Šlovingame Vilniaus mieste yra daugybė rūmų ar bent namų, kuriuose gyveno įvairaus kirpimo menininkų, todėl vaikščiodamas po miestą pabandžiau išsiaiškinti, koks buvo menininko namas kažkada. Iš karto reikia paminėti, kad architektų, kaip menininkų, socialinė padėtis visais laikais buvo ypatingesnė.

Šį kartą pateikiame ištrauką iš vieno žymiausių XX amžiaus filosofų Jeano Paulio Sartre’o (1905–1980) veikalo „Egzistencializmas – tai humanizmas“. Tai yra paskaita, kurią autorius skaitė 1945 m. spalio 29 d.

Mes neįžeisime egiptiečių ir neiškreipsime jų pasaulėžiūros, jei akies krašteliu žvilgtelėsime, kaip jie pasakoja nešvankias istorijas apie dievus, svaiginasi alkoholiu, rašo jausmingas eiles savo išrinktiesiems ar moko savo nuobodžiaujančius vaikus.

Nors pasirinko istorinio romano žanrą, pats „Panelė Fransina“ autorius Romainas Sardou teigia norėjęs kalbėti ne apie Antrąjį pasaulinį karą, o apie universalią įskaudintos moters istoriją ir jos pastangas savo pačios jėgomis nugalėti nepalankiai susiklosčiusį likimą.

Birutė Jonuškaitė – Lietuvos prozininkė, publicistė ir poetė. Rašytojos kūrybos bagažas itin gausus: apsakymai, apysakos, novelės, esė. Tačiau skaitytojams B. Jonuškaitė geriausiai pažįstama kaip romanų “Didžioji sala” (1997) ir “Baltų užtrauktukų tango”(2009) autorė. Naujausias rašytojos romanas “Maranta” išrinktas kaip viena kūrybiškiausių 2015 metų knygų.

„Jei kas nors prieš kelerius metus būtų man pasakęs, kad gyvensiu Afganistane ir vadovausiu grožio mokyklai, būčiau tik nusijuokusi. Bet, vos įkėlusi koją į šią šalį, aš pasijutau kažkokiu neįtikėtinu būdu sugrįžusi namo. Šios vietos dvasia mane iš naujo atgaivino, o čionykščiai sunkumai užgrūdino.“

Penkerius metus praleidusi prie biuro stalo, amerikiečių rašytoja Holly Morris meta darbą ir išsiruošia į asmeninę odisėją – kelionę per pasaulį. Ji ieškos moterų, vienijamų idėjos, kad nuotykiai – ne tik atostogų nuotaika, bet ištisas gyvenimo būdas.

Rašytojas Romain Gary (1914–1980) gimė Vilniuje, būdamas keturiolikos išvyko į Prancūziją, kur vėliau mokėsi teisės. Dalyvavo kariniuose veiksmuose Europoje ir Šiaurės Afrikoje, vėliau dirbo Prancūzijos diplomatinėse tarnybose.

Naujausias D.Kalinauskaitės novelių rinkinys “Skersvėjų namai” – tai kupina fantazijos, įvairių kultūrų, kasdienių problemų knyga, kuri priverčia skaitytoją susimąstyti ir nuo skersvėjų apsaugoti, „kas geriausia“.

Apie sparčiai besikeičiančias bibliotekas ir jų perspektyvą egzistuoti be pačių knygų kalbiname Vilniaus universiteto bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėją dr. Vincą Grigą.

Unė Kaunaitė ką tik į spaustuvę atidavė jau trečiąją savo knygą. Pirmoji jos knyga „Sudie, rytojau“ dažnai atsiduria paauglių rankose ir prieš keletą metų buvo nominuota Metų knygos rinkimuose paauglių literatūros kategorijoje. Psichologijos-antropologijos bakalauro laipsnį turinti bei šiuo metu švietimo magistro studijas baigianti Unė pasakoja, ką reiškia būti šios kartos rašytoja bei koks jausmas užpuola, kai į rankas paimi ką tik atspaustą pirmąjį savo knygos egzempliorių.