2011 Kovo 16

Vyriausybė

Vyriausybė vėl jaučiasi tvirtai

veidas.lt

Žlugusi interpeliacija ministrui Arvydui Sekmokui ir prezidentės Dalios Grybauskaitės nedviprasmiškai pareikšta parama premjerui Andriui Kubiliui nutildė visas kalbas, kad Vyriausybė gali žlugti.

Nepasitikėjimo energetikos ministru Arvydu Sekmoku procedūra žlugo, Seimui net nepriėjus prie slapto balsavimo procedūros. Taip, kaip interpeliacijos išvakarėse planavo didžiausia valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionų demokratų frakcija, viskas išsisprendė paprastu balsavimu dėl pritarimo ministro atsakymams į opozicijos interpeliacijoje pateiktus klausimus. Už tai, kad ministro atsakymai juos patenkino, balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo 53 opozicijos atstovai, susilaikė 9 parlamentarai.

Susitaikė su prezidente

Interpeliacija A.Sekmokui Seimas pradėjo savo pavasario sesiją. Prieš jos pradžią prezidentė Dalia Grybauskaitė netikėtai padarė labai aiškų ir stiprų pareiškimą, kuriuo parėmė tiek patį energetikos ministrą, tiek Vyriausybės vadovą Andrių Kubilių. “Aš tikrai pasitikiu premjeru ir manau, kad jis gali ir turi dirbti, – tikino prezidentė. – Darbų dar yra daug, ekonominė situacija nėra tiek pagerėjusi, kad galėtume švaistytis ar radikaliai keitinėti vyriausybes. Yra labai daug darbų, kuriuos premjeras dar turi padaryti.”

D.Grybauskaitės parama A.Sekmokui buvo laukta ir iš anksto žinoma, nes ji jau anksčiau kelis kartus buvo pareiškusi remianti jo pradėtas energetikos ūkio pertvarkas, tačiau parama premjerui visiškai netikėta. Prezidentės reikalavimas, kad atsistatydintų premjerui itin artimas ūkio ministras Dainius Kreivys, žiniasklaidos įveltas į skandalą dėl atmestinai užpildytos turto ir pajamų deklaracijos, vos per dvi savaites įtampą tarp D.Grybauskaitės ir A.Kubiliaus įkaitino iki raudonumo. Netgi antradienį, po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo, kad ministras supainiojo viešuosius ir privačius interesus, D.Kreivio parašytas atsistatydinimo pareiškimas, situacijos, regis, neišsprendė, nes A.Kubilius nedelsdamas nurodė turįs penkias darbo dienas pagalvoti, ar teikti ministro atsistatydinimą prezidentei. Be to, per tą patį laiką ir pats D.Kreivys gali persigalvoti ir atsiimti savo pareiškimą iš premjero, juoba kad su VTEK išvada ministras nesutinka ir ketina ją ginčyti teisme.

Atrodė, kad karas tarp D.Grybauskaitės ir A.Kubiliaus tebevyksta, o jo atgarsiai gali atsiliepti ir balsavimui dėl A.Sekmoko likimo. Bet, kaip parodė praėjusio ketvirtadienio įvykiai, pirmadienį vykusio beveik slapto rytmetinio pasitarimo Prezidentūroje metu valstybės ir Vyriausybės vadovai rado bendrą kalbą ir galutinai išsiaiškino visus tarpusavio nesutarimus.

Teiks D.Kreivio atsistatydinimą

“Veido” žiniomis, A.Kubilius neskubėjo įteikti prezidentei D.Kreivio atsistatydinimo pareiškimo tik todėl, kad siekė apsidrausti galimam A.Sekmoko atstatydinimo Seime atvejui. Mat pasikeitusių Ministrų kabineto narių skaičius artėja prie pusės, o tai riba, kai Vyriausybė pagal Konstituciją turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus veikti. Kuo galėtų baigtis toks balsavimas, ypač prezidentei ir opozicijai pavykus pašalinti iš Vyriausybės “atraminius” A.Kubiliaus ministrus, niekas negalėtų prognozuoti.

Todėl, jeigu A.Sekmokui būtų buvęs pareikštas nepasitikėjimas, D.Kreivio atsistatydinimo pareiškimas tikriausiai ir būtų likęs A.Kubiliaus stalčiuje. Tai, beje, galėjo būti dar vienas akstinas D.Grybauskaitei prieš balsavimą dėl interpeliacijos kuo karščiau paremti A.Sekmoką ir visą Vyriausybę. Savo ruožtu valdantieji, spausdami Seimą pareikšti pasitenkinimą energetikos ministro atsakymais į interpeliacijos klausimus, visiškai atvirai spekuliavo gauta prezidentės parama.

“Tai interpeliacija vienam geriausiai dirbančių šios Vyriausybės ministrų. Ne veltui prezidentė D.Grybauskaitė taip ryžtingai jį parėmė. Todėl ši interpeliacija yra lyg interpeliacija pačiai prezidentei. Nežinau, iš kur opozicijos berniukams ir mergaitėms tiek drąsos? Matyt, už jų stovi tam tikros interesų grupės”, – kalbėjo Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Jam antrino ir premjeras A.Kubilius, savo kalboje net kelis kartus primindamas, kad energetikos ministras ir jo vykdoma politika turi visišką D.Grybauskaitės paramą, ir retoriškai klausdamas: “Kodėl Valentinas Mazuronis (interpeliacijos iniciatorius) ir Algirdas Butkevičius (opozicijos lyderis) galvoja priešingai nei prezidentė?” Po pergalingo Vyriausybei balsavimo A.Kubilius vėl dėkojo prezidentės parodytai paramai, kuri, jo manymu, stipriai paveikė Seimo narių apsisprendimą paremti energetikos ministrą.

Tačiau ši pergalė Seime reiškia, kad A.Kubilius, gal netgi nelaukdamas įstatymu numatytų penkių darbo dienų apsigalvoti, įteiks D.Grybauskaitei ūkio ministro D.Kreivio atsistatydinimo pareiškimą. Susitarimų reikia laikytis.

Kandidatas į ministrus – R.Žylius?

Premjeras ir valdantieji dabar jau suka galvas, kokį žmogų būtų galima paskirti vadovauti Ūkio ministerijai, kad jis tęstų D.Kreivio pradėtas viešųjų pirkimų sistemos reformas ir galėtų pradėti darbą be pereinamojo laikotarpio “reikalams įsisavinti”. Pastaruoju metu viešai minima Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo, buvusio Panevėžio mero konservatoriaus Vito Matuzo kandidatūra, “Veido” žiniomis, didelio susižavėjimo nekelia. “Tikuosi, Vitas nesupyks, bet gal tokiu atveju paprasčiau būtų ūkio ministru iš karto paskirti kurį nors iš Panevėžio statybos tresto (PST) savininkų”, – pasišaipė vienas įtakingas konservatorius, “Veido” paklaustas, ar V.Matuzas tikrai svarstomas kaip D.Kreivio įpėdinis.

PST yra ilgametis skandalingai pagarsėjusių Valdovų rūmų statybos darbų vykdytojas, kurio užsakymų tolesnis likimas tiesiogiai priklausys nuo Ūkio ministerijos ir jai pavaldžios Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimų. PST, kaip viena įmonių, bandžiusių duoti kyšį Viešųjų pirkimų tarnybos vadovui Žydrūnui Plytnikui,minima ministro D.Kreivio pažymoje premjerui A.Kubiliui apie bandymus daryti įtaką Ūkio ministerijos veiklai.

“Veido” žiniomis, šiuo metu vienu tinkamiausių kandidatų į D.Kreivio vietą, galinčių užtikrinti Ūkio ministerijos veiklos tęstinumą, laikomas viceministras Rimantas Žylius. Jis gerai užsirekomendavo ministerijos veikloje, yra neabejotinas D.Kreivio bendramintis, be to, gerai pažįstamas A.Kubiliui, kurio, pirmą kartą tapusio premjeru, kanceliarijoje dirbo dar 2000 metais. Tiesa, verslininkai šį kandidatą vertina itin skeptiškai, kaip labai jau menkos kompetencijos.

Persistumdymai Seime

Svarbu paminėti, kad pakankamai sėkmingai valdantiesiems pasibaigę savivaldybių tarybų rinkimai sukėlė mažiau prie partijų prisirišusių Seimo narių norą prisijungti prie valdančiųjų. Apie tokius ketinimus dar iki Seimo sesijos pradžios pranešė savarankiškai rinkimus laimėjęs, bet paskui su “krikščionimis” susidėjęs Mantas Varaška. Vien dėl jo apsisprendimo valdančiosios koalicijos turima dauguma Seime padidėtų iki 72 balsų.

Dabar, po pergalės per interpeliaciją A.Sekmokui, kai tapo aišku, kad A.Kubiliaus Vyriausybei įžvelgiamoje ateityje jokie politiniai žemės drebėjimai negresia, valdantieji tikisi padidinti savas gretas dar vienu kitu “sugrįžėliu” ar perbėgėliu. Ypač kad Krikščionių partijos ateitis po visiško fiasko per savivaldos rinkimus tapo, švelniai sakant, labai miglota.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Zenius Zenius rašo:

    Negali būti, kad vadinama opozicija aprimtų negavusi valdžios.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...