2012 Rugpjūčio 17

Odeta Bložienė

Vasarą vartojimo pedalas – iki dugno, rudenį – ant stabdžių?

veidas.lt


Atėjus vasarai trumpalaikio skolinimosi poreikis Lietuvoje reikšmingai išauga.

Kol vieni būgštauja dėl antrosios recesijos bangos, kiti mėgaujasi šiltojo metų sezono malonumais ir lengvai pasiduoda vasaros pagundoms. Kelionės, nuolaidos sporto klubuose, pramogos po atviru dangumi… Juk jei ne vasarą, kai nereikia mokėti už šildymą, tuomet kada?
Įtikintam tokio argumento nesunku užsimiršti ir savo kišenę „gilinti“ skolinantis. Analizuojant šešerių metų fizinių asmenų vartojimo kreditų duomenis, nesunku pastebėti, kad atėjus vasarai trumpalaikio skolinimosi poreikis reikšmingai išauga. Nuo balandžio iki rudens naujai suteiktų vartojamųjų paskolų ir kreditinių sąskaitų bei kortelių sumos pasiekia metų piką. 2010 m. lapkričio–2011 m. balandžio mėnesiais vartojimui buvo pasiskolinta per 258 mln. Lt, o praėjusių metų gegužę–spalį ši suma šoktelėjo kone trečdaliu. Šių metų gegužės mėnesį, palyginti su balandžiu, taip pat fiksuojamas 15 proc. augimas. Atkreiptinas dėmesys, kad skolinimosi vartojimui sezoniškumą lemia ne tik atostogų metas, bet ir finansiniai rūpesčiai po jų, pavyzdžiui, kasmet „netikėtai“ užklumpanti Rugsėjo pirmosios šventė.
Jei kalbame apie paskolas ir skolinimąsi, Lietuvos gyventojai linkę į kraštutinius vertinimus ar kartais prieštarauja patys sau. Vos viešojoje erdvėje pradedamos komentuoti skolinimosi tendencijos ar produktai, pasigirsta vertinimų, kad paskolos yra brukamos, verčiama prasiskolinti. Vis dėlto tai nebe argumentas 118 tūkst. Lietuvos gyventojų, jau pasiėmusių paskolas iš greitųjų kreditų bendrovių. Na, o kai raginama nesiskolinti vartojimui, atsakingai įvertinti paskolos sumą ir sąlygas, pasigirsta samprotavimų, „o kaip kitaip žmogui ką nors nusipirkti šiais laikais“?
Tad kaip išspręsti šią dilemą tarp norų ir galimybių? Visų pirma vertėtų vertinti ne patį kreditą, o poreikį skolintis arba, kitaip tariant, paskolos tikslą ir gerai apgalvoti paskolos kainą bei grąžinimo mechanizmą. Kad didesnis išlaidavimas vasarą jau po kelių mėnesių neatsilieptų bloguoju, kai vėl ėmus kaisti radiatoriams teks ne vasaros atostogų įspūdžiais dalytis, o sukti galvą dėl palūkanų bei skolos grąžinimo.
Prieš padedant parašą ant paskolos sutarties reikėtų prisiminti paprastą principą: skolintos lėšos turi kurti vertę. Tik tokiu atveju skolintis racionalu. Pavyzdžiui, jei skolinamasi studijoms, ši suma yra investicija į išsilavinimą ar amatą, o tai didina tikimybę gauti gerą darbą ir didesnį darbo užmokestį. Tokiu atveju bus ne tik lengviau paskolą grąžinti, bet ir užsitikrinti aukštesnę gyvenimo kokybę. Tačiau jei skolintos lėšos panaudojamos, pavyzdžiui, batams įsigyti, susiduriame su kitokia situacija. Vos apsiavus ar išlaikius juos 14 dienų, batai tampa dėvėti ir pradeda prarasti savo vertę. Jie gali ir suplyšti. Bet paskola, kurią reikia grąžinti, dėl to nemažėja.
Paskola – rimtas finansinis įsipareigojimas, tad jos grąžinimo galimybes turi vertinti ne tik kreditorius, bet ir asmuo, prašantis kredito. Pirmiausia dėl to, kad dalį svarbiausios informacijos, tokios kaip artimiausi šeimos planai, darbo keitimas, asmeninės išlaidos ar skolos ir pan., turi tik kredito gavėjas. Kita vertus, jei kreditorius atsisako suteikti paskolą, tam yra priežastis ir jos nereikėtų vertinti kaip antipatijos klientui. Dažniausiai tai būna abejotinos kredito gavėjo galimybės jį grąžinti.
Bet pasiskolinti šiomis dienomis nėra iššūkis. Jei asmuo kreipiasi į Lietuvos banko prižiūrimą instituciją kredito ir gauna neigiamą atsakymą, dar neišėjęs iš pastato gali išsiųsti trumpąją žinutę ir paskolą gauti telefonu. Tik gerokai didesne kaina, kurią ne visuomet spėjama ar norima įvertinti. Ši kaina problema tampa tik tuomet, kai 6 litų skola tampa 1000 litų pradelsta suma.
Kreditas pats savaime nėra nei blogas, nei geras dalykas. Tai tik finansinis instrumentas, kuriuo gali būti tinkamai arba netinkamai pasinaudota. Jis tarsi peilis, kuriuo galima ir duonos atsiriekti, ir įsipjauti. Prisiimant tokį finansinį įsipareigojimą emocijomis vadovautis ne laikas, skubėjimas brangus, o „noriu“ – ne sprendimas. Tad neužmirškime, kad vasara trunka tik tris mėnesius, o atostogos – kelias savaites. Išnaudokite tiek jų, tiek finansų sistemos siūlomas galimybes, bet neviršykite savųjų. Antraip entuziastingai, bet neapdairiai ištartas žodis „noriu“ gali virsti karčiu „daugiau negaliu sau nieko leisti“.

Prieš padedant parašą ant paskolos sutarties reikėtų prisiminti paprastą principą: skolintos lėšos turi kurti vertę. Tik tokiu atveju skolintis racionalu.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Odeta Bložienė:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...