Žlugusi interpeliacija ministrui Arvydui Sekmokui ir prezidentės Dalios Grybauskaitės nedviprasmiškai pareikšta parama premjerui Andriui Kubiliui nutildė visas kalbas, kad Vyriausybė gali žlugti.

Ar Lietuvos vadovų apsauga atsieina ne per brangiai? Kurio iš trijų – prezidentės, Seimo pirmininkės ar premjero apsauga kainuoja daugiausiai? Tokių klausimų Vadovybės apsaugos departamentas (VAD), besirūpinantis aukščiausių valstybės vadovų saugumu, regis, sau nekelia ir tikina, kad į juos atsakyti beveik neįmanoma.

Tokio eiliškumo ketina laikytis valdantieji, rikiuodami prasidėjusios Seimo sesijos darbus. Nors visos be išimties Seimo frakcijos kaip vieną svarbiausių darbų išskiria “Sodros” reformai būtinus įstatymų projektus, nors socialinės apsaugos ir darbo ministras įstatymus Seimui žadėjo pateikti iki kovo mėn. pradžios, aiškėja, kad to, bent jau artimiausiu metu, nebus.

Parlamente esančios partijos nesuinteresuotos Lietuvoje įdiegti galimybės rinkėjams balsuoti internetu – jos startą Seime sustabdė tiek praėjusios, tiek šios kadencijos parlamentarai (nors estai internetu balsuoja jau keletą metų).

Nuo to, kaip susiklostys ūkio ministro Dainiaus Kreivio likimas, priklausys ne tik Andriaus Kubiliaus ir jo Vyriausybės ateitis, bet ir galių balansas Lietuvos politinėje sistemoje.

Sostinėje jau keturiolika metų rinkėjai gausiausiai balsuoja nesvarbu, už kurią partiją, – svarbu, kad jai vadovautų Rolandas Paksas arba Artūras Zuokas. Ir nė motais, kad vienas jų pamynęs Konstituciją, o kitas teistas.

Valdančioji Permainų koalicija gali plėstis, per kovo mėnesį valdančiųjų gretas galėtų papildyti 1-2 parlamentarai, trečiadienį teigė koalicijos partijų lyderiai.

Esamas ir buvę sostinės merai – visi keiksnoja savo pirmtakus už paliktas skolas, neapmokėtus darbus, pinigais neparemtus įsipareigojimus ir neprisiima kaltės dėl beveik 900 mln. Lt pasiekusios įskolos.

Nors prieš savivaldybių rinkimus prezidentė D.Grybauskaitė pareikalavo ministro D.Kreivio aukos, jokių svarių argumentų, kodėl ūkio ministras turėtų atsistatydinti, Prezidentūra pateikti nesugebėjo.

Viešų kalbų apie draugystę ir demokratijos plėtrą sumažėjo, tačiau darbų apimtis iš esmės nepakito – taip būtų galima apibūdinti Lietuvos santykius su Gruzija ir Ukraina po to, kai šalies užsienio politikos vairas perėjo į Dalios Grybauskaitės rankas.

Liūdna žinia rinkėjams – vietos valdžioje dirbs nebūtinai tie žmonės, kuriuos ką tik išrinkome. Štai per 2007–2011 m. kadenciją vietos tarybos mandato atsisakė net 673 politikai.