2010 Gegužės 25

Ignalinos AE

Atominė diskriminacija abipusiu sutarimu

veidas.lt

"Veido" archyvas

Lietuva siekia denonsuoti arba iš esmės pakeisti mums nepalankią ir ES teisę pažeidžiančią Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo darbų finansavimo sutartį.

Lengviau suvokti, kaip branduoliniame reaktoriuje išgaunama energija, nei kaip galima sėkmingai vykdyti Ignalinos atominės elektrinės (AE) eksploatavimo nutraukimo darbus, kai pagal sutartį Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) administruoja tam skirtas ES lėšas, tačiau neprisiima atsakomybės už jų panaudojimą, o Lietuvai tenka atsakomybė už projektų įgyvendinimą, bet ji nevaldo tam skirtų lėšų. Be to, sutartis pažeidžia ES teisę, nes visi per ERPB finansuojami darbai, paslaugos ir prekės neapmokestinamos jokiais mokesčiais. Europos Komisija Lietuvos Vyriausybę oficialiai paragino spręsti šią koliziją. Tik kažin ar lengva bus tai padaryti, nes dabartinė padėtis daug kam labai patogi.

Gali dirbti rusai ar kazachai, bet ne japonai ar amerikiečiai

Prieš savaitę Vilniuje ERPB Branduolinės saugos departamento direktorius Vince’as Novakas absurdu pavadino naujojo AE generalinio direktoriaus Osvaldo Čiukšio kalbas, kad milijardas eurų jau išleista, o darbų vos matyti. Nors svečiui teko pripažinti, kad pagrindinių darbų rangovas “Nukem Technologies” vėluoja statyti panaudoto branduolinio kuro saugojimo aikštelę, jis ramino, kad visi darbai bus baigti laiku.

Kitokios O.Čiukšio prognozės: “Dalis svarbiausių darbų tepasiekė pirminę stadiją arba vėluoja. Pagrindiniai projektai – panaudoto branduolinio kuro saugyklos bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas, kuriuos finansuoja ERPB, o vykdo “Nukem Technologies”, vėluoja trejus ketverius metus. Pirminiais skaičiavimais, tik dėl panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybos vėlavimo Ignalinos AE kas mėnesį patiria per 3,5 mln. Lt nuostolių”. O tie milijonai juk mokami iš tų pačių fondų, tad ar užteks pinigų visiems būtiniems AE eksploatavimo darbams užbaigti?

Energetikos ministerija užsimojo griežčiau kontroliuoti šiuos procesus. Tačiau tam reikia arba iš esmės keisti arba nutraukti Lietuvos ir ERPB sutartį dėl tarptautinio Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo veiklos. Kad ši sutartis akivaizdžiai nesubalansuota, o ERPB nustatytos procedūros neužtikrina nei skaidraus lėšų naudojimo, nei normalios konkurencijos, jau dukart – 2005 ir 2009 metais konstatavo ir Valstybės kontrolė.

Paradoksas, bet Ignalinos AE uždarymo projektų konkursuose pagal ERPB taikomas procedūras gali dalyvauti ERPB steigėjos ir šalys, kuriose bankas įgyvendina projektus, pavyzdžiui, Rusija ar Kazachstanas, bet negali dalyvauti svarbių branduolinės energetikos valstybių – JAV, Kanados, Japonijos, Pietų Korėjos kompanijos.

ES teisės aktų neatitinka ir sutarties punktas dėl mokesčių: visi per ERPB finansuojami darbai bei paslaugos, įvežti ir vietiniai įrenginiai bei medžiagos neapmokestinami jokiais mokesčiais, muitais ar kitomis Lietuvos nustatytomis ar jos teritorijoje taikomomis rinkliavomis ar privalomais mokėjimais. Nuo bet kokių mokesčių atleisti ir visi per ERPB finansuojami konsultantai bei kitas personalas. Tad nė lito mokesčių Lietuvai nesumokėjo nei didžiausias rangovas “Nukem Technologies”, nei 5 mln. eurų per metus kainuojantys ir pagal šią sutartį jau dešimtmetį Ignalinos AE konsultuojantys užsienio konsultantai. Net jei ši sutartis būtų nutraukta, “Nukem Technologies” ir toliau nebūtų apmokestinamas, nes sutarties pakeitimai atbuline tvarka netaikomi.

2001–2008 m. už energetiką atsakingas ūkio viceministras, ministerijos sekretorius, o dabar laisvas konsultantas Artūras Dainius prisimena buvus apie tai diskusijų, bet keisti sutarties nuostatų nebuvo suinteresuotas nei bankas, nei EK. “Logika buvo tokia, kad atleidus nuo mokesčių būtų mažiau tarpinių procedūrų, be to, vadinamieji donorai paklojo tuos pinigus, kad būtų uždaroma Ignalinos AE, o ne kažkam mokami mokesčiai. Tokios nuostatos galiojo ir kituose per ERPB finansuotuose projektuose”, – primena A.Dainius.

Ydinga sutartis visiems tiko

Kodėl Lietuva prisiėmė, o paskui nė nebandė keisti sutarties sąlygų? Euforija, kad ES, mainais į narystę šioje Sąjungoje prispaudusi Lietuvą anksčiau laiko uždaryti AE, atvėrė piniginę, pilną milijardų – nebent tuo galima pateisinti, kodėl su europinius fondus administruoti pasirinktu ERPB 2001 m. pasirašyta būtent tokia, trečiosioms šalims naudojama sutartis. “Ši sutartis sudaryta dar iki Lietuvos narystės ES, todėl atskiros jos nuostatos nebeatitinka šių dienų realijų. Be to, iš EK esame gavę oficialų pranešimą, kad mokesčių srityje ši sutartis netgi pažeidžia ES teisę ir ją būtina keisti. Sutartis su ERPB ratifikuota Seime, todėl jos pakeitimo procedūros bus sudėtingos”, – perspėja energetikos viceministras Romas Švedas.

Tačiau kodėl susizgribta tą daryti tik dabar, o ne 2004-aisiais pasikeitus Lietuvos statusui? 2005 m. Vyriausybė įpareigojo tuometį ūkio ministrą, o dabar Seimo narį Kęstutį Daukšį parengti galimą tolesnio AE eksploatavimo nutraukimo darbų finansavimo planą. Šis tikina viską, ką buvo įpareigotas padaryti, atliko. Tačiau kartu su Vyriausybių kaita pasimetė ir planai. Pagal sutartį su ERPB numatyto įsteigti Jungtinio komiteto, kuris būtų leidęs Vyriausybei labiau kontroliuoti finansinių išteklių naudojimą, nėra lig šiol.

“Iš pradžių buvo neaišku, koks bus pinigų skyrimo mechanizmas, paskui įsteigtas europinis priežiūros komitetas, tad kurti dubliuojančią struktūrą Vyriausybei pasirodė nereikalinga, – aiškina A.Dainius ir pratęsia mintį: – Nesąmonė, kad niekas nekontroliavo procesų. Speciali programa pirmojo bloko eksploatavimui nutraukti buvo kasmet tvirtinama Vyriausybėje, reguliariai teikiamos ataskaitos. Pirmojo bloko reaktorius iškrautas į baseinus, pagaminta daug konteinerių. Tačiau keista, kodėl lig šiol nepriimtas AE antrojo bloko ir AE eksploatavimo nutraukimo įstatymas”.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...