2015 Vasario 11

Studijos uostamiestyje britų stiliumi

veidas.lt

Švietimas. Gali būti, kad nauji „žaidėjai“ iš Didžiosios Britanijos – Tysaido universitetas (~Teesside University~) ir Bradforfo kolegija (~Bradford College~) nusiteikę rimtai ir Lietuvos studijų panoramoje pasirodys jau 2016 m.

 

Pažadas kol kas įtvirtintas tik ketinimų protokolu, Lietuvos institucijos dar laukia britų prašymų kurtis uostamiestyje, o ir kitų nežinomųjų netrūksta, bet studentų priėmimą skelbti planuojama jau po metų, dar anksčiau – sudominti vietos verslą.

Klaipėdoje veikia septynios aukštosios mokyklos, tačiau čia skaičiuojama mažiau nei dešimtadalis Lietuvos studentų. Jei nėra studentų, ko į šį regioną ateiti dar dviem mokslo įstaigoms?

Tysaido universiteto planas – veikiant ES teritorijoje būti lengviau pasiekiamam užsienio studentams, kurių šis universitetas studijuoti „atsiveža“ jau 70 metų. Universitetas, kurio atstovas dėl planų atidaryti padalinį Lietuvoje prieš kelias savaites lankėsi Klaipėdoje, turi per 20 tūkst. studentų, ketvirtadalis jų – ne iš ES šalių. Planuojamo padalinio Klaipėdoje taikinyje – kaimyninių šalių studentai.

Bradfordo kolegija, kuri, kaip planuojama, taps pirmąja privačia profesine mokykla Lietuvoje ir padės profesiniam rengimui pamažu nusikratyti neigiamo „profkės“ šleifo, suteiks išsilavinimą 16–18 metų amžiau jaunimui. Ji taip pat neturėtų konkuruoti su Klaipėdos aukštosiomis mokyklomis dėl studentų, siekiančių bakalauro laipsnio. Nebent, baigę universitetą ar kolegiją, jie sugrįš išmokti amato, kaip rodo pastaraisiais metais didėjantys profesinių mokyklų naujokų, jau įgijusių bakalauro kvalifikacinį laipsnį, skaičiai.

„Septyniose Klaipėdos apskrities savivaldybėse gyvena 13–15 proc. Lietuvos gyventojų, bet Klaipėdoje turime tik 8 proc. studentų, dauguma studijuoja kituose miestuose. Klaipėdos apskrityje reziduoja tik 5 proc. mokslininkų. Regiono konkurencingumui padidinti reikia daugiau studentų: klaipėdiečiai galėtų likti mokytis uostamiestyje, čia atvyktų studentų ir iš kitur. Tai naudinga ir ekonominiu požiūriu, be to, regione susitelkus globalaus lygio „smegenims“ suklestėtų mokslas“, – galimą naudą, kaip naujos mokslo įstaigos prisidėtų prie Klaipėdos klestėjimo, apžvelgia Klaipėdos regiono savivaldybių asociacijos direktorius Simonas Gentvilas, kuris, būdamas Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko patarėju, drauge su savivaldybės atstovais pradėjo ieškoti Didžiosios Britanijos universitetų, galinčių steigti savo padalinius uostamiestyje, ir dalyvavo tolesnėse derybose su dviem pretendentais.

S.Gentvilas pasakoja, kad Tysaido universitetas turi filialus Kinijoje, Malaizijoje ir Indijoje, tačiau padalinys Klaipėdoje būtų pirmasis ES, strategiškai patogioje vietoje stengiantis pritraukti ne ES, o trečiųjų šalių studentų. „Kodėl į Tartu gali suvažiuoti studentai iš Rusijos, Latvijos, o Klaipėda negali tapti studentų miestu, į kurį studijuoti jaunimas atvyktų iš Kaliningrado, Liepojos?“ –  klausia mero patarėjas.

Atrodytų, kad britų mokslo įstaigos ateina į Lietuvą padaryti to, ko didesniu mastu nepavyko kelioms dešimtims Lietuvos aukštųjų mokyklų, – pritraukti studijuoti ne ES šalių studentų, kuriems, ne paslaptis, dažniau rūpi ne aukštosios mokyklos prestižas ir studijų ar mokslo kokybė, bet diplomas, liudijantis, kad išsilavinimą jie įgijo ES.

Planuojamas scenarijus naudingas ir Klaipėdos regiono, kuris galėtų tapti protų traukos, o ne nutekėjimo centru, ekonomikai: Klaipėdoje nestinga gamybos įmonių, bet, pavyzdžiui, IT bendrovės kuriasi Vilniuje ir Kaune. Esą šios mokslo įstaigos dėl savo profilio ir studijų programų Klaipėdą aprūpintų ir aukštos kvalifikacijos inžinieriais.

Vis dėlto švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus naujienas Klaipėdoje linkęs vertinti atsargiai. Pasak jo, neaišku, koks iš tiesų būtų šių mokslo įstaigų veiklos modelis. Pavyzdžiui, išeitų į gera, jei šių naujų įstaigų tikslai primintų LCC tarptautinio universiteto patirtį: jo atėjimas, kaip prisimena viceministras, buvo apipintas skandalais. LCC tarptautiniam universitetui pavyko tapti gana stipria aukštąja mokykla ir prisikviesti studentų iš užsienio šalių – Ukrainos, Moldovos, Rusijos, Gruzijos. Dalis tų studentų lieka Lietuvoje tęsti ir magistro studijų, dar kai kurie įsikuria ilgesniam laikui. Tokiu atveju, svarsto R.Vaitkus, svečių iš Didžiosios Britanijos atėjimas naudingas.

„Jei atsirastų tokia simbiozė, kodėl gi nepasinaudoti svečių atėjimu. Bet jei pasirodytų, kad norima tik atsirinkti geriausius bakalaurus, kurie galėtų tęsti magistro studijas tose šalyse užsienyje, nepavadinčiau to niekaip kitaip, kaip tik „protų išsiurbimu“ iš šalies, – svarsto švietimo ir mokslo viceministras. – Reikia būti atidiems, kad tai nebūtų tik žvalgyba norint pasiimti geriausius studentus, iš kurių vėliau jau svetur būtų galima lipdyti mokslininkus.“

Netrūksta pavyzdžių, kai tarptautiškumo receptą siekdamos taikyti gana formaliai Lietuvos aukštosios mokyklos, turinčios partnerių užsienyje, su jais drauge vykdančios ar kuriančios jungtines studijų programas, dažnai pasirenka ne pirmo ryškumo aukštojo mokslo žvaigždes. Kartais tie užsienio partneriai, kurie neva turėtų kilstelėti Lietuvos universitetus į aukštesnę lygą, pasauliniame reitinge pasirodo esantys žemiau už Lietuvos universitetus, vis audžiamus dėl to, kad nepakliūva tarp penkių šimtų geriausių pasaulio universitetų.

Taigi, nors Didžiosios Britanijos mokyklų ištiestomis rankomis laukia Klaipėdos savivalda ir įmonės, ir šio gerojo scenarijaus veikėjams turėtų būti taikomi kokybės klausimai.

Didžiosios Britanijos dienraščio „The Guardian“ 2015 m. Didžios Britanijos 116 universitetų reitinge Tysaido universitetas per metus nukrito į 84 vietą (iš 75-os pernai), o geriausius balus (apie 85 proc.) jis pelno pagal studentų, patenkintų kursu ir dėstymu, nuomonę.

„Svarbu, kokia to aukštojo mokslo kokybė, ar mes neperkame katės maiše. Kaip rodė ankstesnio ES struktūrinių fondų laikotarpio patirtis, užsienio aukštųjų mokyklų filialams steigti buvo skirta apie 20 mln. Lt. Tokia galimybe pasinaudojo kelios aukštosios mokyklos, pirmiausia susitvarkydamos savo infrastruktūrą. Bet, kaip paaiškėjo, Vakaruose tie partneriai yra silpni, pakliūdavę į paskutinį tos šalies universitetų šimtuką. Taigi nebuvo tos pridėtinės vertės, kaip tikėtasi. Tačiau šie projektai dar nėra pasibaigę, gal naudos iš jų bus“, – nelabai vykusius pirmuosius planus kurti užsienio aukštąsias mokyklas Lietuvoje primena viceministras.

Kalbėdamas apie bendradarbiavimo su užsienio aukštosiomis mokyklomis politinę naudą, bet ne apie konkrečius uostamiesčio naujakurių pavyzdžius, švietimo ir mokslo viceministras aiškina, kad naudos būtų, jei ta partnerystė smarkai pagerintų studijų kokybę. Žinoma, kad taip nutiktų, ir lietuviškasis partneris turi būti stiprus šioje srityje. Taigi, matyt, būtų galima kelti klausimą, kodėl Didžiosios Britanijos universitetas planuoja tandemą su tikrai ne pačia stipriausia Lietuvos aukštąja mokykla. „Nenoriu, kad būtume tokia valstybė, kuri puola džiaugtis vos išgirdusi žodį „užsienis“, – priduria R.Vaitkus.

Žinoma, yra ir daugiau argumentų: planuojama privilioti užsienio studentų, strategiškai patogu įsteigti filialą uostamiestyje. Kita vertus, kaip pasakoja „Veido“ kalbinti pašnekovai, bendravę su šių mokslo įstaigų atstovais, atrodo, kad šie rimtai ruošia namų darbus: jau atlikti tyrimai Centrinėje, Rytų Europoje, Baltijos šalyse, kiek maždaug studentų galėtų susidomėti studijomis naujajame Tysaido universiteto filiale Klaipėdoje.

Vis dėlto rimta sąlygų ir galimybių analizė susijusi ne tik su studijomis. Pavyzdžiui, jau kelintą kartą Lietuvoje besilankantys šių mokslo įstaigų atstovai vieną ar du susitikimus paskyrė Švietimo ir mokslo ministerijai, o kitomis progomis pasimatė su pagrindinėmis regiono verslo įmonėmis, kad suprastų jų poreikius dėl specialistų rengimo, studijų programų kūrimo ir dėl kitų paslaugų, pavyzdžiui, kvalifikacijos kėlimo kursų organizavimo, teikimo.

S.Gentvilas svarsto, kad toks ankstyvas jų įdirbis reiškia, jog svečiai iš Didžiosios Britanijos nelinkę kautis dėl studentų ir krepšelių, – priešingai, jie galvoja, kokių paslaugų ir įrankių sukurti verslui. Bendradarbiavimas su Klaipėdos įmonėmis itin aktualus esąs Bradfordo kolegijai, kuri yra grynai praktinio mokymo įstaiga ir, kaip skaičiuoja S.Gentvilas, 40 proc. pajamų uždirba iš verslo užsakymų.

Esą šių mokslo įstaigų atsiradimas Klaipėdoje būtų stimulas uostamiestyje įsikurti ir kitiems dviem investuotojams. Tysaido universitetas, besispecializuojantis animacijos, 3D ir žaidimų kūrimo srityje, kaip žadama, paskui save atvestų ir vieną Didžiosios Britanijos įmonę, kurios pavadinimas neskelbiamas, tačiau veikla susijusi su kino pramone, filmų kūrimu.

„Kartu su jų įsikūrimu Klaipėdoje čia planuotų steigtis ir dvi įmonės. Viena sukurtų apie 200 darbo vietų IT sektoriuje, kita gal mažiau, tačiau jai reikėtų profesionalų, kurių specializacija susijusi su filmavimo technika. Tysaido universitetas yra tarp geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų animacijos, 3D ir žaidimų technologijų srityse. O Bradfordo kolegijos partneris yra UNESCO Filmų miestas, dalis jo užsakymų tenka Indijos Bolivudui. Kodėl tie užsakymai negalėtų ateiti į Klaipėdą, „Kultūros fabriko“ kūrybinį inkubatorių, jei čia būtų specialistų?“ – apie ambicingas galimybes svarsto Klaipėdos regiono savivaldybių asociacijos direktorius.

Tysaido universitetas nurodo, kad prestižinis tarptautinis žurnalas „3D World magazine“, sudaręs geriausių pasaulio animacijos mokyklų sąrašą, jame Tysaido universitetui skyrė 15-ą vietą.

„Kadangi Tysaidas rengia animacijos, kino specialistus, gali būti, kad vienas Didžiosios Britanijos investuotojų ateitų į Klaipėdą. Šis projektas iš pradžių sukurtų apie 50 darbo vietų, – ne tik mokslo įstaigų naujakurių užmojus patvirtina Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės generalinis direktorius Eimantas Kiudulas. – Taigi, kuo geresnių kompetencijų atsirastų Klaipėdoje, tuo didesnis šansas, kad ateitų ir kitų investuotojų, jei tos specializacijos atsirastų Klaipėdoje. Tai yra niša.“

Jis priduria, kad ši bendrovė steigtųsi ne Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, vadinasi, ne lengvatinėmis sąlygomis, tad atneštų didesnių investicijų regionui.

„Nesu linkęs vertinti šių mokslo įstaigų žinių, programų, bet jos turi sukaupusios praktikos bendrauti su verslu ir orientuotis į rinkos poreikius. Ilgametė jų patirtis rodo, kad rengiami tokie specialistai, kurie dar mokydamiesi įgyja kompetencijų ir praktinių įgūdžių, leidžiančių iškart juos pritaikyti darbo vietoje“, – apie laukiamų naujokų skirtybes ir iniciatyvą Klaipėdos aukštųjų mokyklų kontekste svarsto E.Kiudulas.

„Veido“ kalbinti pašnekovai prognozuoja, kad visai gali būti, jog užsienio mokslo įstaigos Lietuvai grąžins ir kitą madą, kai aukštosios mokyklos diktuoja tendencijas regionui ir verslui, o ne atvirkščiai. Maža to, Tysaido universitetas bei Bradfordo kolegija ir Lietuvoje galės pademonstruoti gana „neįprastą“ reiškinį, kaip reikia siekti kone svarbiausių rodiklių: gauti pajamų iš verslo užsakymų ir užtikrinti absolventų sėkmę darbo rinkoje.

S.Gentvilas pasakoja, kad pirmąjį desantą į Lietuvą šios mokyklos planuoja atsiųsti jau šiemet. Dar anksčiau, nei pradėti vykdyti studijas, jos planuoja teikti paslaugas įmonėms – organizuoti darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursus.

„Pavyzdžiui, uosto bendrovė atsiveža naują įrangą, kuria dirbti reikia apmokyti darbuotojus. Kadangi Bradfordo kolegija dirba su tokiomis kompanijomis, kaip „Siemens“ ar „General Electric“, ji turi kompetencijos ir patirties, taigi teikti konsultacines paslaugas, dirbti su verslu žada jau šiemet“, – patvirtina S.Gentvilas.

Tarp įmonių, kurioms galėtų būti aktualios įvairios paslaugos, jis pamini „Orlen Lietuva“, „Philip Morris Baltic“.

Kaip teigia pašnekovai, Tysaido universitetas ir Bradforfo kolegija neturėtų užtrukti ir skelbti studentų priėmimo. Esą studijas abi mokslo įstaigos norėtų vykdyti jau 2016 m., vadinasi, studentų priėmimas būtų skelbiama kone lygiai po metų, 2016 m. pradžioje.

Nors Didžiosios Britanijos mokslo įstaigos uostamiestyje planuoja pasirodyti ilgai nedelsdamos, techninės detalės ir organizaciniai klausimai kol kas nėra aiškūs. Planuojama strateginė Tysaido ir Klaipėdos universiteto partnerystė, o Bradfordo kolegija turėtų kurtis savarankiškai.

Kaip „Veidą“ patikino Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas bei mokslo ir meno prorektorė doc. dr. Rita Vaičekauskaitė, kol kas galimos partnerystės forma dar nėra aiški. Be to, ji priklauso ne tik nuo vienos ir kitos pusės akademinių bei socialinių, politinių interesų, bet ir nuo įstatymų bazės, kurios pagrindu aukštosios mokyklos veikia Lietuvoje. Taigi bent kol kas sunku prognozuoti, kaip pavyks suderinti įvairius interesus su teisiniu reglamentavimus.

„Tysaido universitetas siekia plėsti savo veiklos galimybes tarptautiniu mastu ir šiuo atveju jų tarptautinės plėtros interesas susijęs su siekiu realizuoti savo studijų programas ne ES studentams palankioje socialinėje ir politinėje aplinkoje. Universitetas siekia pradėti ir plėtoti savo veiklą Lietuvoje vadovaudamasis darnios plėtros ir socialinės atsakomybės principais, todėl yra atviras įvairiems kompromisams. Labai svarbu šiame kontekste tinkamai įvertinti ir tokios plėtros akademinius aspektus“, – sako Klaipėdos universiteto prorektorė R.Vaičekauskaitė.

Pasak Klaipėdos universiteto atstovų, neseniai vykusiame susitikime su Tysaido universiteto atstovu nebuvo identifikuotos konkrečios studijų kryptys ir jų unikali dermė tarp universitetų. Šį kompleksinį darbą planuojama atlikti artimiausiu metu, o jo rezultatai daugiausia lems ir galimą partnerystės formą.

„Klaipėdos universitetui aktualu rasti inovatyvaus bendradarbiavimo galimybių inžinerijos studijose. Tysaido universitetą matome kaip turintį įdirbio ir akademinio potencialo šioje srityje. Tikimės, kad inžinerinių studijų kontekste pavyks rasti jūros mokslų ir studijų plėtros galimybių“, – apie Klaipėdos universiteto lūkesčius kalba rektorius E.Juzeliūnas.

Pasak Klaipėdos universiteto mokslo ir meno prorektorės, nors universitetų reitingai suteikia daug informacijos apie mokslo instituciją, jų nereikėtų pervertinti. Tysaido universitetas turi reikšmingų nacionalinio ir tarptautinio pripažinimo ženklų. Pavyzdžiui, jo studentų skaičius perkopia 20 tūkst., o ketvirtadalis jų – nes ES šalių studentai. Taigi universitetas skiria dėmesio ne tik jų studijoms, bet ir socialiniam gyvenimui, karjerai.

„Iš pirmojo susitikimo susidaro įspūdis, kad Tysaido universitetas turi didelę tarptautinių studijų rinkodaros ir plėtros patirtį. Tarptautinės mokslo ir studijų rinkodaros plėtra Klaipėdos universitetui yra aktuali“, – teigia R.Vaičekauskaitė.

S.Gentvilas sako, kad, atlikęs potencialių studentų skirtingose rinkose analizę, verslo planą šis universitetas jau susidėliojo. Klausimas liko tik vienas, ar jis taps Klaipėdos universiteto partneriu, ar kursis kaip savarankiška institucija. Esą kol kas numatyta siekiamybė išnaudoti tarptautinį universiteto vardą bei patirtį ir laisvus uostamiesčio universiteto išteklius.

Tysaido universitetas „perkeltų“ iš Didžiosios Britanijos į Klaipėdą mažą akademinio personalo dalį. Dėstytojų planuojama ieškoti Baltijos šalyse.

„Bet kokiu atveju dėstytojai turėtų pereiti pedagoginį ciklą, perprasti kokybės valdymo sistemą, mokslo kūrimą. Tai ir yra šios aukštosios mokyklos unikalumas: jie prisivilioja užsienio studentų ir nori suteikti tokią kokybę, kokia yra Didžiojoje Britanijoje“, – apie universiteto, kuriame bakalauro studijos kainuoja 9 tūkst. svarų sterlingų, kokybei teikiamą svarbą pasakoja S.Gentvilas.

Oficialiai šios aukštosios mokyklos yra pasirašiusios tik ketinimų protokolus, nors veiklą planuoja pradėti jau 2016 m. Švietimo ir mokslo viceministro R.Vaitkaus duomenimis, kol kas jos nėra pateikusios paraiškų steigti filialus Lietuvoje. O juk detali įvairių institucijų patikra, kad jos galėtų pradėti veiklą, užtrunka. „Kol kas girdime tik apie ketinimus, bet apie jų pasiruošimą nežinome“, – patvirtina Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas.

Bent iš kalbų atrodytų, kad Didžiosios Britanijos mokslo įstaigos Lietuvoje planuotų panašų veiklos pobūdį, kokį įtvirtinti pavyko taip pat Klaipėdoje veikiančiam nevalstybiniam LCC tarptautiniam universitetui. Tarptautiniame Lietuvos ir viso regiono universitete mokosi studentai iš 27 šalių, sudarantys apie pusę visų studentų. Vis dėlto, nors nuo 1991 m. Lietuvoje veikianti mokslo įstaiga dabar nesusiduria su biurokratinėmis kliūtimis, pavyzdžiui, dėl sunkumų atvykti mokytis ir gyventi Lietuvoje studentams iš ne ES šalių (universitete veikia poskyris, kurio specialistai tarpininkauja palengvindami kelią atvykti studijuoti užsienio piliečiams), visko per vienus metus sukurti nepavyko.

Beje, veiklą Panevėžyje pradėjęs kaip Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštoji mokykla, suteikianti neuniversitetinį išsilavinimą, LCC tarptautinis universitetas universiteto statuso siekė maždaug dešimtmetį.

„Reikėjo vykdyti ir aktyvią tiesioginę rinkodarą, kad pritrauktume užsienio šalių, į kurias orientavomės, studentų. Taigi jau prieš dešimt metų buvome vieninteliai Lietuvos atstovai aukštųjų mokyklų parodose Ukrainoje ar Kazachstane. Dabar nuvykę į tas šalis jau sutinkame kitų Lietuvos atstovų, kurie užsienio studentų taip pat ieško jų namuose, – apie užsienio studentų kvietimą mokytis uostamiestyje pasakoja LCC korporacinės komunikacijos vadovas Arnoldas Remeika. – Rinkodaros priemonės šiam tikslui įvairios:  teko ir vykti pabendrauti su būsimų studentų tėvais, ambasadų padedami pasakojame ne tik apie studijas ir LCC tarptautinį universitetą, bet ir apie šalį. Dabar, pavyzdžiui, vis stebimės, kad kasmet sulaukiame studentų iš to paties mažo Kazachstano miesto, nes žinios apie mūsų universitetą ten jau pasklido iš lūpų į lūpas.“

Nuo pat 1991 m. LCC tarptautinį universitetą baigė maždaug 1600 studentų. Skaičiuojama, kad Klaipėdoje planuojantis įsikurti Tysaido universitetas per metus išleistų bent pusės tiek (apie 800) absolventų laidą.

PR

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...