2010 Gegužės 22

Įmonės

Parama Lietuvoje – atjauta ar verslas?

veidas.lt

"Veido" archyvas

Sunkmečiu paramos skiriančių įmonių Lietuvoje sumažėjo beveik šešis kartus. O tų, kurios vis dar tebeaukoja, veiksmuose dažniau galima įžvelgti ne filantropijos, o rinkodaros paskatas.

Garsiausias pasaulio filantropas Billas Gatesas kovai su skurdu ir ligomis besivystančiose pasaulio šalyse jau paaukojo 27 mlrd. JAV dolerių. Jei pinigus jis būtų skyręs tik gavęs patikinimą, kad kaskart tarptautinei žiniasklaidai atvykus nušviesti skurdo Afrikoje vietiniai išsitrauks marškinėlius su B.Gateso atvaizdu, o ant lūšnelių nusileis plakatai su “Microsoft” logotipais, filantropu jo niekas nevadintų.

O kiek tikrų labdaros užuomazgų galime pamatyti mūsų šalyje? “Veidas” gilinosi į labdaros ir paramos sritį Lietuvoje.

Remiančių įmonių Lietuvoje sumažėjo šešiskart

Sunkmetis laukiantiesiems paramos tapo tikru išbandymu. 2009 m., palyginti su 2008-aisiais, šešis kartus sumažėjo tiek paramos teikėjų, tiek jų paaukota suma. Tą rodo preliminarūs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Pernai paramą skyrė tik 1,1 tūkst. įmonių, nors prieš metus – 6,6 tūkst. Daugiausiai paramos, VMI duomenimis, skiria bankai, telekomunikacijų įmonės, nekilnojamojo turto kompanijos, naftos gavybos bendrovės.

Sunkmečiu verslo skirtos paramos suma taip pat gerokai susitraukė – iki 41 mln. Lt 2009 m., nors net prieš šešerius ji siekė 138 mln. Lt.

Kalbintos didžiosios Lietuvos bendrovės patvirtino, kad dėl sunkmečio paramos dalį teko gerokai apkarpyti. Pavyzdžiui, SEB banko grupė Lietuvoje 2009 m. skyrė maždaug 700 tūkst. Lt labdaros ir paramos lėšų, o 2008 m. – apie 1,3 mln. Lt. “Omnitel” paramos biudžetas sumažėjo 20 proc., “Tele2″ – 13 proc. Tuo tarpu “Maxima LT” paramos projektams pernai skyrė dvigubai mažiau nei 2008-aisiais – milijoną litų. Vienintelė “Teo LT” tvirtino, kad biudžetas visuomeniniams projektams beveik nekito ir sudarė 3 mln. Lt.

O šiais metais padėtis, regis, bent jau neblogės – įmonių atstovai prognozavo, kad paramos suma išliks panaši.

Meilė sportui ar nauda įmonei?

Paramai skirtos įmonių eilutės dar labiau sutrumpėtų, jei pažiūrėtume, kiek buvo skirta tikrosios paramos, siekiant duoti naudos visuomenei, spręsti didžiausius skaudulius, o kiek aukota pirmiau galvojant apie naudą savo įmonei. Kitaip tariant, parama pasinaudota kaip rinkodaros priemone.

Panagrinėjus statistiką matyti, kad daugiausiai paramos skiriama profesionaliam sportui, ypač krepšiniui. Nepralenkiamas sportas tiek pagal paramą gavusių organizacijų ir viešųjų įstaigų skaičių, tiek pagal susižertus milijonus. Antroje vietoje pagal paramos gausą rikiuojasi biudžetinės medicinos įstaigos, po jų – religinės organizacijos.

Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos (NVVO platformos) direktorius Vaidotas Ilgius mano, kad neteisinga, jog pusė metų paramos biudžeto tenka sportui, nes tokiu rėmimu įmonės siekia naudos.

“Tokiu būdu netiesiogiai perkama reklama, kurią matome ant sportininkų marškinėlių geriausiu televizijos eterio metu. Užuot mokėjusi už reklamą, įmonė sakosi remianti sportą. Lygiai tas pat pasakytina ir apie komerciškai sėkmingos kultūros kūrėjų rėmimą. Nemanau, kad toks rėmimas – tikra filantropija. Kartais tai tiesiog komercinė parama, įvilkta į paramos drabužį, pasinaudojant mokesčių lengvata. Viena yra remti vaikų sporto žaidimų aikšteles kaimuose, o kita – milijonierius, kurie yra sporto ar kultūros atstovai”, – kritikuoja ekspertas.

Visuotinės lietuvių meilės sportui, ypač krepšiniui, pamiršti nevalia, tad remiančiųjų sportą neabejotinai reikia. Tačiau V.Ilgius kelia klausimą, ar nevertėtų tokiam rėmimui taikyti mažesnę mokesčių lengvatą.

Bendruomenių kaitos centro direktorė Birutė Jatautaitė taip pat mano, kad paramą sportui greičiausiai galima įvardyti kaip savo ženklo garsinimą. “Atiduodamas prioritetas ne tiek nuoširdžioms mintims, kad to reikia Lietuvai garsinti, kiek manoma, jog tai reikalinga mano verslui”, – pritaria B.Jatautaitė.

Iš tiesų jei įmonė paremia sporto klubą, kurio nariai po to pasidabina marškinėliais su įmonės logotipu ir įmonės pavadinimas eteryje šmėžuoja daugiausiai auditorijos prie televizorių pritraukiančiu metu, jis, kaip paramos teikėjas, neturi mokėti 21 proc. PVM mokesčio, kuris būtinas perkant reklamą. Be to, paramos dydžio lėšos nuskaičiuojamos iš pajamų ir neapmokestinamos pelno mokesčiu. Viso to nepavyks padaryti perkant reklamą.

Vienas dosnesnių sporto rėmėjų – “Švyturys-Utenos alus”. Įmonės korporatyvinių reikalų direktorius Dainius Smailys net neslėpė, kad bendrovė sportą remia ne tik dėl meilės sportui ir visuomenės intereso. “2008 m. paramos ir labdaros skyrėme 4,26 mln. Lt, o pernai – 2,5 mln. Lt. Tačiau ne vien sunkmetis mažina mūsų paramos apimtis, bet ir politikų inicijuojami draudimai. Kasmet įsigalioja vis daugiau apribojimų alaus prekės ženklams garsinti, tad kai negalime net pasakyti, kad remiame renginį ar komandą, natūralu, jog parama jai sumažėja”, – atvirai dėstė D.Smailys.

Šiuo metu alkoholio reklama per sporto varžybų transliaciją uždrausta, tačiau galioja nuostata, kad atsitiktinai rodomas logotipas nėra reklama.

“Nuo 2012 m. iš viso neturėsime teisės net prekybos vietoje parodyti savo prekės ženklo, tad paramai skirtos sumos bus dar liūdnesnės”, – sakė D.Smailys.

Žinoma, negalima pamiršti, kad “Švyturys-Utenos alus” rodo ir gražių iniciatyvų – remia Utenos ir Klaipėdos vietines sporto komandas, šventes, savivaldą, Operos ir baleto teatrą. Vis dėlto paramos liūto dalis tenka sportui: per dešimt metų įmonė paramai ir labdarai skyrė per 22 mln. Lt, iš kurių apie 15 mln. Lt – sportui.

Sportą aktyviai remia ir “Omnitel” – šios bendrovės logotipą irgi neretai matome ant krepšininkų marškinėlių.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (3)

  1. Seilius Seilius rašo:

    Saunuoliai Omnitel, juk visi zino ka reiskia tulam lietuviui sportas, puikus ejimas :)

  2. Madam Madam rašo:

    Aha tikrai neblogai sugalvota, juk nieko nera geriau kaip ziureti i karstus ir atletiskus kunus.

  3. Panurgas Panurgas rašo:

    Dar Romos piliečiai reikalavo “Duonos ir pramogų”. Deja Lietuva dabar nepajėgi imti duoklės iš Rusijos ar Gudijos grūdais ir krepšininkais(vergais).


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...