2010 Lapkričio 04

Spaudos aktualija

Rado vietą dujų terminalui

veidas.lt

Lietuvos energetinei nepriklausomybei itin svarbus suskystintų dujų terminalas Klaipėdos jūrų uoste turėtų pradėti veikti po ketverių metų, o jo statybos kaina neturėtų perkopti 200 mln. eurų.

Energetikos ministro įsakymu įsteigta tarpžinybinė darbo grupė, nuo birželio nagrinėjusi 15 galimų vietų, kur būtų galima statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGDT), pateikė išvadas, kad tinkamiausia vieta strateginio energetikos objekto statybai yra pietinė Klaipėdos jūrų uosto dalis ties vadinamąja Kiaulės nugaros sala, o geriausias techninis sprendimas – plaukiojantis išdujinimo įrenginys, kuriame būtų ir galimybė saugoti suskystintas gamtines dujas.

Darbo grupei buvo pavesta parengti pasiūlymus dėl SGDT statybos vietos, technologijos ir galimos finansavimo schemos.

„Lietuvos žinios“ rašo:

“Toks sprendimas yra sparčiausiai įgyvendinamas, jis vienas pigiausių, tokį terminalą lengviausia būtų prijungti prie magistralinių dujotiekių, meteorologinių sąlygų įtaka – minimali, be to, perspektyvoje esama plėtros galimybių”, – svarbiausius pasirinkimo argumentus nurodė darbo grupės pirmininkas, energetikos viceministras Romas Švedas.

Pagal siūlomą terminalo technologiją numatoma, kad laivas, kurio talpyklose būtų laikomos dujos, nuolat stovėtų prie kranto, o prie jo priplauktų kitas laivas, kuris atgabentų dujų.

Viceministro R.Švedo teigimu, preliminariais vertinimais, toks terminalas galėtų kainuoti iki 200 mln. eurų (apie 690 mln. litų), ir tai gerokai mažiau nei SGDT statant sausumoje. Tačiau terminalo finansavimo modelis kol kas nenumatytas. “Šiandien atsakymų neturime. Toks klausimas buvo suformuluotas tarpžinybinei darbo grupei, tačiau mes savo ataskaitoje rašome, kad, deja, negalime pasisakyti šiuo klausimu, kadangi tai priklauso nuo daugelio faktorių. Formuojant patį projektą bus atsakyta, kas statys, kaip statys, kiek tai kainuos, iš kur finansuosime”, – sakė R.Švedas.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas anksčiau yra teigęs, kad Lietuva svarsto galimybę SGDT pastatyti savo lėšomis, paskui pasidalyti jo akcijomis su Latvija ir Estija atsižvelgiant į suvartojamų dujų kiekį. “Tam, kad suskystintų dujų terminalą pastatytume greitai, o ne vestume ilgas derybas su partneriais, preliminariai matome, kad turime jį pastatyti savo jėgomis, bet vėliau mielai pasidalysime to terminalo akcijas su Latvija ir Estija, atsižvelgdami į suvartotų gamtinių dujų kiekį. Šios valstybės turės atitinkamai sumokėti, kiek Lietuva investavo už tą dalį, kuri joms atitektų”, – yra sakęs A.Sekmokas.

Kaip žinoma, Lietuva gamtines dujas gauna tik iš Rusijos dujų monopolininkės “Gazprom” vieninteliu keliu – vamzdynais tranzitu per Baltarusiją. Su Vakarų dujų tinklais Lietuvos dujotiekių sistema iki šiol nesujungta. Vertinama, kad SGDT yra greičiausiai ir efektyviausiai dujų tiekimo priklausomybę panaikinantis projektas. Jis leistų dujas atsigabenti iš kitų šalių, tikėtina, ir už mažesnę kainą, jei tokia nusistovėtų rinkoje. Ekspertai teigia, kad Lietuvai turint alternatyvą jai parduodamų dujų kainą greičiausiai sumažintų ir “Gazprom”. Taip pat būtų išvengta rizikos dėl dujų tiekimo vamzdynais sutrikimų. Anot viceministro, manoma, kad SGDT pradės veikti 2014 metais.

Pagal dujų suvartojimo kiekį pagrindiniai dujų vartotojai yra išsidėstę šalies rytinėje ir vidurinėje dalyse, o šiuo metu dujotiekio pralaidumas iš Klaipėdos rytų kryptimi yra ribotas ir siekia vos 0,6 mlrd. kubinių metrų per metus.

Taip pat svarstoma, kad ateityje, siekiant efektyviai naudoti tiek SGDT, tiek galimos požeminės dujų saugyklos pajėgumus, dujų perdavimo sistemos pralaidumą iš Klaipėdos į šalies rytinę dalį būtų galima dar labiau padidinti.

Anot energetikos viceministro, darbo grupė svarstytus 15 terminalo statybos vietų suskirstė į 4 grupes – bene geriausiu variantu pripažinta vieta ties Kiaulės nugaros sala, buvo nagrinėta galimybė statyti įrenginius prie šiaurinio Klaipėdos uosto molo, įrengiant krantinę arba išorinį giliavandenį uostą, taip pat uosto šiaurinėje dalyje prie I-III krantinių bei atviroje jūroje tarp Palangos ir Būtingės į vakarus nuo Kuršių nerijos.

Statybų prie uosto I-III krantinių variantas įvertintas nepalankiai dėl to, kad terminalo statyba sausumoje būtų gerokai brangesnė, be to, būtų itin apsunkinta jūrų uosto navigacija. Terminalo atviroje jūroje variantas netenkina dėl ypač didelės meteorologinių sąlygų įtakos terminalo darbui. “Vidutiniškai per metus būna tik 86 neaudringos dienos, todėl saugumas vargu ar būtų užtikrintas”, – sakė R.Švedas.

Energetikos viceministras teigė, kad prieš pradedant įgyvendinti terminalo projektą bus atsižvelgta ir į aplinkosaugos kriterijus: “Išsami aplinkosaugos studija turės būti atlikta – tik gavę aplinkosaugininkų pritarimą galėsime toliau įgyvendinti tokį projektą.

„Vakarų ekspresas“ praneša:

Vakar Energetikos ministerija oficialiai patvirtino tai, kas jau buvo kalbama senokai – geriausia vieta suskystintų dujų terminalui yra Kiaulės Nugaros sala pietinėje Klaipėdos uosto dalyje. Tiesa, vakar patikslinta, kad geriausias yra plaukiojančio terminalo variantas – čia stovėtų laivas-saugykla su specialia įranga, o prie jo periodiškai atplauktų tankeriai su suskystintomis dujomis.

Darbo grupė, kurioje dalyvavo premjero tarnybos, Energetikos, Užsienio reikalų, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų, Uosto direkcijos, AB “Klaipėdos nafta” ir “Achemos grupės” atstovai, apsvarstė 15 galimų terminalo statymo vietų alternatyvų.

Teigiama, kad suskystintų dujų terminalas yra “didžiausia dujų tiekimo saugumo efektą duodanti ir greičiausiai dujų tiekimo priklausomybę panaikinant alternatyva”.

Dabartinis metinis dujų poreikis Lietuvoje svyruoja nuo 2,5 iki 3,2 mlrd. kub. m. Atsižvelgiant į pramonės poreikį ateityje prognozuojama, kad jis išaugs iki 3-5 mlrd. litų. Anot išvadų, pirminiame etape reikėtų pastatyti 2-3 mlrd. kub. m metinio pajėgumo terminalą.

Ties Kiaulės Nugara stovėtų laivas-saugykla su suskystintų dujų sudujinimo įranga. Laivas nuolat stovėtų prie kranto, o prie jo priplauktų tankeris su dujomis.

Statyti tokį terminalą tarpžinybinei grupei siūlė Belgijos kompanija “Exmar”. Anot jos ekspertų, nedidelis, 60 tūkst. kub. m talpos laivas dujovežis į tokį terminalą turėtų atplaukti kartą per 8 dienas.

Skaičiuojama, kad tokio terminalo statyba kainuotų iki 200 mln. eurų. Techninę terminalo užduotį planuojama parengti iki šių metų pabaigos, o jis veikti galėtų pradėti 2014-aisiais.

Kaip antra alternatyva nurodytas giliavandenis uostas (neigiami argumentai – neaiškios tokio uosto statybos perspektyvos ir kaina, ilgai užtruksiantis ir sudėtingas prisijungimas prie magistralinio dujotiekio dėl būtinybės aplenkti Klaipėdą). Trečia alternatyva įvardinama šiaurinė uosto dalis prie “Klaipėdos naftos” (neigiami argumentai – brangesnis terminalo įrengimas, mažas atstumas iki gyvenamųjų rajonų, apsunkinta navigacija, sudėtingas prisijungimas prie magistralinio dujotiekio, ribotos galimybės terminalo plėtrai).

Akcentuojama, kad vandenyje įrengiamų terminalų technologiniai sprendimai gali būti įvairūs, tad būtina atlikti išsamią galimybių studiją, kuri pateiktų techninę analizę dėl tinkamiausios technologijos.

Finansavimo sistemos klausimo darbo grupė nenagrinėjo, nes ji yra susijusi su konkrečiais technologiniais sprendimais.

Terminalo statyba ties Kiaulės Nugara ne kartą buvo kritikuota aplinkosaugininkų, nes saloje esą peri reti paukščiai. Darbo grupės vadovas, energetikos viceministras Romas Švedas patikino, kad bet kokia kaina terminalas šioje vietoje nebus statomas.

“Be jokios abejonės, detali aplinkosauginė studija, analizė, tyrimas turės būti padaryti ir, tik gavę aplinkosauginį pritarimą galėsime toliau įgyvendinti patį projektą. Jei aplinkosaugininkai iškels raudoną vėliavą, ieškosime kitos vietos”, – kalbėjo R. Švedas.

Skaičiai

Suskystinimo proceso metu gamtinės dujos atšaldomos iki -162 laipsnių Celsijaus.
Transportavimui skystos dujos suslegiamos iki 2-3 atm slėgio.

Skystų dujų kiekis yra 600 kartus mažesnis negu jų kiekis dujiniu pavidalu.
Suskystintos gamtinės dujos gabenamos tankeriais, kurių talpa svyruoja nuo 5 000 iki 266 000 kub. m skystų dujų. Tad vidutinis 120 000 kub. m talpos tankeris perveža 72 mln. kub. m dujų.

Šalčiausią žiemą Lietuvoje per parą suvartojama 18 mln. kub. m dujų.

„Verslo žinios“ informuoja:

Vieta suskystintų dujų terminalui pagaliau įvardyta – ties Kiaulės Nugara. Kol bus galutinai apsispręsta dėl finansavimo modelio ir gauti reikalingi leidimai, statybų įmonės dar turi pakankamai laiko pasiruošti rungtynėms dėl nemažos apimties darbų.

Tinkamiausia vieta suskystintų dujų terminalo (SDT) statybai yra pietinė Klaipėdos jūrų uosto dalis ties Kiaulės Nugara vadinama sala. Geriausia įrengti plaukiojantį terminalą vandenyje, jame taip pat būtų galimybė laikyti dujas. Tokias išvadas Energetikos ministerijai pateikė 4 mėn. dirbusi suskystintų dujų terminalo tarpžinybinė darbo grupė.
„Toks sprendimas yra sparčiausiai įgyvendinamas ir vienas iš pigiausiųjų. Tokį terminalą lengviausia prijungti prie mūsų magistralinių dujotiekių, meteorologijos sąlygų įtaka minimali, perspektyvoje yra galimybių plėtrai“, – pasirinktos vietos pranašumus vardija Romas Švedas, energetikos viceministras ir darbo grupės pirmininkas.
Anot “Verslo žinių”, šiuo metu esą jau yra atlikti visi reikiami projektavimo darbai ir ieškoma finansavimo šaltinių. Šis projektas kainuotų apie 160 mln. Lt. Nuo darbų pradžios Jurbarko ir Klaipėdos dujotiekį  planuojama nutiesti per porą metų

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...