Didelių politinių ambicijų neturintis Valentinas Mazuronis jau daugiau nei dešimtmetį yra pats ištikimiausias Rolando Pakso politinis palydovas, jo vietininkas partijoje ir viešumoje kalbantis „Tvarkos ir teisingumo“ veidas.

Lietuvos kredito unijose per metus indėlių padaugėjo trečdaliu – iki 1,6 mlrd. Lt. Susirūpinęs, ar unijų plėtra yra tvari, Lietuvos bankas ketina griežtinti jų priežiūrą.
Kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos analitikas Stasys Jakeliūnas mano, kad kredito unijos populiarėja dėl siūlomų didesnių palūkanų.

Dešimtmetį sparčiai augusi Indijos ekonomika netikėtai ėmė buksuoti ir tapo ne tokia patraukli tiek užsienio investuotojams, tiek reitingų agentūroms.

Visai neseniai Lietuvos žiniasklaidoje gan plačiai nuskambėjo prezidentės veto Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų nustatymo įstatymo pataisoms. Prezidentė rėžė, kaip įprasta, gan smarkiai, jog Lietuva renkasi biurokratinę naštą didinantį savivaldybių smulkinimą, kai Europa eina savivaldybių stambinimo keliu ir tokių klaidų nebekartoja.

Lietuvos vartotojai brangiausiai iš Baltijos šalių moka už elektrą, dują, šildymą, nes apmoka ir už A.Kubiliaus Vyriausybės lozungus.

Praradusi prezidentės globą, savo, kaip teisėjos, neliečiamybę, prokuratūros vis labiau speičiama į kampą „Drąsos kelio“ partijos lyderė Neringa Venskienė veržiasi į Seimą, tikėdama, kad ten bent kuriam laikui sugebės pasislėpti nuo teisėsaugos persekiojimo.

Per penkiolika aktyvaus politinio veikimo metų “Tvarkos ir teisingumo” lyderis geriausiai įsisąmonino viešųjų ryšių technologų jam įteigtą mintį: jei tiki tuo, ką sakai, tai, ko gero, ir nemeluoji.

Daugiau nei trečdalis apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvos užsienio politika šiuo metų nėra nei išmintinga, nei efektyvi, nei naudinga Lietuvos gyventojams.

Bet vėl pakilti iki nacionalinio lygmens lyderių jam kol kas nėra šansų: tiek kairės, tiek dešinės stovyklos oponentai įžvalgų, charizmatišką, turtingą, nepalenkiamą ir savarankišką politiką pavertė įrankiu savo rankose.

„Fotografijų ciklas „Stebėjimai. Neringa“ – tai vienišas pasivaikščiojimas po erdvę ir joje besiskleidžiančios istorijos. Melancholiški, poetiški vaizdai parodo tikrąjį miesto veidą tada, kai visi išvažiuoja. Pagrindiniais veikėjais vėl tampa šešėliai, vėjas ir kylantis rūkas.

Intelektualas, užsimojęs prieš valstybę užvaldžiusią chuntą. Valstybininkų klano dirigentas. Taip prieštaringai vertinama ta pati asmenybė.