Seimas Vyriausybei iškėlė sunkiai įveikiamą uždavinį: vos per pustrečio mėnesio įrodyti visuomenei, kad Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas – tikrai skaidrus, saugus ir komerciškai naudingas. Mat jei Vyriausybė to padaryti nesugebės, VAE projektas bus pasmerktas – visuomenei spalio 14-ąją kartu su Seimo rinkimais vykstančiame referendume pasakius atominei “ne”, šis grandiozinis projektas nebegalėtų būti tęsiamas.

Artėjant Seimo rinkimams daugėja mėginimų steigti naujas politines partijas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai racionali taktika, norint būti išrinktiems – Lietuvos rinkėjai yra palyginti atviri naujovėms. Tačiau tiek daug naujų politinių jėgų, kiek galima suskaičiuoti šiuo metu, 141 vietą turintis Seimas tikrai nesutalpins.

Nors tiek Neringa Venckienė, tiek Kristina Brazauskienė, tiek Artūras Zuokas, tiek Vladimiras Romanovas įsivaizduoja ir skelbia, kad naujosios jų partijos turi begalę rėmėjų ir per rinkimus nušluos senąsias partijas, tačiau visuomenės sociologinių apklausų rezultatai to nepatvirtina.

Užsitarnavusi ar tik išsitarnavusi aukštus postus partijoje ir Vyriausybėje? Nuomonės apie krašto apsaugos ministrę išsiskiria.

Radikalieji tiek lenkų, tiek ir lietuvių politikai, vilkindami principines, bet užsižaidę neesminėmis problemomis, stumia lenkiškuosius rajonus į saviizoliaciją.

Tokį auksinio jaunimo, vadinamo “yuppie”, gyvenimo stilių vis dažniau demonstruoja liberalas, švietimo ir mokslo ministras.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis vienvaldiškai viešpatauja Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, yra įtakingas Vilniaus mieste, taikosi įgyti svorio formuojant Vyriausybę – tai jis pasiekė savo organizaciniais gabumais ir pelnęs lietuvių politikų, matančių jį kaip parankų partnerį, palankumą.

Per šiuos Seimo rinkimus spalio 14-ąją kartu vyks ir referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybų Lietuvoje. Žvelgiant į “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos rezultatus, darosi aišku, kad per likusias 70 dienų Vyriausybė ir jai pavaldžios institucijos turės atlikti tiesiog titanišką darbą.

Lietuva 2012-ųjų pavasarį nusprendė, kokia norėtų būti po beveik dvidešimties metų. Užtruko nei daug, nei mažai – dvejus metus, kol tūkstančiai šalies piliečių idėjų, skirtingos vertybinės nuostatos ir lūkesčiai sugulė į vieną dokumentą – Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“.

Bronislovas Lubys (1938–2011) – klasikinės Lietuvos pramonės patriarchas ir ideologas, nuosekliai laikęsis pozicijos, kad verslas pirmiausia turi augti ir plėtotis savo šalyje.

Jei nebus stiprios, konkurencingos Europos, nebus ir stiprios Lietuvos.