Kaip puikiausias valstybės paslaugų gerinimo šaltinis Vakaruose tarnaujanti koncesija Lietuvoje negali įsibėgėti dėl politikų ir valdininkų nesugebėjimo užtikrinti jos skaidrumo.

Socialiai bene pažeidžiamiausia visuomenės dalis – bedarbiai šiandien viešojoje erdvėje vadinami tinginiais ir veltėdžiais, nes esą, užuot dirbę, verčiau renkasi pašalpas. Bet labai dažnai tokie vertinimai prasilenkia su tikrove ir labai žeidžia bedarbius.

Darbdaviai išmoka vis mažiau autorių atlyginimų, sako laikinoji “Sodros” vadovė Česlava Zabulėnienė.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas skaičiuoja, kad įgyvendinus naują energetikos nepriklausomybės strategiją, ateityje per metus bus sutaupoma 3-4 mlrd. litų. Pasak ministro, vien namų ūkio išlaidos šildymui per metus turėtų sumažėti apie 500 litų.

Penki didžiausi Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys – gaus 75 mln. litų Europos Sąjungos paramos naujiems autobusams ar kitoms transporto priemonėms. Savivaldybės tam turės skirti 15 proc. savo lėšų.

Vilniaus savivaldybės kontrolieriaus Šarūno Skučo manymu, Kalvarijų turgų siekiama išnuomoti per pigiai. Esą kaina yra triskart mažesnė nei turėtų būti.

Ūkio ministerijos pareigūnai tirs konfliktą tarp valstybinės svarbos projekto statusą turinčios Vilniaus Gariūnų turgavietės valdytojų bei prekiautojų, nes pastarieji skundžiasi brangiai kainuojančiu perkėlimu į naują paviljoną.

Lietuva sieks paramos idėjai, kad ateityje dujos Europos Sąjungoje (ES) būtų perkamos centralizuotai per bendrą agentūrą, trečiadienį sakė Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Iki 50 procentų brangesnė elektra artimiausią dešimtmetį, beprasmiški projektai, neišnaudoti esami pajėgumai – tokią kritiką apie naują energetinės nepriklausomybės strategiją išsakė energetikos įmones vienijančios asociacijos

Seimo pirmininkė Irena Degutienė trečiadienį skeptiškai įvertino galimybę įstatymu riboti maisto produktų antkainius, nes tai neatitiktų laisvos rinkos sąlygų.

Iki šiol besiplėtusi žemės ūkio paskirties žemės rinka pastaraisiais mėnesiais pamažu traukiasi. Nors Lietuva turtinga dirbamosios žemės laukų, norinčiųjų ją nuomotis ir dirbti kasmet mažėja. Šiuo metu iš beveik 4 mln. ha dirbamosios žemės Lietuvoje išnuomota mažiau nei 1 mln. ha.