"Veido" archyvas

Klaipėdos areną statanti savivaldybė teismuose bylinėjasi su valdymo koncesijos konkursą pralaimėjusia bendrove

Kaip puikiausias valstybės paslaugų gerinimo šaltinis Vakaruose tarnaujanti koncesija Lietuvoje negali įsibėgėti dėl politikų ir valdininkų nesugebėjimo užtikrinti jos skaidrumo.

Dar net kaip reikiant neįsisiūbavusi, o jau suteršta nesibaigiančių skandalų ir teismų procesų, koncesijos schema labai sunkiai skinasi kelią Lietuvoje. Vakaruose privatus kapitalas jau yra pristatęs šimtus mokyklų, darželių, ligoninių, nutiesęs tūkstančius kilometrų kelių, tačiau Lietuvoje, nors valstybė šiuo metu itin stokoja lėšų infrastruktūrai šalyje plėsti, verslo pinigų ir valstybės bendradarbiavimo pavyzdžius galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais, o sėkmingų tarp jų tenka ieškoti su žiburiu. Tokių projektų koordinavimo patirties neturintys valstybės ir savivaldybių valdininkai nesugeba suformuluoti aiškių ir skaidrių taisyklių, tad iš karto pakvimpa korupcinėmis landomis, konkursų nelaimėję verslininkai puola skųsti laimėjusius, tad net ir geriausi projektai lieka pažymėti nešvaros dėme.

Dabartinės Vyriausybės programoje viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (VPSP, angl. “public-private partnership”) plėtra numatyta tarp prioritetų, tačiau per dvejus metus jokių apčiuopiamų rezultatų šioje srityje neatsirado. Tiesa, jų galima tikėtis ateityje, nes bent jau teoriniai pamatai sklandžiam privataus kapitalo įliejimui į valstybės teikimų paslaugų ūkį yra klojami. Skaičiuojama, kad iki 2012 m. turėtų būti įsukta 30 naujų tokių projektų.

Laimėjo žmonių atkaklumas

Šiuo metu Lietuvoje vaikams trūksta mažiausiai 10 tūkst. vietų darželiuose, vien Vilniuje šis poreikis siekia 3 tūkst., arba 17 naujų darželių. O kiek jų statoma? Nė vieno, nes nėra pinigų. Apie kokius naujus darželius galime svajoti, jei savivaldybės, kurių ūkiui ir priklauso ugdymo įstaigos, savo biudžete neranda 15 proc. įnašo į europinį projektą, pagal kurį mažuose miesteliuose visoje Lietuvoje, daugiausia ES pinigais, būtų pastatyta 70 naujų daugiafunkcių kultūros centrų, kuriuose būtų ir darželio grupės. “Savivaldybės labai vangiai reaguoja į šį projektą – praktiškai visos neturi pinigų bendram finansavimui”, – apgailestauja Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė.

Pinigų stinga ir mokykloms plėsti. Nors bendras vietų skaičius mokyklose šiuo metu statistiškai tenkina poreikius, ryškėja dideli netolygumai: kai kur atokesnėse vietovėse nebėra ko sodinti į suolus, o sparčiai besiplečiantys Vilniaus, Kauno, Klaipėdos priemiesčiai ir rajonai vargsta be mokyklų. ŠMM skaičiavimu, pastatyti naują maždaug 300 mokinių mokyklą kainuoja apie 14 mln. Lt, o lėšų biudžete tam dabar itin sunku rasti.

Gerą pavyzdį visai Lietuvai, kaip nedejuoti ir spręsti problemas, rodo itin aktyvi Vilniaus priemiestyje įsikūrusios Balsių gyvenvietė bendrija. Jos aktyvistai sugaišo aštuonerius metus, mindami sostinės savivaldybės slenkstį ir propaguodami Vakaruose populiarią schemą, kai valstybės funkcijas atliekantys objektai – mokyklos, ligoninės, keliai – statomi pasirašius partnerystės sutartį su privačiomis įmonėmis, kurių investicijas valstybė vėliau grąžina per sutartą laiką.

“Nuo pat pirmųjų kartų buvome sutinkami labai draugiškai – savivaldybės politikai iš karto užuosdavo galimybę tokiu projektu pelnyti tautos simpatijas. Bet užsispyrimo eiti su mumis iki galo pakol kas vis pritrūkdavo”, – apgailestauja Balsių bendrijos pirmininkas Rimantas Micka. Tačiau balsiečių atkaklumas laimėjo: pagrindinės mokyklos statybos kapsulė buvo įkasta šią rugsėjo 1-ąją, o kitais mokslo metais jau žadama atverti klases.

R.Micka sako, kad jų mokyklos projektas yra puikus veidrodis to, kaip kritiškai Lietuvoje žiūrima į koncesijos iniciatyvas. Dėl statybos Balsiuose buvo skelbiami net trys konkursai, kelis kartus keitėsi projekto sąlygos, o ir dabar, kai jau prasidėjo darbai, vis skamba garsi kritika. “Pavyzdžiui, tyčia manipuliuojama skaičiais – skelbiama, esą už 30 mln. Lt vertės mokyklą savivaldybė konkursą laimėjusiai įmonei per 25 metus sumokės 200 mln. Lt. Bet juk šitoje sumoje – ir visos mokyklos kasdienio išlaikymo išlaidos, jos tokios pat bet kurioje mokykloje, tačiau kabinėjamasi tik prie šio projekto, jis nuolat po didinamuoju stiklu”, – apgailestauja gyvenvietės bendrijos vadovas.

Įsibėgėja nauja sistema

Advokatų profesinės bendrijos “Baltic Legal Solutions Lietuva” seniūnas Gytis Kaminskas mano, jog koncesija labai sunkiai skinasi kelią Lietuvoje todėl, kad keli iki šiol buvę bandymai diskreditavo visą šiaip jau labai gerą ir valstybei bei jos žmonėms naudingą sistemą. Jo manymu, taip nutiko dėl nepakankamai reglamentuotos koncesijos tvarkos – neapibrėžti koncesininko parinkimo kriterijai, nenustatytos jo pelno maržos, neišaiškinti abiejų pusių teisiniai įsipareigojimai ir garantijos. “Viskas palikta interpretacijai, o ten, kur nėra taisyklių, iš karto atsiranda neskaidrumo ir korupcijos landų”, – neabejoja teisininkas.

Jo manymu, dabar padėtį galėtų pataisyti tik Vyriausybė, ryžtingai ėmusis kelių parodomųjų koncesijos projektų ir užtikrindama visišką jų skaidrumą bei viešumą. Kad ir visuomenė, ir investicijoms lėšų turintys verslininkai pradėtų tikėti, jog valstybė sugeba įvertinti savo poreikius, suformuluoti užsakymus ir laikytis įsipareigojimų. “Deja, kol kas tokių pavyzdžių nėra”, – pabrėžia pašnekovas.

Ūkio ministro visuomeninis patarėjas investicijų skatinimo klausimais Tadas Jagminas ramina, kad Lietuvoje šiuo metu kaip tik įsibėgėja nauja VPSP tvarka. Iki šiol apskirtai galiojo tik Koncesijų įstatymas, apibrėžiantis schemą, kai privati bendrovė pastato visuomeninės paskirties objektą ir vėliau susigrąžina pinigus per valstybinę rinkliavą. O mechanizmas, kai pinigus verslui per sutartą laiką grąžina pati valstybė, nes objektas savaime pajamų negeneruoja (pavyzdžiui, mokyklos, ligoninės, nemokami keliai), įtvirtintas tik šių metų sausį.

T.Jagminas paaiškina, kad yra atrinkti šeši VPSP projektai, kuriuos planuojama finansuoti iš valstybės investicijų programos: Balsių mokykla, Palangos aplinkkelis, socialinio būsto pastatas Alytuje, Lukiškių kalėjimo perkėlimas į Pravieniškes, dviejų Vilniaus policijos komisariatų sujungimas ir Santariškių universitetinės vaikų ligoninės priestatas. Šiuo metu projektų realumą vertina Finansų ministerija, vėliau juos dar turės patvirtinti Vyriausybė. Bet jau dabar aišku, kad nebus tęsiamas vaikų ligoninės koncesijos projektas.

“Tuo koncesija ir gera – ji verčia apskaičiuoti projekto sąnaudas per visą jo gyvavimo laiką, o ne tik statybos išlaidas. Viską suskaičiavus paaiškėjo, kad ligoninės priestato statyba valstybei yra ne pagal išgales. Sveikatos apsaugos ministerija turės projektą kuklinti, skaidyti dalimis ar net visai atsisakyti”, – aiškina ministro patarėjas.
Pasak jo, be minėtų šešių, VPSP programoje iki 2012 m. numatyta pradėti įgyvendinti dar 24 projektus.

Pirmauja Didžioji Britanija

Per pastaruosius 20 metų, kai ES suformulavo viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės koncepciją, Sąjungos šalys jau yra įgyvendinusios 1340 tokių projektų, vertų 253 mlrd. eurų. Neabejotina šių procesų lyderė – Didžioji Britanija, kuriai tenka daugiau negu pusė visų valstybės ir privataus kapitalo bendradarbiavimo pavyzdžių, toliau rikiuojasi Ispanija, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Portugalija.

Daugiausiai VPSP projektų Europoje vykdoma transporto srityje (daugiau nei 70 proc. visų darbų), dešimtadalis verslo investicijų tenka sveikatos apsaugai, po kelis porcentus – aplinkosaugai, viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai, gynybai ir kitoms valstybės teikiamoms paslaugoms.

2005–2009 m. laikotarpiu VPSP projektai Didžiojoje Britanijoje sudarė maždaug ketvirtadalį visų valstybės vardu pradėtų naujų projektų, Ispanijoje koncesijos būdu buvo įgyvendinta maždaug 10 proc. visų naujų viešojo sektoriaus iniciatyvų.

Vienu brangiausių šiuo metu vykdomų VPSP projektų laikoma Vokietijos armijos sutartis su keliomis privačiomis IT bendrovėmis dėl modernios sistemos sukūrimo. 2008 m. pabaigoje pradėto ir dešimčiai metų suplanuoto projekto vertė – 7,1 mlrd. eurų. Daug diskusijų Vokietijoje sukėlusiai gynybos vadovų iniciatyvai galų gale buvo uždegta žalia šviesa, pritarus argumentams, kad nuo kasmetinio svyruojančio biudžeto finansavimo priklausomai kariuomenei sunku būtų pačiai įgyvendinti tokios apimties ilgametį projektą.

Šaltinis: Europos VPSP ekspertizės centras