30 proc. viso Lietuvos eksporto, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, sudaro trąšų ir mineralinio kuro bei mineralinės alyvos eksportas.

Po daugiau nei metų pertraukos šalies kavinėse ir restoranuose vėl ėmė daugėti klientų. Tačiau užsukantieji čia po ilgesnės pertraukos teigia nusiviliantys. Vieni maisto kokybe, kiti – aptarnavimu, treti – tuo, kad pasikeitė kavinės prekės ženklas ar savininkas.

Lietuva ir Lenkija galėtų kartu kreiptis į Rusiją ir Europos Sąjungą (ES) dėl naftos tiekimo gamyklai Mažeikiuose atnaujinimo, pareiškė energetikos ministras Arvydas Sekmokas. “Didžiausia problema yra geopolitinė. Mažeikiai negauna naftos naftotiekiu. Lietuva jau ne kartą kėlė šią problemą tarptautiniu lygiu. Tačiau jos žodžiai nebuvo išgirsti. Šią pagrindinę “Orlen Lietuva” problemą galima būtų spręsti bendradarbiaujant Lietuvos ir Lenkijos vyriausybėms. Tai galėtų būti bendras kreipimasis į trečiąsias šalis ir į Europos Komisiją”, – interviu Lenkijos laikraščiui “Rzecpospolita” sakė ministras.

Dabar ne tik provincijos parduotuvėlėse, bet jau ir didžiųjų miestų prekybos centruose atsiskaityti banko kortelėmis galima nebe visose vietose. Skubėti iki bankomato išsigryninti pinigų arba, norint atsiskaityti mokėjimo kortele, pirkti daugiau nei už 20 Lt prireikia net ir sostinės “Akropolio” lankytojams.

Šiuo metu Europos Komisijos koridoriuose vis atviriau kalbama, kad didžiosios ir šiuo metu nemažai finansinių sunkumų patiriančios ES narės yra nusitaikiusios mažinti savo skiriamų lėšų dalį į ES biudžetą. Mat tiek Vokietija, tiek Prancūzija, tiek Didžioji Britanija ir kitos šalys, karpydamos socialines išlaidas savo šalies gyventojams, esą neranda argumentų, kodėl nekerpa įmokų, skirtų gerovei kurti kažkur Europos žemyno rytuose.

Neeilinis sunkmetis ir nuosmukis išgrynino, kokių savybių reikia sėkmingai dirbančiam vadovui. O “Veidas” įvertino, kurių vadovų karjeros kreivė šiais metais kilo į viršų, kurių smigo žemyn.

Trečiąjį šių metų ketvirtį nekilnojamojo turto plėtotojai vien Vilniuje pardavė apie 300 naujų butų – dvigubai daugiau nei pernai tuo pat metu. Tad gerokai sumažėjo naujų butų pasiūla kai kuriuose Vilniaus mikrorajonuose – Santariškėse, Šiaurės miestelyje ir kt.

Pernai gruodį įsteigtas ir rugsėjo pabaigoje veikti pradėjęs Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) patikėtas Verslo skatinimo fondas dar neišdavė nė vienos paskolos, tačiau verslumo skatinimo kursai esą vyksta visu tempu.

Lietuvos energetinei nepriklausomybei itin svarbus suskystintų dujų terminalas Klaipėdos jūrų uoste turėtų pradėti veikti po ketverių metų, o jo statybos kaina neturėtų perkopti 200 mln. eurų.

Lietuvos prekybos centruose per šiuos metus labiausiai sumažėjo cigarečių, konditerijos ir stipriųjų alkoholinių gėrimų pardavimas. Lietuvių pirkimo įpročių pokyčiai perša dvi išvadas: žmonės daugiau laiko leidžia namie, dažniau gamina valgyti patys ir nevengia pirkti juodojoje rinkoje.

Šiuo metu vienam Lietuvos darbuotojui vidutiniškai tenka 58 tūkst. Lt įmonės gautų pajamų. Tačiau šalyje turime daugiau nei šimtą bendrovių, kuriose vienam darbuotojui tenka nuo 100 tūkst. iki 20 mln. Lt įmonės gaunamų pajamų.