2010 Birželio 03

Estija

Estijos reformos – pavyzdys Lietuvai

veidas.lt

Nuo pat nepriklausomybės pradžios pradėtas ekonomikos liberalizavimas Estijai pelnė pripažinimą kaip vienos liberaliausių ekonomikų pasaulyje. Ekonominės laisvės 2010 m. indekse ji užėmė 16 vietą iš 184 šalių (Lietuva – 29-tą). Estai pirmieji pasaulyje įsivedė vieno mokesčių tarifo sistemą. O tokio mokesčių kaitaliojimo kaip Lietuvoje, pasak jau pusaštuonioliktų metų Taline gyvenantis buvusio Lietuvos televizijos žurnalisto Andriaus Kulviečio, negalima nė įsivaizduoti.

Kol Lietuva svajoja apie elektros jungtį su Lenkija ir Švedija, Estija 2006 m. nusitiesė ją į Suomiją. Estai sugebėjo plėtoti alternatyviąją energetiką, o vėjo jėgainių gaminamos energijos kiekis per pastaruosius ketverius metus patrigubėjo. O kur dar skalūno atsargos Estijoje, kurios, viliamasi, net gali pakeisti pasaulio galios centrus.

Elektronikos ir telekomunikacijų srityje Estija tiek pažengusi, kad net įgijo pravardę “E-stija”.

Ypač toli estai pažengę reformuodami viešąjį sektorių ir valstybės valdymą. Lietuvoje, kaip žinome, dar tik derinamos valdymo reformos strategijos.

Net savo trūkumus estai sugeba paversti privalumais. “Lietuvoje neturėjome tokios rusakalbių problemos. Bet Estijoje priėmus griežtus estų kalbos reikalavimus valstybės tarnyboje, greitai pavyko “pravalyti” nomenklatūrą. Estijoje apskritai didesnės greitos karjeros galimybės, nes valstybės tarnyboje galioja ne karjeros, o postų principas. Estijoje daugiau nei Lietuvoje vadovaujamas pareigas einančių vadinamųjų “mačio” – trisdešimtmečių ir šiek tiek vyresnių jaunuolių, turinčių puikų, dažnai užsienyje įgytą išsilavinimą. Beje, estų doktorantams netgi privalu vieną semestrą studijuoti užsienyje”, – estų išskirtinumus vardija doc. dr. Vitalis Nakrošis, Viešosios politikos ir vadybos instituto programų vadovas.

Mažas pasipriešinimas reformoms

CNN, BBC, “Bloomberg” televizijų komentatorius, Taline įsikūrusios “Cicero Capital” bendrovės generalinis direktorius Jamesas Oatesas pastebi, kad ir Lietuvos premjeras Andrius Kubilius priėmė jaunesnių veidų ir į Ministrų kabinetą, ir į patarėjus. “Tai sveikintina, tačiau šiuo požiūriu dar reikia daugiau pažangos. Mano manymu, viena priežasčių, kodėl estai mažiau emigruoja, yra ta, kad valstybėje sprendžiamąjį balsą turi ir daugiau svarbių postų užima daugiau jaunesnės kartos žmonių. Lietuvoje krizės laikotarpiu daug jaunų žmonių dėl labiau hierarchinės visuomenės struktūros visai prarado darbą”, – lygina J.Oatesas.

Svarbu tai, kad estai ne tik valstybės valdymo, bet ir kitų reformų ėmėsi iš karto po nepriklausomybės atkūrimo. Jie turi europinių standartų sveikatos apsaugos sistemą. Kol mes verkiame, kad tam trūksta pinigų, estai pagal reitingą pirmauja ES pagal panaudojamų lėšų sveikatos apsaugai efektyvumą, o pasitikėjimas sveikatos apsauga prilygsta ES vidurkiui.

“Estai reformą ėmė įgyvendinti netrukus po nepriklausomybės atkūrimo. Ją pradėjo paimdami Pasaulio banko paskolą, kurią investavo į studijų reformą. Kai pasikeitė sveikatos apsaugos sistemos personalo mentalitetas, mažesnis buvo ir pasipriešinimas reformoms. Estai labai išplėtojo privačią sveikatos pirminę priežiūrą. Elektroninės inovacijos padarė efektyvesnį sistemos valdymą”, – privalumus vardija Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto prodekanė doc. dr. Danguolė Jankauskienė.

Be kita ko, Estijoje net nėra sveikatos apsaugos ministerijos – šiuos klausimus strateguoja Socialinių reikalų ministerija.
Estų neištiko ir tokia kaip Lietuvoje socialinio draudimo krizė. “Estus galima pagirti už apdairų elgesį su socialinio draudimo lėšų rezervu. O mes Seimo rinkimų metais rezervą išnaudojome motinystės išmokoms ir pensijoms didinti. Racionalus ir estų sprendimas didinti išėjimo į pensiją amžių. Žinoma, reikia žiūrėti, kiek tai paremta darbo rinkos priemonėmis, kad vyresni žmonės rastų darbo”, – sako Vilniaus universiteto docentas, socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis.

Arba štai mūsų Seimas policijos reformas įteisinusias įstatymo pataisas priėmė 2008 m., beveik dešimtmečiu vėliau nei estai. Beje, estų pasitikėjimas policija ją pertvarkius pagal skandinavišką modelį išaugo nuo 30 iki 78 proc.

Sustoti ties atliktomis reformomis estai neketina: prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas griežtai ragina nevilkinti tolesnių švietimo ir viešojo administravimo reformų. “O ir administracinė regionų reforma primena ištęstą liūdnos dainos priedainį”, – kritikuoja prezidentas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. vytautas vytautas rašo:

    Estija yra valstybe olietuva — baznytine parapija

  2. Python Python rašo:

    Estija yra Estija pavyzdys daugumai postosovietiniu ligoniu ;)


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...