2012 Birželio 16

Per kiek laiko atsiperka verslas

veidas.lt

 

Kiek metų teks laukti, kol atsipirks verslas, labai priklauso nuo sektoriaus. Transporto, švietimo, didmeninės prekybos verslas atsiperka per keletą metų, o pramonės, mažmeninės prekybos, statybos sektoriuose šis laikotarpis

viršija ir penkerius metus.

 

Prieš mažiau nei dvi savaites kompiuterių taisyklą ”Pelė”, turinčią tris priėmimo punktus didžiuosiuose prekybos centruose Vilniuje, įsigijęs Jurgis Grigaliūnas tikisi, kad šis pirkinys jam atsipirks per mažiau nei metus. Taip optimistiškai nusiteikti naujajam savininkui leidžia matyti pavyzdžiai – mažiau nei dvejus metus veikianti ”Pelė” savininkus pakeitė jau du kartus ir abiem jiems verslas atsipirko per metus. ”Antrasis savininkas per metus dar ir uždirbo antra tiek, kiek įnešė. Manau, kad ir man iki metų atsipirks. Žinoma, tai nereiškia, kad visos kompiuterių taisyklos taip greitai atsiperka – jei savininkas tingės investuoti laiko, negalvos apie kliento poreikius, gali ir visai neatsipirkti”, – tvirtina J.Grigaliūnas. Pasak jo, norint įsteigti tokį verslą reikia bent jau 50 tūkst. Lt pradinėms investicijoms – išsinuomoti patalpas, susirasti partnerius, kurie tiektų detales, nusitaikyti į tikslinę auditoriją.

Iš tiesų per metus laiko atgauti visus įneštus pinigus galima tik plėtojant labai smulkų verslą, vykdant individualią veiklą ar turint nepaprastą idėją, nes įprastai trumpu atsipirkimo laikotarpiu laikomi treji–penkeri metai. Pasak kreditų biuro ”Creditinfo” kredito rizikos vadovės Alinos Buemann, jei atsiperkamumas planuojamas iki penkerių metų – akcininkai laikomi ilgalaikiais strateginiais investuotojais, o štai, jei investuotojai tikisi greitos grąžos ir laikosi spekuliacinės strategijos, taikomasi į vienų dvejų metų atsiperkamumo laikotarpį.

Nors taisyklės, per kiek laiko pavyks susigrąžinti investuotus pinigus, nėra ir tai labai priklauso nuo daugybės aplinkybių bei verslininko sugebėjimų, įtakos turi ir pasirinktas sektorius. Savaitraščio ”Veidas” prašymu kreditų biuras ”Creditinfo” atliko 2,5 tūkst. įmonių analizę ir išsiaiškino, kuriuose sektoriuose verslas atsiperka greičiau, o kuriuose lėčiau. Nagrinėtos 2005 m. įsteigtos įmonės, todėl atsižvelgta į skirtingus ekonominius ciklus – tiek į ekonomikos kilimo, tiek ir į recesijos laikotarpius.

 

Rizikingesnis verslas atsiperka greičiau

 

A.Buemann atskleidė, kad palyginus atskirų sektorių investicijas į įstatinį kapitalą su penkerių metų pelnu ar nuostoliu (atskaičius mokesčius) paaiškėjo, jog pelnas įstatinį kapitalą greičiausiai viršijo transporto bei švietimo srityse.

“Jau pirmus veiklos metus minėtos verslo šakos baigė gavusios didesnį pelną nei įstatinis kapitalas. Nuo kitų metų jos investuotojams jau pradėjo generuoti papildomas pajamas. Didmeninės prekybos sektoriuje pelnas įstatinį kapitalą viršijo antraisiais veiklos metais, o žemės ūkio sektoriaus įmonėms tai pavyko pasiekti tik penktaisiais veiklos metais”, – lygino A.Buemann.

Žinoma, norint pradėti verslą dar reikia ir įrangos, patalpų, darbuotojų, todėl įskaičiavus ir visus šiuos aspektus, investicijų atsipirkimo laikotarpis pailgėja. Vis dėlto ši analizė aiškiai parodo tendencijas, kur atsiperkamumas greitesnis, o kur lėtesnis.

Tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės KPMG Įmonių finansų skyriaus vadovas Darius Klimašauskas pastebi, kad greičiau atsiperka tas verslas, į kurį reikia mažiau investuoti ir kuris rizikingesni. Pavyzdžiui, pradėjus didmeninę prekybą užtenka minimalių investicijų, o jei turi gerus kontaktus, tieki prekę, kuri patraukli rinkoje, gerai numatai išlaidas, – gali iškart veikti pakankamai pelningai. O štai didelės investicijos būna pamatuotos, duoda aiškią grąžą, tačiau atsiperka per ilgesnį laiką.

Prie pakankamai greitai atsiperkančių ir daug investicijų nereikalaujančių D.Klimašauskas priskiria ir verslo konsultacijų įmones, IT projektus, kai užtenka penkiems žmonėms išsinuomoti biurą ir pradėti verslą. Turint gerą idėją, tokių verslų atsiperkamumas galimas per dvejus–trejus metus ar net greičiau. ”Internetas leidžia patekti į rinką mažomis sąnaudomis, nes kiti pardavimo kanalai brangūs, todėl, jei pavyksta plėstis, atsiperka daug greičiau”, – tvirtina įmonių finansų ekspertas.

Kita vertus, tokie projektai dažniau ir nepasiseka, nes šioje srityje didžiausias neapibrėžtumas – niekas neįsivaizduoja, kaip, pavyzdžiui, keisis žmonių įpročiai pirkti prekes ir paslaugas internetu artimiausiais metais. Štai Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos prezidentas Dainius Liulys skaičiuoja, kad, nors oficialiai šalyje registruota apie 350 elektroninių parduotuvių, veikia 1200, o pelningai dirba tik koks penketas. ”Sukurti interneto puslapį nėra brangu. Daug daugiau reikia investuoti į prekių bei užsakymo valdymo sistemas, klientų aptarnavimą, sandėlio valdymo programas. Svarbu žinoti, kad technologinis šio verslo pagreitis yra beprotiškai greitas, tad investicijų reikės nuolatos”, – priduria D.Liulys, kurio vadovaujama elektroninė parduotuvė ”Pigu.lt” atsipirko per ketverius metus.

 

Ilgiausias atsipirkimo laikas – komunaliniame ir energetikos sektoriuje

 

Ilgiau nei penkerius metus laukti verslo atsipirkimo reikės steigiant įmonę pramonės, mažmeninės prekybos, paslaugų, statybos ir nekilnojamojo turto sektoriuose. ”Creditinfo” analizė atskleidė, kad šių sektorių įmonės per penkerius metus dar nebuvo padengusios net investuoto kapitalo.

Žinoma, panagrinėjus kiekvieną sektorių labiau, matyti, kad ir čia amplitudė nemaža. Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas Linas Lasiauskas teigia, kad smulkus siuvimo verslas, kurį pradėti pakanka 50–100 tūkst. Lt, o apyvartą galima pasiekti per 60 dienų, atsipirkti gali ir per metus, o didesnis – per trejus–penkerius metus. O štai dirbant tekstilės srityje, kuri imli technologijoms, jau tenka pirkti brangią įrangą. Anot L.Lasiausko, be milijono čia nepradėsi ir smulkios veiklos, todėl šis verslas atsiperka tik per šešerius–septynerius metus ar net vėliau.

D.Klimašausko pastebėjimais, gamybinio sektoriaus (medienos pramonės, maisto ir gėrimų gamybos) įmonių investicijos į įrenginius Lietuvoje vidutiniškai atsiperka per penkerius–septynerius metus, o srityse, kuriose mada ir technologijos greitai keičiasi (elektronikos prekės, telekomunikacijos), per aukštesnes maržas taikoma ir į trejų–penkerių metų atsiperkamumą.

Ilgiausiai investuotų pinigų grąžos tektų laukti pradėjus verslą infrastruktūros, energetikos, komunalinio ūkio sektoriuose. ”Pradedant verslą šiuose sektoriuose reikia labai didelių investicijų, tačiau nemažą dalį galima pritraukti pasitelkus skolintą kapitalą, nes daug investuojama į geležį ir mūrą. Atitinkamai šie projektai generuoja pakankamai aiškią ilgalaikę grąžą, tačiau atsiperkamumo laikotarpis yra dešimt ir daugiau metų”, – komentuoja D.Klimašauskas. Į šią kategoriją pakliūva ir metalo, naudingųjų iškasenų gavybos, naftos verslas.

Kodėl vienas verslas atsiperka per keletą metų, o kitam prireikia dešimtmečio, A.Buemann mato keletą priežasčių. ”Vieni svarbiausių veiksnių – verslo šakos stabilumas bei mastas, imlumas kapitalui bei įėjimo į rinką barjerai. Kapitalo imlumu pasižymi pramonė. Pavyzdžiui, 2011 m. vidutinis įstatinis kapitalas šiame sektoriuje siekė 1 mln. Lt, o mažiausiu kapitalo imlumu pasižymi švietimas (vidutinis įstatinis kapitalas siekė 15 tūkst. Lt)”, – priduria A.Buemann.

Patekti į ilgalaikio atsipirkimo sektorių iš tiesų sudėtinga, nes D.Klimašausko nuomone, ten neretai susiformavusios natūralios monopolijos – nesukursi nei antrų ”Vilniaus vandenų”, nei antros atominės elektrinės. Antras barjeras – didelės investicijos. Pasak D.Klimašausko, įvairius infrastruktūros projektus aptarnaujančių kelių tiesimo, tiltų statybos įmonių kapitalo bazė siekia šimtus milijonų, o normalaus dydžio vėjo jėgainės ar vandens elektrinės statybos skaičiuojamos dešimtimis milijonų eurų.

Dėl šios priežasties ilgalaikio atsipirkimo sritys tikrai ne naujokams. Pasak D.Klimašausko, kadangi šiuose sektoriuose steigiant įmones reikia daug investicijų, reikalinga ir didelė patirtis, kad įtikintum investuotojus, jog sugebėsi suvaldyti verslo procesus.

Prie ilgai atsiperkančių priskiriami ir aukščiausios klasės viešbučiai su SPA centrais. Viešbučio ”SPA Vilnius SANA” Druskininkuose direktorius ir Nacionalinės SPA asociacijos tarybos narys Valdas Trinkūnas pasakojo, kad kurorte pastatyti keturių žvaigždučių 300 lovų viešbutį su SPA kompleksu ir restoranu reikėtų apie 50 mln. Lt, o investicijos atsipirktų per daugiau nei dešimt metų.

“Dėl to tokių viešbučių be valstybės paramos ar Europos fondų pinigų neatsiranda”, – pridūrė V.Trinkūnas. Lėtai atsiperka ir dienos SPA centrai – įkurti aukšto lygio septynių–dešimties kabinetų dienos SPA centrą geroje didmiesčio vietoje, įsigyjant ir patalpas, kainuotų nuo poros iki penkių milijonų litų, o jam atsipirkti  prireiktų net dešimtmečio.

 

Jurgita Laurinėnaitė

 

Įkarta

“Creditinfo” kredito rizikos vadovė A.Buemann: ”Verslo atsipirkimo laikotarpį lemia verslo šakos stabilumas, mastas, imlumas kapitalui bei įėjimo į rinką barjerai.”

 

Statybos verslas įprastai atsiperka po daugiau nei penkerių metų

Transporto įmonės jau pirmus metus baigia turėdamos didesnį pelną nei įstatinis kapitalas

 

 

Per kiek metų atsiperka verslas

 

Sritis Metai

Didmeninė prekyba 2-3

Siuvimas 3-5

Telekomunikacijos 3-5

Žemės ūkis 5

Mažmeninė prekyba daugiau nei 5 metai

Statybos daugiau nei 5

Medienos pramonė 5-7

Tekstilė 6-7

Energetika daugiau nei 10

Komunalinis ūkis daugiau nei 10

 

Šaltinis: ”Creditinfo”, verslo asociacijų apklausa

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...