Lietuvoje didėja ne tik mokesčiai ir nedarbas. Dar vienas reiškinys, tapęs karčia nūdienos tikrove, – ištįsusi šešėlinė ekonomika. Ir liūdniausia, kad kol kas nematyti jokių jos mažėjimo ženklų.

Politinės ir diplomatinės sensacijos nebus – į Vilniuje vyksiantį Baltijos jūros valstybių tarybos posėdį tikrasis Rusijos vadovas premjeras Vladimiras Putinas neatvyks. Nors buvo tarsi pasižadėjęs, o Vilniuje jo tikrai laukta.

Nuo pat nepriklausomybės pradžios pradėtas ekonomikos liberalizavimas Estijai pelnė pripažinimą kaip vienos liberaliausių ekonomikų pasaulyje. Ekonominės laisvės 2010 m. indekse ji užėmė 16 vietą iš 184 šalių (Lietuva – 29-tą). Estai pirmieji pasaulyje įsivedė vieno mokesčių tarifo sistemą.

Šeši savanoriai iš Europos šalių, Rusijos ir Kinijos ketvirtadienį pradės eksperimentą, kurio metu beveik pusantrų metų išbus atskirti nuo pasaulio specialiame modulyje, siekiant ištirti pilotuojamo skrydžio į Marsą galimus psichologinius efektus.

Terminas “realpolitik” politikoje ir diplomatijoje vartojamas tada, kai siekiama atskirti praktišką, daugiau į pragmatinius tikslus, o ne į ideologinius ar moralinius svarstymus orientuotą politiką. Dažnai “realpolitik” gerbėjai yra vadinami amoraliais prievartos ir makiavelizmo šalininkais.

Lietuvoje daugelyje sričių trūksta skaidrumo naudojant viešuosius pinigus. Tai didelė problema, nes kalbame apie mokesčių mokėtojų pinigus, ir nesvarbu, ar jie iš Lietuvos biudžeto, ar iš ES fondų.

Lietuvoje apie medaus kokybę paprastai nusprendžiama vien tik iš deguto šaukšto. Nusprendžiama ketagoriškai ir be jokių išlygų. Jei Linas Karalius su Aleksandru Sacharuku apsitapšnojo, vadinasi, visi Seimo nariai yra kiaulės.

Paradoksas: šiemet sparčiausiai atsigauna tos šalys, kuriose vis didesnę rinkos dalį užima pramonės gamyba ir eksportas, net jei bankų sektorius čia praranda pozicijas ir vis labiau silpsta.

Lietuviai niekada nepasižymėjo pozityviu dabarties vertinimu. Į klausimą, kaip gyveni, įprasta atsakyti “šiaip sau”, “nelabai kaip”. Pagal pasitenkinimo gyvenimu ir panašius rodiklius Lietuvos paprastai reikia ieškoti Europos Sąjungos šalių sąrašo gale.

Iki krizės apie finansinių sunkumų užklupto verslo pertvarkymą kalbėti netekdavo. Iš rinkos pasitraukdavo neinovatyvios, prie pasikeitusių ekonominių realijų prisitaikyti nesugebėjusios bendrovės, pavyzdžiui, Panevėžio “Ekranas”, arba smulkesnės įmonės, patyrusios netikėtų sunkumų.

Ukraina ir Rusija vėl tapo neatskiriama pora, kartu derinanti kiekvieną žingsnį ir planuojanti bendrą ateitį ekonomikos, finansų ir saugumo klausimais.