Šiuo metu bendrame paskolų portfelyje, kaip rodo Lietuvos banko duomenys, nuvertėjusios paskolos sudaro net 15,7 proc. Palyginkime: 2008 m. liepą nuvertėjusios paskolos sudarė tik 1,66 proc.

Priminsime, kad nuvertėjusiomis vadinamos tos paskolos, kai kritusi įkeisto turto vertė tampa mažesnė už paskolos vertę ir prireikia atidėjinių.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas tvirtina, kad nuvertėjus komercinei paskolai bankai reikalauja papildomo užstato arba akcininkų laidavimo asmeniniu ar įmonės turtu. Pasak D.Arlausko, tokių atvejų bankų ir verslininkų konfliktuose bene daugiausiai.

“Praktiškai visose kredito sutartyse numatyta, kad nuvertėjus paskoloms bankai reikalauja papildomo užstato. Dabar tai masinis reiškinys”, – sakė D.Arlauskas.

Tuo tarpu bankų atstovai įrodinėja, kad nuvertėjus už paskolą įsigytam nekilnojamajam turtui jokių priemonių nesiima, jei klientas – įmonė ar gyventojas – sėkmingai moka paskolos įmokas.

“Tuo atveju, jei paskolą paėmęs klientas susiduria su sunkumais ją grąžinti, bankas su klientu individualiai ieško mokumo atkūrimo sprendimų – gali būti pasiūlyta atidėti pagrindinės būsto paskolos dalies grąžinimą ar net dalies palūkanų mokėjimą, pratęsti paskolos grąžinimo terminą ir t.t.”, – tvirtina SEB banko produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas.

“DnB Nord” atstovas spaudai Andrius Vilkancas priduria, kad lygiai tokių pat priemonių imamasi ir dėl verslo paskolų. Ir tik kraštutiniu atveju, jei nėra kitos išeities, turtas parduodamas per aukcioną.
Tokius bankų teiginius verslininkai vadina netiesa. Anot D.Arlausko, neapsikentę bankų savivalės verslininkai birželio 25 d. rengs konferenciją, kurioje supažindins su bankų savivaliavimo atvejais ir tarsis su Seimo atstovais, kaip elgtis.