2010 Birželio 04

JAV

B. Obamos saugumo strategija – radikali

veidas.lt

"Veido" archyvas

B.Obama keičia strategiją, o prie Rusijos sienos montuojamos “Patriot” raketos

Šių metų JAV karo akademijos Vest Pointe išleistuvių ceremoniją vainikavo JAV prezidento Baracko Obamos paskelbtos gynybos strategijos tezės. Priminsime, kad kiekvienas JAV prezidentas skelbia savą nacionalinę gynybos strategiją. Ten pat, Vest Pointe, šalies saugumo doktriną skelbė ir George’as W.Bushas.

“The Washington Post” analitikai atkreipia dėmesį, kad nuo jos B.Obamos doktrina skiriasi radikaliai. Ankstesnėje buvo pabrėžiami nacionaliniai šalies interesai, leidžiantys valstybei imtis vienašališkų ir prevencinių veiksmų, nukreiptų prieš tas šalis ir tas teroristines organizacijas, iš kurių kyla grėsmė JAV interesams. Tokia strategija, laikantis požiūrio, kad kai kuriais atvejais geriausia gynyba yra geras puolimas, buvo priimta po 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykių.

Dabartinis JAV prezidentas pareiškė, kad šalis, siekdama savo saugumo, turėtų remtis tarptautiniu bendradarbiavimu. Tai reiškia, kad G.W.Busho “amerikietiško internacionalizmo” strategija, paskelbta prieš aštuonerius metus, keičiama iš esmės, nors B.Obama nė karto nepaminėjo savo pirmtako pavardės. Kita vertus, jau 2009-aisiais, kai jis laimėjo rinkimus, buvo prognozuojama, kad gynybos strategija keisis.

Ceremonijoje dalyvavę tūkstantis seniausios JAV karo akademijos baigiamojo kurso kariūnų ir aukščiausio rango kariškių išgirdo, kad jų valstybė pasaulio arenoje vienašališkų veiksmų nebesiims, todėl reikia stiprinti esamus aljansus ir ieškoti naujų partnerių. “Mes visi žinome, kad tarptautinė sistema turi ydų, – sakė B.Obama. – Bet atotrūkis nuo pasaulio bendrijos JAV nebuvo vaisingas”. Ateityje Amerika neturėtų viena tvarkytis su naujais iššūkiais, o jos kariai neturėtų vieni prisiimti atsakomybės. “Šio amžiaus našta negali gulti vien ant Amerikos pečių”, – pareiškė B.Obama. Kaip šiuolaikiniai iššūkiai buvo įvardyti branduolinės ginkluotės plitimas, ekstremizmas, konfliktų malšinimas, klimato kaita.

Afganistano mazgas

Dabartinis supervalstybės prezidentas pareiškė, kad JAV geriau sekasi, kai šalis veikia būdama aljanso dalimi, kaip buvo per Antrąjį pasaulinį karą ir šaltojo karo laikais, o dabar naująją tarptautinę padėtį reikia vertinti iš diplomatijos ir bendradarbiavimo pozicijų. Taigi JAV imsis tokios politikos, kuri remsis diplomatiniais įsipareigojimais ir demokratijos vertybėmis, pirmiausia pati stengdamasi rodyti pavyzdį.

Analitikų nuomone, kalbėdamas apie bendradarbiavimą JAV prezidentas netiesiogiai kreipėsi į kai kuriuos sąjungininkus NATO aljanse, pradėjusius svarstyti galimybę pasitraukti iš operacijų Afganistane. Pavyzdžiui, naujojoje Didžiosios Britanijos vyriausybėje trys ministrai neseniai pareiškė, kad šalies kariuomenė iš Afganistano turėtų būti išvesta kuo skubiau.

Priminsime, kad 2009 m. pabaigoje ten pat, Vest Pointo akademijoje, JAV prezidentas buvo paskelbęs naują karinę strategiją Afganistane, turinčią laikytis ant “trijų banginių” – karinių veiksmų prieš talibus, bendradarbiavimo su Jungtinėmis Tautomis bei afganų tauta ir partnerystės su Pakistanu.

Raketos jau Lenkijoje

Kaip vieną bendradarbiavimo, apie kurį kalbėjo B.Obama, pavyzdžių jau galima paminėti praėjusią savaitę, gegužės 25-ąją, į Lenkiją atvykusius kelias dešimtis JAV kareivių su zenitinėmis raketomis “Patriot”. Jos buvo atgabentos geležinkeliu iš amerikiečių bazės prie Kaizerslauterno. Dvejus metus lenkų kariškiai bus mokomi valdyti raketų kompleksą. Per tą laiką čia nuolat bus iki 150 JAV karių. Tiek daug Lenkija jų dar nebuvo mačiusi, jie niekada ir neketino taip ilgai čia užsibūti kartu su savo technika. Anksčiau JAV kariškiai mokė lenkų lakūnus valdyti naikintuvus F-16, kurių Lenkija įsigijo modernizuodama savo karines oro pajėgas.

Raketos dislokuotos Varmijos Mozūrų vaivadijoje prie Morongo miestelio esančioje bazėje – maždaug už 60 km nuo Rusijos Kaliningrado srities. Lenkija tvirtina, kad ši vietovė pasirinkta vien dėl palankios infrastruktūros. Planą dėl raketų dislokavimo Lenkija buvo suderinusi dar su G.W.Busho administracija. Nenuostabu, kad šis planas buvo sukėlęs didelį Rusijos nepasitenkinimą, todėl vėliau B.Obama jį koregavo.

Lenkiją pasiekusios raketos yra mažesnio nuotolio ir, kaip tikimasi, neturėtų taip erzinti Rusijos, kaip G.W.Busho plane numatytos priešraketinės gynybos sistemos. Didžiajai Lenkijos kaimynei, matyt, neliks nieko kita, kaip susitaikyti su įvykusiu faktu.

Tačiau ir pagal patikslintą planą Lenkija turės įkurdinti visą priešraketinės gynybos bazę, bet tai turėtų įvykti 2018 m. ir ji būtų mažesnė, nei numatyta G.W.Busho planuose. O ateityje Lenkija ir pati ketina įsigyti keletą amerikietiškų raketų.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...