2011 Gruodžio 06

Odeta Bložienė

Gyventojų išlaidų labirintais

veidas.lt

Skirtingų šaltinių duomenys liudija, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje lyg ir mažėja.

Šiemet jau antrus metus iš eilės „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu buvo atliekamas namų ūkių biudžeto tyrimas, kurio tikslas – atskleisti Lietuvos namų ūkių gyventojų išlaidų struktūrą. Tačiau sugretinus namų ūkių įvardytų išlaidų pokytį per metus su Statistikos departamento renkamos nacionalinės statistikos duomenimis paaiškėjo, jog vartojimo didėjimo mastai nesutampa: namų ūkiai teigia, kad jų vartojimo išlaidos didėjo gerokai mažiau, nei fiksuoja oficiali statistika. Regis, šią situaciją lemia kiti du veiksniai – gyventojų faktinių savo išlaidų nežinojimas ir mažėjanti šešėlinės ekonomikos dalis.
Pagal reprezentatyvią bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktą apklausą, gyventojai teigia išleidžiantys 5,27 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Jei iš gyventojų nurodyto išlaidų pokyčio eliminuotume kainų, kurios per metus nemažėjo, skirtumą, išeitų, kad gyventojų vartojimas beveik nesikeitė. O Statistikos departamentas, apskaičiuodamas šių metų trečiojo ketvirčio bendrąjį vidaus produktą (BVP) išlaidų metodu, nustatė, kad gyventojų išlaidos padidėjo 10,59 proc., neeliminuojant kainų pokyčio.
Minėtų duomenų nesutapimas iliustruoja mažėjančios šešėlinės ekonomikos procesą. BVP, kurio komponentė yra namų ūkių išlaidos, apskaičiuojamas remiantis oficialiai apskaitomomis pinigų operacijomis. Vadinasi, statistiškai didėjantis gyventojų vartojimas, jiems nurodant, kad jų išlaidos keičiasi nedaug, reiškia, jog didesnė namų ūkių išlaidų dalis yra apskaitoma oficialiai.
Paprasčiausias situaciją iliustruojantis pavyzdys galėtų būti mėsos pirkimas turguje: Petraičių šeima kaip pirko 1 kg mėsos Kalvarijų turguje pernai, taip tebeperka ir šiandien. Galbūt sumoka keliais litais daugiau dėl padidėjusios kainos, tačiau perka tą patį kiekį. Tik iki šių metų gegužės, kai maisto produktų prekyvietėse įvesti kasos aparatai, šių išlaidų nematydavo Statistikos departamentas. Taigi jau birželio mėn. perkamą mėsa Statistikos departamentas fiksuoja kaip padidėjusį gyventojų vartojimą, nors Petraičiai kaip visad nusipirko tą patį 1 kg mėsos.
Antroje šių metų pusėje taip pat buvo sugriežtintas pigesnių degalų įvežimas į Lietuvą iš kaimyninių šalių, imtasi cigarečių, kitų akcizinių prekių kontrolės. Tai atitinkamai lėmė, kad daugiau prekių ir paslaugų šalyje buvo įsigyta legaliai, nors faktinės namų ūkių išlaidos dėl to nebūtinai padidėjo.
Galiausiai pažvelgus ir į pačią namų ūkių išlaidų struktūrą matyti, kad didžiausią svorį namų ūkių biudžete sudaro išlaidos maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams, kurių dalį gyventojai perka turguose, – tam tenka daugiau nei trečdalis viso biudžeto, 35,2 proc. Be to, šios grupės prekės, oficialiais rugsėjo mėnesio statistikos duomenimis, per metus vidutiniškai pabrango 7,8 proc., o toks kainų pokytis tikrai riboja vartojimo didinimo galimybes.
Antroje vietoje pagal svorį biudžete yra būsto komunaliniai mokesčiai – jų dalis asmeniniame biudžete nekinta, tačiau šios išlaidos yra mažai lanksčios, o statistika liudija, kad būtent mokėjimai už elektrą, dujas, šildymą, kitas paslaugas kelia bene daugiausiai iššūkių, mat jos pabrango labiausiai, net 10 proc. Atsikvėpti neleido ir degalų kainos, per metus vidutiniškai išaugusios daugiau nei 10 proc.
Mažėjanti šešėlinė ekonomika, be jokios abejonės, geroji žinia. Tačiau yra ir blogoji: net ir po dvejus metus trukusios recesijos gyventojai neskiria pakankamai dėmesio faktinių išlaidų stebėjimui, kas sudarytų galimybes būti tikslesniems bei lankstesniems priimant finansinius sprendimus – nuo kasdienių išlaidų iki ilgalaikių įsipareigojimų prisiėmimo. Gyventojų žinias apie savo realią finansinę padėtį bei priimamus finansinius sprendimus turėtų lemti ne jų nuomonė („manau, kad išleidžiu“) ar nuojauta, kuriai įtakos dažnai turi ir aplinkos veiksniai, o faktai. Kiekvienas iš mūsų yra atsakingas už savo finansus, tik klausimas, kiek mūsų išties prisiimame šią atsakomybę.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Odeta Bložienė:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...