2015 Lapkričio 08

Žemės purvu aplipusi 224 rusų tragedija ore

veidas.lt

Scanpix

Sankt Peterburge esančio Pulkovo oro uosto vaizdas sukrečia. Šimtai artimųjų čia atneštų vaikiškų žaisliukų, kurių niekada nebeapkabins vaikiškos rankutės. Jūra žvakelių. Gėlės, kurios turėjo pradžiuginti iš Šarm el Šeicho pargrįžtančius poilsiautojus. Raudantys artimųjų, daugeliu atvejų – visos šeimos netekę žmonės.

Rima JANUŽYTĖ

Rusiją sukrėtė didžiausia visų laikų lėktuvo katastrofa, nusinešusi 224 žmonių gyvybes, tarp kurių – 24 vaikai, kai kurie dar visai maži, septyni paskutinį kartą į orą pakilusios įgulos nariai bei daugybė nuo rusiško, taip pat ukrainietiško, baltarusiško rudens į saulėtą Egiptą trumpam pabėgusių, bet karstuose iš ten sugrįžusių žmonių.

Visų jų kūnai gelbėtojų rasti išsimėtę po didžiulę maždaug 12 hektarų teritoriją. Kai kurie stipriai apdegę ar sudegę neatpažįstamai – jų asmenybes pavyks nustatyti tik atlikus DNR tyrimus.

Prieštaringa informacija

Rusijos pirmojo TV kanalo reporteriai guodžia, kad artimiesiems sunkiai pakeliama tiesa, jog neišgyveno nė vienas lėktuvu „Airbus 321“ skridęs keleivis, vis tiek geriau nei kankinanti nežinomybė. Tačiau dviejų sūnų, abiejų marčių ir visų anūkų netekusi moteris grąžydama rankas klykia į kamerą maldaudama sugrąžinti jai bent mažiausią viltį, kurią buvo suteikę Egipto gelbėtojai, iš karto po katastrofos skelbę, kad po nuolaužomis girdėti žmonių aimanos.

Šiuos žodžius jie, žinoma, paskui paneigė. Kaip ir iš karto po katastrofos skelbtą informaciją, kad lėktuvo pilotai susisiekė su dispečeriais žemėje ir prašo leidimo avariniam nusileidimui Šiaurės Sinajaus oro uoste El Ariše.

Egipto nelaimių oro erdvėje tarnybos vadovas netgi pranešė, kad į Rusiją skrendantis dingęs keleivinis lėktuvas saugiai paliko Egipto oro erdvę ir užmezgė ryšį su Turkijos judėjimo oro erdvėje kontrolės tarnyba. „Rusų oro linijos mums pranešė, kad šis Rusijos lėktuvas, su kuriuo prarastas ryšys, yra saugus, jis susisiekė su Turkijos judėjimo oro erdvėje kontrolės tarnyba ir šiuo metu skrenda virš Turkijos teritorijos“, – informavo Egipto nelaimių oro erdvėje tarnybos vadovas Aymanas al Muqaddamas. O tuo metu „Ria Novosti“ jau skelbė, kad Egipto karinė aviacija aptvėrė lėktuvo katastrofos vietą, ir tikėtina, jog rastos lėktuvo nuolaužos yra Rusijos keleivinio lėktuvo.

Galiausiai šį faktą pripažino ir Egiptas. Paskelbta, kad Rusijos keleivinis lėktuvas, skridęs reisu KGL 9268, nukrito Hasanos rajone, į pietus nuo Arišo Sinajaus pusiasalyje.

Tačiau tada, kai paneigti lėktuvo katastrofos jau nebebuvo galima, prasidėjo spėlionės dėl nelaimės priežasčių. Dėl jų atsakomybę iš karto po nelaimės prisiėmė net kelios islamistų grupuotės, tačiau Egipto valdžia tokią versiją suskubo neigti.

Kelios katastrofos versijos

BBC saugumo apžvalgininkas Frankas Gardneris teigia, kad kol Rusija kovoja su „Islamo valstybe“ Sirijoje, o žlunganti Egipto ekonomika dėl sumažėjusio turistų srauto galėtų dar labiau sustoti, šioms šalims mažiausiai reikia dar vieno teroro akto.

Ekspertai taip pat įtariai žiūri į tai, kad „Islamo valstybės“ sąjungininkai galėtų rizikuoti sukelti tarptautinį konfliktą, kai Sinajaus pusiasalyje daugiausia kovoja tik su Egipto pajėgomis.

Vis dėlto aviacijos ekspertai vieningai sutaria, kad lėktuvas nukrito itin neįprastomis aplinkybėmis. Jei laineris nebūtų mažinęs greičio, galbūt būtų sugebėjęs pamažu mažinti aukštį ir planiruodamas nusileisti be didesnių pasekmių. Rusijos ekspertai primena, kad net sugedus vienam, o kai kuriais atvejais abiem lėktuvo varikliams lėktuvas gali sėkmingai nusileisti – tokias situacijas jie nuolat praktikuoja per apmokymus.

Tačiau lėktuvas į apačią krito it akmuo: didžiuliame beveik 10 km aukštyje jo greitis drastiškai sumažėjo iki kelių šimtų kilometrų per valandą, o tokiu greičiu sklęsti jau neįmanoma – belieka krytis stačia galva į apačią.

Tokį pilotų elgesį ekspertai aiškina keldami prielaidą, kad jie lemiamą akimirką, kai reikėjo nemažinti greičio, jau buvo be sąmonės arba negyvi. Taip galėjo nutikti dėl lėktuvo hermetikos pažeidimų, sukeltų elektronikos gedimo arba gaisro, arba dėl lėktuve įvykusio sprogimo, galbūt nedidelės bombos. Tai paaiškintų, kodėl lėktuvo korpusas lūžo per pusę ir kodėl lėktuvas tiesiog smigo žemyn.

„Preliminarūs pranešimai, kad lėktuvas skilo į dvi dalis, byloja apie katastrofišką gedimą, o ne paprastą mechaninę problemą. Tai gali būti ir sprogimas, bet jeigu man reikėtų spėti, sakyčiau, kad tai galėjo būti sprogmuo pačiame lėktuve, o ne raketa, paleista iš žemės“, – svarsto Karališkųjų jungtinių pajėgų instituto profesorius Michaelas Clarke’as.

Išpuolis – niekam neparankus

Tačiau apie šią versiją kalbama labai nenoromis. Egipto pozicija suprantama: jei paaiškėtų, kad tai buvo teroristinis išpuolis, Egipto, kaip turistinės valstybės, įvaizdis žlugtų galutinai. Be to, kiltų labai daug klausimų apie šios šalies oro uostų darbo kokybę.

Kadangi lėktuvo gedimas įvyko jam esant maždaug 10 km aukštyje, akivaizdu, kad islamistai jo nenumušė iš žemės. Nors pastaraisiais metais Egipto islamistai, kaip skelbiama, naudoja itin pažangią techniką, vis tiek ji ne tokia, kuria galima numušinėti taikinius, esančius tokiame dideliame aukštyje.

Be to, net jei islamistai turėtų tokių priemonių, nelaimė įvyko visai netoli Izraelio teritorijos, tad, ekspertų vertinimu, toks veiksmas nebūtų nepastebėtas Izraelio kariuomenės.

Tad vienintelis tikėtinas būdas sudaužyti iš Egipto skridusį lėktuvą – į krovinių skyrių padėti bombą. O kaip ji ten galėjo atsidurti, yra net keli variantai. Pirmiausia, „Gazeta.ru“ teigimu, ją kažkas galėjo tiesiog įsimesti į lagaminą ir atiduoti į bagažo skyrių – taip buvo įvykdytas išpuolis prieš „Pan American“ lėktuvą „Boeing 747“ 1988 m. gruodį.

Tačiau nuo tada saugumo reikalavimai oro uostuose gerokai padidėjo. Tad kodėl to lagamino niekas neperšvietė? Galbūt egiptiečiai tam neskiria per daug dėmesio. O galbūt kažkas gavo skanų kyšį – apie tokius atvejus Egipte praneša „Stratfor“: kalbama, kad pasitaikė ne vienas atvejis, kai labai skubantys turtingi keleiviai dažnai paprasčiausiai išsipirkdavo nuo patikrinimo lipant į lėktuvą.

Dėl šios priežasties iš Egipto skraidančios Europos bendrovės paprastai reikalaudavo papildomo patikrinimo. Bet Rusijai tiko taip, kaip yra, – jokių papildomų sąlygų Egipto oro uostams Maskva nekėlė.

Apie teroristinio išpuolio versiją nenorom mykia ir Rusija. Atrodytų, keista, kad visos valstybinės televizijos išsijuosusios neigia teroristinės atakos galimybę, nors kai kurie naujienų portalai skelbia, jog būtent ši versija labiausiai tikėtina.

Prezidentui Vladimirui Putinui, puoselėjančiam itin draugiškus Rusijos santykius su Egiptu, žinoma, nesinorėtų, kad juos apkartintų islamistų išpuolis prieš Rusijos piliečius. Tad kaltę geriau suversti oro bendrovei „Kogalymavia“, neva skraidinusiai rusus „pasenusiu, techniškai netvarkingu lėktuvu“.

Tačiau lėktuvo amžius, nors ir siekia 18 metų, Rusijoje laikomas tiesiog aviacine paauglyste, nes vidutinis lainerių amžius čia siekia 21–22 metus, o yra ir dvigubai „vyresnių“ lėktuvų. Be to, „Kommersant“ skelbia, kad ir pats V.Putinas skraido kelių dešimčių metų senumo lėktuvais ir jam toks jų amžius iki šiol neatrodė per didelis.

Nepatikimoje Rusijos žiniasklaidoje pasipylė įvairiausių neva įrodymų, kad „Kogalymavia“ lėktuvai – itin nesaugūs ir jais skraidyti bijo net oro linijų darbuotojai. „Rusai teigia, kad nelaimę buvo galima nujausti, nes „Kogalymavia“ yra prisipirkusi senų lėktuvų, kuriais bijo skraidyti ne tik keleiviai, bet ir lėktuvo įgula“, – pasisakymus socialiniuose tinkluose cituoja „Kommersant“.

Žmonės ėmė rašyti, kad kiekvienas, kuriam teko skristi šios kompanijos lėktuvais, skrydžio metu pradeda melstis, nes lėktuvai seni ir techniškai netvarkingi.

Visos šios žinutės vainikuojamos šiurpą keliančiu priminimu, kad 2001 m. šis avialinijoms „Middle East Airlines“ tuomet priklausęs lėktuvas „Airbus 321“ jau buvo patyręs avariją: leisdamasis Kaire uodega smarkiai trenkėsi į asfaltą.

Kita vertus, mirga ir informacijos apie tai, kaip nesaugu skraidyti virš Sinajaus pusiasalio, kur aktyviai veikia su Egipto valdžia kovojančios islamo teroristų grupuotės. Teigiama, kad tiek keleiviai, tiek visos Rusijos oro linijos tai puikiai žino, tačiau niekas perspėjimų nepaiso.

Prieštaringa informacija, verčianti blaškytis tarp minčių apie ore skraidančius rusų kledarus ir islamistų žudikus, slepiančius bombas lėktuvų bagažo skyriuose, iš pažiūros primena pėdų mėtymą.

Turistai – drąsūs

Rusus skraidinusio lėktuvo katastrofa nepalieka abejingų ne tik Rusijoje. Tiesa, čia daugiau skausmo nei panikos, nes iš anksto įsigytų kelionių į Egiptą, kaip praneša Rusijos kelionių agentūrų asociacijos ATOR direktorė Maja Lomidzė, atsisakė vos kelios dešimtys rusų.

Nepaisant perspėjimų, kad skristi į Egiptą nėra saugu, pernai virš Sinajaus pusiasalio praskrido apie 2,56 mln. rusų.

Europiečiai šiuo požiūriu atsargesni. Kai kurios Europos oro linijų bendrovės šią savaitę jau atšaukė visus artimiausių savaičių skrydžius į Egiptą. Kelionių į šią šalį masiškai atsisako ir keleiviai, kuriems daugelis Vakarų bendrovių pinigus už bilietus grąžina be jokių papildomų sąlygų.

Lietuvoje panika nelabai juntama. Lietuviai, kaip įprasta, netgi viliasi, kad po Rusijos lainerio tragedijos kelionės atpigs. „Žiemos atostogos Egipte: skrydis, bagažas, pervežimai ir 7 n. 4**** viešbutyje su maitinimu – nuo 429 Eur!!!“ – rašant šį straipsnį ragina Makalius.lt, o puslapio apačioje žybsi informacija, kad minėtu puikiu pasiūlymu šiuo metu domisi 10 žmonių.

Tiesa, kiti kelionių organizatoriai jokių akcijų nežada, nes neskraido virš Sinajaus pusiasalio, tad ir rizikos jokios nėra. „Šiuo metu mūsų bendrovė neskrenda virš minimos katastrofos vietos. Norime atkreipti savo keleivių ir partnerių dėmesį, kad „Small Planet Airlines“, atsižvelgdama į 2014 m. lapkričio 17 d. gautą Eurokontrolės rekomendaciją dėl didesnės skrydžių saugos rizikos nevykdyti skrydžių virš Sinajaus pusiasalio, jau beveik metai, kai virš minėtos teritorijos skrydžių nevykdo“, – pranešime spaudai teigia bendrovės Marketingo departamento vadovas Simonas Bartkus. Pasak jo, Šarm el Šeicho kurortas pasiekiamas apskrendant pusiasalį iš vakarų pusės.

„Noriu priminti, kad keleiviai reguliariai informuojami apie situaciją Egipte, o visai neseniai buvo paskelbta rekomendacija neskraidyti virš Sinajaus pusiasalio“, – šaltai per televiziją dėsto Rusijos valstybinio mokslinių tyrimų instituto Civilinės aviacijos tyrimų centro direktorius Aleksandras Fridliandas.

Visą savo šeimą laidojančios moters ausims šie žodžiai skamba ciniškai. „Ir aš jiems sakiau – neskriskite. Visi taip sakė. O jie tenorėjo pailsėti. Kas galėjo pamanyti, kad tai bus amžinasis poilsis“, – verkia ji ir šimtai kitų artimuosius praradusių rusų, kuriems dabar jau ne taip svarbu, dėl ko įvyko nelaimė. Artimųjų jokie tyrimai ir tyrėjai nebesugrąžins.

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Seka Seka rašo:

    Rusų lėktuvai kelis kartus bombardavo Sirijos miestus, žuvo daugybė sirų vaikų ir moterų. Rusija didžiavosi, nedegė jiems žvakučių, nenešė gėlių. Nesudrebėjo. Kažkoks pasiutėlis, kurio tautiečiai žuvo, nenuskrido į Rusiją, bet savo žemėje nužudė niekuo nekaltus rusus. Rusija nesudrebėjo, sudrebėjo tik keliasdešimt šeimų. Sirijos bombardavimai tęsiasi… Kada liausis bombardavimai? Kada baigsis karai ir žudynės? Ar įdomu kam nors, kas dėlto kaltas?


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...