2010 Spalio 06

Ekonomika

Per metus gali būti sutaupyta 3-4 mlrd. litų

BNS

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas skaičiuoja, kad įgyvendinus naują energetikos nepriklausomybės strategiją, ateityje per metus bus sutaupoma 3-4 mlrd. litų. Pasak ministro, vien namų ūkio išlaidos šildymui per metus turėtų sumažėti apie 500 litų.

Svarbiausiu dokumento tikslas – Lietuvos energetinė nepriklausomybė – turi būti įgyvendinta iki 2020-ųjų.

“Mes turime pasiekti, kad mūsų vartotojams energetiniai ištekliai kainuotų ne brangiau negu europiniams vartotojams. Tai leistų mums sutaupyti kasmet nuo trijų iki keturių milijardų litų, kuriuos mes sumokame už energetinių resursų importą iš trečiųjų šalių – iš Rytų”, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Sekmokas.

“Tikslas yra, kad dauguma šių pinigų liktų Lietuvos ekonomikoje. Tai leistų sukurti nuo penkių iki šešių tūkstančių darbo vietų, tai leistų skatinti Lietuvos ekonomiką, kiekvienam namų ūkiui sutaupyti per metus apie 500 litų, kurie tenka šildymui”, – kalbėjo energetikos ministras.

Premjeras Andrius Kubilius sakė, kad šios strategijos įgyvendinimas garantuos, kad Lietuvos vartotojai gautų patikimą ir pigią energiją.

“Turime labų aiškų strateginį tikslą – pasiekti, kad svarbiausiose energetikos srityse įgyvendinami projektai garantuotų mūsų energetinę nepriklausomybę, reikalingų alternatyvų atsiradimą, konkurencingos rinkos atsiradimą, integraciją į europines sistemas, taip pat energijos taupymą”, – teigė ministras pirmininkas.

Energetinės nepriklausomybės strategijoje rašoma, jog per 10 artimiausių metų turi būti užbaigta 1 tūkst. megavatų (MW) galingumo elektros jungtis “LitPol Link” su Lenkija ir iki 2015-ųjų – 700 MW pralaidumo jungtis “NordBalt” su Švedija, o Baltijos šalys turi susijungti su Europos kontinentiniu tinklu darbui sinchroniniu režimu.

Energetikos ministerija planuoja, jog 2020-aisiais šalies elektros energijos paklausa sieks 12-14 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) per metus. Energetinė nepriklausomybė pareikalaus didelių investicijų, bet nauda esą bus dar didesnė. Valstybinio sektoriaus investicijos, skaičiuojama, sieks 14-20 mlrd. litų, privataus kapitalo ir Europos Sąjungos – 18-24 mlrd. litų. Tačiau vėliau kasmet esą bus sutaupoma 3-4 mlrd. litų vien už kurą.

Elektros poreikiui patenkinti siūlomi du sprendimai – Visagino atominė elektrinė ir didesni elektros pajėgumai iš atsinaujinančių šaltinių. Didžiausia investicija – atominė elektrinė, kurios veiklos pradžia numatoma 2020 metais, o statybos kaina – 12,4-15,4 mlrd. litų.

Be to, iki 2020-ųjų Lietuvoje atsiras naujų elektros gamybos pajėgumų – 900 mln. litų vertės Lietuvos elektrinės 9 blokas ir 300 mln. litų vertės Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės 5 blokas. Dabartinės elektrinės taip pat dirbs didesniu apkrovimu.

Dokumente rašoma, jog 2-3 mlrd. kWh šilumos per metus būtų sutaupyta, jei Lietuva iki 2020-ųjų 30-40 proc. sumažintų pastatų šilumos suvartojimą.

Planuojama, jog 23 proc. energijos 2020-aisiais bus pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Tiesa, vidaus elektros jungtims stiprinti prireiks 300-700 mln. litų, tačiau taip bus sudarytos prielaidos 500 MW suminės galios vėjo jėgainėms.

Dujų rinkoje bus siekiama pastatyti gamtinių dujų saugyklą, Lietuvos-Lenkijos jungtį. Prognozuojama, jog dujų paklausa 2020 metais sieks 1,6-3,7 mlrd. kubinių metrų. Naftos rinkoje siūloma užtikrinti, kad “Klaipėdos nafta” išliktų valstybinė įmonė su didesniais pajėgumais.

Biomase kūrenamos elektrinės 2020-aisiais, planuojama, turės 224 MW, hidroelektrinės – 153 MW galios.

Trečiadienį Vyriausybės patvirtintai naujai energetinės nepriklausomybės strategijai dar turės pritarti Seimas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...