Kompanijos „Saint-Gobain statybos gaminiai“ „Isover“ ir „Gyproc“ veiklos direktorius Darius Karvelis priminė 2006–2007 metus, kai maždaug 50 proc. pabrangusios statybinės medžiagos pirkėjų negąsdino. Tuomet dėl visiškai išnaudotų įmonių gamybinių pajėgumų kai kurioms jų netgi buvo įvestos kvotos.

D. Karvelis mano, kad tolesnė situacija statybinių medžiagų rinkoje priklausys nuo pasiūlos ir paklausos, nors 2007 metų scenarijus per artimiausius kelerius metus, pašnekovo nuomone, mažai tikėtinas. Anuomet vienas kubinis metras ritininės vatos „Isover“ rinkoje kainavo 120 litų. Šiandien tas pat produktas kainuoja 80 litų.

Teks palaukti

Statybų ir statybinių medžiagų rinkoje atlyginimai neskuba pūstis. „Kiek žinau, drastiško atlyginimų kilimo statybų sektoriuje arba įmonėse, kurios gamina statybines medžiagas, pastaruoju metu tikrai nebuvo. Jie kilo maždaug 2–3 proc. Tai turi nedidelę įtaką galutinei produkcijos kainai“, – pabrėžė D. Karvelis.

Statybų bumo jis irgi neprognozuoja. 2011 metais statybos darbų atlikta 26 proc. daugiau nei 2010 metais. Tačiau negalima atmesti, kad statybų rinkai gyvybės įkvėpė pasiruošimas Europos krepšinio čempionatui ir trijų sporto arenų statyba. „Gyvenamųjų namų statyba paaugo labai nedaug. 2010 metai buvo ypač sudėtingi, tačiau 2011-aisiais leidimų statybai išduota netgi mažiau nei 2010 metais, todėl statybų rinkos atsigavimo neįžvelgčiau“, – sakė D. Karvelis.

Žingsniu priekyje

Įmonė „Eternit Baltic“ yra vienintelis pluoštinio cemento stogo dangų gamintojas Baltijos šalyse. Pagrindinės banguotųjų lakštų gamybos procese naudojamos žaliavos yra cementas ir specialus PVA pluoštas, gaunamas iš Japonijos. Šiai bendrovei artimiausiu metu branginti savo produkcijos neprireiks. Skaičiuojant sąnaudas buvo įvertintas galimas cemento brangimas. „Statybos medžiagų brangimas nėra didelis, manau, statybos rinkos atsigavimui tai neturės reikšmingos įtakos“, – situaciją apibendrino įmonės „Eternit Baltic“ vadovas Gediminas Vaitkevičius. Paklausus, ar asbestinių stogų dangai keisti iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos skyrus
60 mln. litų kainos vis dėlto nešoktelės, G. Vaitkevičius patikino, kad tam pagrindo nėra. Pirmiausia, jo nuomone, skiriamos lėšos yra labai mažos, todėl iš esmės nepakeis stogo dangų rinkos dydžio ir darys labai mažą įtaką paklausai.

Įmonė „Icopal“ specializuojasi stogo dangų ir hidroizoliacinių medžiagų gamyboje. Bendrovės direktoriaus Vido Raškevičiaus teigimu, kelti produkcijos kainas juos verčia brangstantis bitumas, poliesteris ir SBS modifikatorius. Be to, situaciją apsunkina rinką iškraipantys vienadieniai gamintojai, siūlantys įsigyti pigesnių statybinių medžiagų. Dėl to patikimi gamintojai, nemažinantys kainų, lieka nekonkurencingi.

Didžiajai daliai klientų kaina ypač svarbi, jie perka negalvodami, kokios kokybės prekę įsigyja. Dėl tos pačios priežasties ir važiuoja statybinių medžiagų ieškoti kaimyninėse šalyse. Skirtingai nei kiti užsienio gamintojai, įmonė „Icopal“ nuo to apsisaugojusi – jos gaminamų specifinių medžiagų Lenkijoje ar Rusijoje įsigyti nepavyks.

„Dalis klientų Lietuvoje prekę perka tik tuomet, jei vyksta akcija, o statydami savo namą derasi dėl kiekvieno lito. Jie nesupranta, kad nusiderėję praranda kokybę, – sakė V. Raškevičius. – Netrukus prasidės antroji banga, kai reikės remontuoti visa, kas pastatyta iš pigiausių, neaiškios kokybės medžiagų. Kad situacija pasikeistų, pirmiausia turi pasikeisti mąstymas. Jei norisi kokybiškai gyventi, reikia atitinkamai mokėti.“

Brangsta ir cementas

Statybų duona vadinamas cementas irgi brangsta. Pagrindinės priežastys tos pačios: augančios gamybos sąnaudos, kylančios energinių išteklių kainos, padidėjusios logistikos sąnaudos. Cementas priklausomai nuo tipo pabrangs nuo 5 iki 8 proc. Kils ir eksportuojamos produkcijos kainos.

„Manome, kad cemento pabrangimas statybų rinką paveiks netiesiogiai. Pavyzdžiui, jis sudaro apie 30 proc. betono sudėties, tad betono kaina gali padidėti ne 5–8 proc. kaip cemento, bet tik keliais procentais“, – aiškino bendrovės „Akmenės cementas“ generalinis direktorius Artūras Zaremba.

Kristina BUIDOVAITĖ

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Bronius Dzūkas Bronius Dzūkas rašo:

    Ar Bronius kada nors parašė melo???O nekados….
    No 2012 spalio,kas antras žmogūs,bėgs iš Euro-Lietuvos,nės čia gyvenimas bus ubagiškas.
    1-Brangs,dujos 22%,šildymas iki 30%,kitos paslaugos,vanduo10-20% .
    2-Be mašinos,reiks pestutė vaiksčiuot,nės viėšasis transportas bus nerealiom kainom.
    3-Butai nupigs iki 40 procentų,ir emigramtams reiks nuomotis užsiėnije.(Už mūsu lušnas,tėn nęipirksį),,,,,,,,,,,,
    PS:
    Ir butų nuoma nupigs iki paskutinio grašio


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...