2014 Rugsėjo 29

Ukraina – ties bankroto slenksčiu

veidas.lt

REUTERS

Ukrainos vyriausybei ir prorusiškiems separatistams pasirašius taikos plano memorandumą ir mažais žingsniais pradėjus judėti nuo karo prie taikos, į politinę Ukrainos darbotvarkę sugrįžo kitas skausmingas klausimas – pinigai.

 

Pieš savaitę Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmą kartą lankėsi Baltuosiuose Rūmuose – jį priėmė JAV prezidentas Barackas Obama. Vakarų žiniasklaidoje prieš šį susitikimą svarstyta, ar JAV tieks Ukrainai sunkiosios ginkluotės ir kokia žinia bus pasiųsta Rusijai. Ukrainos žiniasklaidos antraštėse mirgėjo vienintelis klausimas – ar P.Porošenka parveš šaliai pinigų.

Sustingo dėl karo

Finansai (žinoma, jei neminėsime karo aukų) – Ukrainos Achilo kulnas. Šalies ekonomika yra tokia beviltiška, kad net neskelbiami pastarųjų mėnesių rodikliai: tempiamas laikas ir laukiama trečiojo ketvirčio pabaigos, kai nori nenori teks atskleisti padėties rimtumą. Bet jį galima nujausti ir be statistinių duomenų.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Ukrainos ekonomika susitraukė 5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o antrasis pusmetis bus dar liūdnesnis.

Neseniai Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pablogino savo prognozę ir žada, jog Ukrainos ekonomika šiemet trauksis 6,5 proc., nors yra ekspertų, teigiančių, kad ji gali trauktis ir dar daugiau, iki 8 proc.

Analitikai įvertino, kad vien Krymo netektis Ukrainos BVP šiemet nurėžė 3,7 proc., o ką jau kalbėti apie visiškai sustojusią pramonę šalies rytuose, kur yra kadaise labiausiai išsivystę ekonominiai regionai – Donecko ir Luhansko sritys. Būtent čia buvo iškasama 75 proc. Ukrainoje išgaunamų akmens anglių, čia klestėjo ir svarbiausios Ukrainos pramonės šakos – sunkioji pramonė, transportas bei energetika.

„Investment Capital Ukraine“ tyrimų skyriaus vadovo Aleksandro Valčiseno teigimu, Donecko ir Luhansko sritys iki karo sudarė apie 16 proc. Ukrainos BVP bei maždaug pusę visos Ukrainos eksporto ir pramonės produkcijos.

O kur dar apmiręs (iš esmės – visai miręs) Ukrainos eksportas į Euraziją. Ir ne tik todėl, kad Ukrainai užsidarė Rusijos rinka, bet ir kad nelabai yra ką eksportuoti.

„Galime dėkoti asmeniškai Vladimirui Putinui už tai, kad šiais metais netekome 15 proc. derliaus“, – sako Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas.

Prie besitraukiančios ekonomikos prisideda ir rūpestis dėl bankų sektoriaus, kurį slegia Ukrainos grivinos nesėkmės. TVF įspėja, kad kursui nukritus iki 12,5 UAH už JAV dolerį ribos, bankus greičiausiai prireiktų gelbėti, o tokio išpirkimo kaina siektų 5 proc. šalies BVP.

Ukrainos ekonomikos beviltiškumą išduoda ir socialinė padėtis. Pagal žmogaus socialinės raidos indeksą, kuriuo nustatomas socialinių sąlygų lygis šalyje – pensijų ir išmokų dydis, žmonių gyvenimo kokybė, Ukraina atsidūrė 78 vietoje iš 187 valstybių, nusmukdama penkiomis pozicijomis. Ir nenuostabu, kad šis indeksas dabar yra žemesnis už Europos bei Vidurinės Azijos šalių indeksų vidurkį. Juk šiuo metu Ukrainoje vidutinė pensija nebesiekia nė 300 Lt, vidutinis atlyginimas – 500 Lt. Be to, nuo spalio keisis kompensacijų už komunalines paslaugas tvarka – kai kurioms anksčiau lengvatų turėjusioms žmonių grupėms už gyvenamąjį plotą, šilumą ir elektrą teks primokėti.

Slegia skolos

Tokiomis aplinkybėmis, savaime suprantama, reikia džiaugtis bet kokia parama ir užsienio pagalba. Tad iš JAV grįžęs P. Porošenka nieko nelaukdamas per socialinį tinklą „Twitter“ pasidžiaugė, jog Vašingtonas Kijevui pažadėjęs milijardo dolerių finansinių garantijų, kad būtų sukaupta lėšų kapitalo rinkose.

Tačiau milijardas dolerių garantijomis – dar ne garantija, kad kapitalo rinkos vis tiek skolins pinigų Ukrainai.

„Dragon Capital“ vadovas Thomas Fiala mano, kad ryšys su rinkomis galėtų būti atkurtas tik tuo atveju, jei Ukraina sėkmingai atiduotų iki šiol paimtas paskolas.

Tačiau kaip Ukraina grąžins tas ankstesnes skolas, kol kas neaišku. Oficialiais duomenimis, Ukrainos valstybės skola jau dabar viršija 55 proc. BVP ir artėja prie 80 mlrd. dolerių. O 2018 m. valstybės skola gali pasiekti ir 87 proc. BVP.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-37-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...