Po Paryžiaus skerdynių panikieriai ir entuziastai vėl ant arklio. Panikieriai kalba apie Trečiąjį pasaulinį karą, nuolat kartoja, kad kažkokia Islamo civilizacija tuoj sunaikins Vakarų civilizaciją. Entuziastai ragina mušti visus musulmonus. Bet ar nepervertiname islamiškojo terorizmo pavojaus? Kitas klausimas – kam pastaruosius 14 metų buvo ypač naudinga teroristų keliama panika?

1902 m. Rusijos caras išleido auksinę 37,5 rublio monetą, dabar numizmatų laikomą viena vertingiausių pasaulyje: jos tiražas siekė vos 200 vienetų, tad aukcionuose ši moneta dabar gali kainuoti iki 100 tūkst. dolerių. Tuometė monetos vertė – 37 rubliai ir 50 kapeikų – gali pasirodyti keistoka, tačiau ji visai ne atsitiktinė, nes šis pinigas buvo skirtas ne apyvartai, o caro lošimams Prancūzijos kazino.

Prezidentas A.Duda spalio 26-ąją vetavo Tautinių mažumų įstatymo pataisas. Oficiali priežastis – finansinių pasekmių analizės stygius. Tam daug dėmesio skyrė Lietuvos žiniasklaida. Kai kas net aiškino, kad Lenkija suvaržė lietuvių kalbos vartojimą, ar entuziastingai pabrėžė, kad Lenkijos prezidentas parodė, jog valstybėje svarbiausia – valstybinė kalba.

Ačiū JAV prezidentui Th.Rooseveltui (1858–1919), tvirtos, arba didelės, lazdos politika („a big stick policy“) tapo tarptautiniu priežodžiu. Po lapkričio 13-osios teroro išpuolių Paryžiuje Prancūzija parodė, kad gali užtvoti lazda, – subombardavo vadinamosios Islamo valstybės taikinius Sirijoje.

Šio penktadienio vakaras virto košmaru ir tiems paryžiečiams, kurie prasidėjus savaitgaliui vylėsi atsipalaiduoti įvairiuose miesto renginiuose, ir tiems, kurie vakarodami namuose, sulaukė šokiruojančių žinučių telefonu iš artimųjų, pažįstamų apie teroristų atakas pačioje sostinės širdyje.

Paryžius šiąnakt išgyveno siaubo naktį – per įvykdytus šešis susijusius teroro aktus aukų skaičiai yra tokie: 128 žuvę, daugiau kaip 250 sužeistų, iš kurių 99 būklė yra labai sunki.

Tikriausiai daugumai lenkų ir lietuvių Vilniaus lenkų muzikinis pasaulis asocijuojasi tik su folkloro atlikėjais. Na, gal dar su popdievaitėmis Katažyna Zvonkuviene ir Evelina Sašenko. Bet Vilniaus lenkai yra aktyvūs ir Lietuvos alternatyvinėje scenoje. Įrodymas – prieš metus Lenkijoje išleista kompaktinė plokštelė „Muzyczne Rodowody”.

Vaikai net ir šiais laikais kartais dar karstosi po medžius. Kas dėtųsi Lietuvoje, jei per kelias dienas Vilniuje kokie trys paaugliai dribtelėtų iš medžio žemėn taip, kad amžiams liktų invalidais? Ir dar paaiškėtų, kad visi jie dribo ne iš kokio alksnio, o lyg tyčia – iš ąžuolo?

Jos vardas Szydło, Beata Szydło: 52 metų Lenkijos angliakasio dukra, netrukus tapsianti naująja šalies premjere, užsienio žiniasklaidoje neretai pristatoma tarsi Džeimsas Bondas. Jos politinė karjera išties „kieta“, o į elito paviršių ji išlindo lyg yla iš maišo, nors tokį elgesį padiktavo visai ne pavardė (szydło lenkiškai – yla).

Sankt Peterburge esančio Pulkovo oro uosto vaizdas sukrečia. Šimtai artimųjų čia atneštų vaikiškų žaisliukų, kurių niekada nebeapkabins vaikiškos rankutės. Jūra žvakelių. Gėlės, kurios turėjo pradžiuginti iš Šarm el Šeicho pargrįžtančius poilsiautojus. Raudantys artimųjų, daugeliu atvejų – visos šeimos netekę žmonės.

Spindintys daugiau nei tūkstančio kambarių naujieji prezidento rūmai Ankaroje pastatyti kadaise Kemaliui Ataturkui, modernios Turkijos kūrėjui, priklausiusioje žemėje. Jie kainavo 0,5 mlrd. eurų. Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas teigia, kad 30 kartų už Baltuosius rūmus didesnis pastatas simbolizuoja naująją Turkiją. Tačiau antrą dešimtmetį šalį valdančio R.T.Erdogano Turkija suka atgal į praeitį – autoritarizmo link.