Vienas didžiausių šių metų rūpesčių bus jaunimo emigracija ir gilėjanti struktūrinio nedarbo problema.

Lietuvoje labai mėgstama pasigirti aukštais mūsų šalies demokratijos standartais, mėgstama ir pasišaipyti iš Baltarusijos, ypač iš rinkimų kaimyninėje valstybėje

Po Europos Žmogaus Teisių Teismo Strasbūre sprendimo Rolandas Paksas norėtų nuo asilo persėsti ant balto žirgo. Ir vėl joti ten, iš kur buvo gėdingai išgrūstas. Toks yra visų tuščiavidurių politikų užsispyrimas.

Namų renovavimo programa, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra, naujos atominės jėgainės projektas. Tai Vyriausybės programos punktai. Tačiau – sveiki sugrįžę į praeitį – tai pirmosios Vyriausybės programa, patvirtinta prieš dvidešimt su puse metų!

Baigiant dvidešimt pirmus atkurtos nepriklausomybės metus pasitikėjimas Seimu, Vyriausybe, teismais ir partijomis pasiekė rekordines žemumas. Bet ar turime pasibarstyti galvą pelenais ir eiti kur į pakampę?

XXI amžius Lietuvą pasiekė nepasirengusią. Nesibaigiančių partinių kunigaikštysčių kovose nutilusius intelektualų balsus pakeitė darniai sustyguotas televizijos ekranuose išnešiotų diletantų choras, kurio riksmas baigia įtikinti, kad gyvenimas be idėjų yra be galo smagus.

Lietuvos Vyriausybė jau dvejus metus vilkina vienos problemos sprendimą: neaplaužo ragų privačiai skaitmeninei televizijai “Viasat” ir nesugrąžina Lietuvos visuomenei galimybės nemokamai per televiziją stebėti ULEB Eurolygos varžybų.

Kol daugybė žmonių negauna pajamų, už kurias įmanoma sąžiningai išgyventi, tol visos kalbos apie kovą su kontrabanda yra nieko vertos.

Koks pilietis Lietuvos valstybei naudingesnis? Tas, kuris pasiima Lietuvos pasą tik tam, kad jam būtų patogiau keliauti po pasaulį, ir tik per Dainų šventę, Velykas ar Kalėdas apsilanko tėvynėje? Ar tas, kuris nėra etninis lietuvis, bet laiko save Lietuvos pilietinės tautos dalimi, dirba ir moka mokesčius Lietuvoje?

Po beveik prieš keturis dešimtmečius atlikto ir aprašyto garsiausio pasaulio žurnalistikos istorijoje tyrimo, pavadinto “Watergate’o” skandalu, buvo suformuluota doktrina, kas yra tiriamoji žurnalistika. Informuoti, šviesti, skatinti mąstyti, nurodyti esmę, priversti pakeisti skandalingus sprendimus, o visų svarbiausia – tarnauti visuomenės interesui. Taip lakoniškai žurnalistai tyrėjai apibrėžė savo misiją.

2010-ieji – dar vieni sunkmečio metai. Taip galima teigti išnagrinėjus šių metų pavasarinio Eurobarometro duomenis. “Lietuvos ekonomikos padėtis yra bloga”, – taip įvertino net 94 proc. apklaustųjų.