Nė vienoje kitoje ES šalyje krizės laikotarpiu taip nemažėjo algos, nesitraukė paskolų portfelis, kaip Lietuvoje, bet patenkame į lyderių trejetuką pagal eksporto didėjimą ir BVP kilimo prognozes.

Prekybos ir pramogų centrai viltingai žvelgia į pirkėjų pusę ir tikisi, kad visus apėmęs taupymo vajus pamažu apslops. Tačiau kol kas prielaidų tokioms viltims išsipildyti nėra daug.

Didžiausias Lietuvos darbdavys prekybos tinklas “Maxima LT”, šiuo metu turintis beveik 15 tūkst. darbuotojų, pamažu jų skaičių ima didinti, tačiau to nelaiko atsigavimo ženklu. Mat pernai gegužę dirbančiųjų šioje bendrovėje būta 8 proc. daugiau nei dabar.

Lietuvos komerciniai bankai atliekamų finansinių paslaugų įkainius pernai padidino 20 proc., o šiemet per pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniuoju, – dar 24 proc. Tą rodo Lietuvos banko duomenų pagrindu atlikti skaičiavimai.

Lietuva siekia denonsuoti arba iš esmės pakeisti mums nepalankią ir ES teisę pažeidžiančią Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo darbų finansavimo sutartį.

Apie tai, kad teikiant paramą galvojama apie galimybę gauti naudos sau, rodo ir daugiau pavyzdžių – netgi rėmėjų retorika.

Sunkmečiu paramos skiriančių įmonių Lietuvoje sumažėjo beveik šešis kartus. O tų, kurios vis dar tebeaukoja, veiksmuose dažniau galima įžvelgti ne filantropijos, o rinkodaros paskatas.

Daugybė kalbintų nevyriausybinių organizacijų atstovų stebėjosi, kad, kaip paaiškėjo pernai, daugiausiai lėšų iš piliečių skirtų 2 proc. surinko niekam nežinomas Klaipėdoje veikiantis labdaros ir paramos fondas “Gerumo versmė”.

Paklausius buvusių ir dabartinių Ignalinos AE ir Ūkio, o dabar Energetikos ministerijos vadovų atrodo, kad kalbama ne apie tą pačią AE. Dabartiniai AE laidotojai net kreipėsi į teisėtvarką, kad ši išsiaiškintų, ar kas iš buvusiųjų kaltas ir yra baustinas dėl šios dienos situacijos. O šie jokio skandalo neįžvelgia.

Šiuo metu bendrame paskolų portfelyje, kaip rodo Lietuvos banko duomenys, nuvertėjusios paskolos sudaro net 15,7 proc. Palyginkime: 2008 m. liepą nuvertėjusios paskolos sudarė tik 1,66 proc.

42 proc. – tiek, VMI duomenimis, per dvejus metus smuko legalaus stipraus alkoholio pardavimas. Du kartus sumažėjo ir prekyba tabako gaminiais, tuo tarpu nelegali cigarečių rinka gerokai išsiplėtė.