2011 Sausio 12

Vytautė Pilipauskaitė

Ką Lietuvos ūkiui žada 2011 metai

veidas.lt

Vienas didžiausių šių metų rūpesčių bus jaunimo emigracija ir gilėjanti struktūrinio nedarbo problema.

Ekonomistai, verslininkai, politikai ir gyventojai – visi žiūri į 2011-uosius su nerimu ir viltimi. Daugelį kamuoja klausimai, ar gyvenimas Lietuvoje pagaliau pradės gėrėti. Ar didės darbo vietų skaičius ir atlyginimai? Ar gyventojai galės išleisti daugiau pinigų ne pirmo būtinumo prekėms, o įmonės – investicijoms? Ar “Sodra” atlaikys susidariusį spaudimą, ar nemažės pensijos?

Tad ką mums žada 2011-ieji? Ar galima bus juos nominuoti grįžimo į tvarią ūkio plėtrą metais?

Visų pirma spartesnės ūkio plėtros leidžia tikėtis palanki lyginamoji bazė, susiformavusi po išskirtinio nuosmukio 2009 m. ir ne ką teatsikūrusi pernai. Optimizmo teikia ir dinamiškas Lietuvos eksporto rinkų Rytuose vystymasis. Dėl užsienio prekybos suaktyvėjimo puikius rodiklius demonstruoja daugelis į išorę orientuotų ekonominių veiklų, o kelius NVS šalyse “pramynęs” transporto sektorius mena prieškrizinį lygį. Tačiau vertinant eksporto perspektyvas ateinančiais metais išlieka ryškus neapibrėžtumas dėl lietuviškos kilmės produktų eksporto, nes pagrindinė jų rinka – išskirtinių fiskalinių problemų slegiama ES – atsigauna lėtai ir vangiai.

Jei vertinsime praėjusių metų rezultatus, į vidaus rinką nukreiptos veiklos nesugebėjo išsivaduoti iš sąstingio. Tačiau fiksuoti pirmieji stabilizacijos ženklai darbo rinkoje – registruotų bedarbių mažėjimas, nedrąsus atlyginimų atsispyrimas nuo dugno ir t.t. – leidžia tikėtis lūžio šiemet. Nedarbo mažėjimas įgaus pagreitį, o kvalifikuotos darbo jėgos stygius duos stimulą kilti vidutiniams atlyginimams. Vis dėlto jį stabdys įšaldytos algos viešajame sektoriuje.

Namų ūkiai taip pat šiek tiek atsikvėps – stabilizuosis ir pagyvės vidaus vartojimas. Sumažėjus bedarbių, padidėjus disponuojamoms pajamoms ir sustiprėjus optimizmui gyventojai pradės po truputį didinti vartojimo išlaidas. Tai turės teigiamą poveikį į vidaus rinką orientuotiems sektoriams (mažmeninei prekybai, paslaugoms) ir importuotojams.

Laukiame ir tam tikro atšilimo kredito rinkoje: nustos mažėti bendras paskolų portfelis, o būsto kreditavimas didės.

Paskolų portfelis 2010 m. sumažėjo apie 5 proc., 2011-aisiais maždaug tiek pat padidės, 2012-aisiais augimas turėtų paspartėti iki 10 proc. Be to, jau atėjo laikas investicijoms į gamybinius pajėgumus. Vis dėlto Lietuvos įmonių investicijų į mašinas ir įrengimus ir BVP santykis pernai buvo mažiausias ES. Tačiau 2010 m. nuotaikos verslo sektoriuose pamažu giedrėjo, nefinansinių įmonių pelningumas vėl grįžo į teigiamą zoną, galima tikėtis ir spartesnio ES fondų panaudojimo.

Vienas skaudžiausių dalykų ir šiemet išliks jaunimo emigracija ir gilėjanti struktūrinio nedarbo problema. Nematyti priežasčių, dėl kurių turėtų nuslopti emigracija, juolab kad ES šalys (pirmiausia Vokietija) liberalizuoja darbo rinką ir teiksis priimti imigrantus iš Rytų valstybių. Tai atvers naujus kelius kvalifikuotiems Lietuvos specialistams (informatikams, gydytojams, inžinieriams ir t.t.). Intensyvi jaunimo emigracija į užsienio mokymo įstaigas gali dar paspartėti – mokytis užsienyje tapo ne tik prestižo, bet ir studijų kainų reikalu.

Kitas iššūkis susijęs su netolygiu pasaulio ekonomikos atsigavimu. Antrąjį 2010 m. pusmetį prasidėjęs žaliavų ir maisto produktų kainų didėjimas šokdins vartotojus ir šiemet.

Globalizacijos proceso įtraukti turime pripažinti, kad klimato kaita, pasaulinio masto ekonominiai ir kiti iššūkiai tampa vis reikšmingesni ir pastebimi. Tuo dar kartą įsitikinome praėjusiais metais, kai pasaulio rinkose dėl sausros Rusijoje ir kitų gamtos kataklizmų į viršų iššovusios grūdų kainos sukėlė tikrą chaosą tarp gamintojų, perdirbėjų ir vartotojų. Jau pirmomis šių metų dienomis Jungtinių Tautų Organizacija pranešė, kad pasaulinės maisto kainos pasiekė naujas aukštumas ir viršijo 2008 m. rekordą. 2011 m. didesnė infliacija neleis pajusti nominalaus darbo užmokesčio padidėjimo. O kainoms kylant sparčiai, pokyčius vėl labiausiai pajus mažiausiai finansiškai apsaugoti gyventojai.

Yra rizikos, kad Vakarų Europos šalių ir JAV ekonomikos plėtra sulėtės, o tai neigiamai paveiks Lietuvos eksporto skatinamo ūkio augimo tempus.

Taigi Lietuva bus vis dar labiau veikiama atsitiktinumų ir nekontroliuojamų veiksnių. Pastarojo laikotarpio metų gamtos stichijos, fiskalinis euro zonos narių krachas įrodė, kad palankios augimui aplinkos Lietuvai laukti neverta. Todėl svarbu įžvelgti didžiąsias grėsmes ir joms deramai pasirengti.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Vytautė Pilipauskaitė:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...