2010 Gegužės 06

Karinis laivynas

Ukraina atsidavė Rusijai

veidas.lt

"Veido" archyvas

V.Janukovičiaus sprendimas leisti Rusijai dislokuoti savo karinį laivyną Sevastopolyje dar 25 metus sukėlė tikrą emocijų audrą Ukrainos Radoje

Charkove pasirašyta sutartis dėl tolesnio Rusijos karinio laivyno dislokavimo Sevastopolyje – Ukrainos žingsnis į laipsnišką nepriklausomybės praradimą.

Vos dėlto Viktorui Janukovičiui tapus prezidentu Ukraina iš karto lyg koketė ėmė vilioti Rusiją. Esą ji jau nebestosianti į NATO, svarstysianti prisijungimo prie Muitų sąjungos klausimą ir tikriausiai pratęsianti Rusijos karinio laivyno dislokavimą Sevastopolyje, dėl kurio sutartis baigiasi 2017 m.

Iš pradžių tai atrodė lyg diplomatinis žaidimas – V.Janukovičius net vadintas lanksčiu virtuozu, sugebančiu patikti Rusijai ir įtikti Vakarams. Vėliau vadintas jau tik neutraliu, pragmatišku ir apdairiu. Niekas iki galo netikėjo, kad V.Janukovičius iš tiesų leisis į kalbas dėl karinio Rusijos laivyno. Opozicijos atstovai nepatenkinti niurnėjo, esą jo retorika per švelni Rusijos atžvilgiu, bet atvirai jo nekritikavo.

Tačiau per vieną savaitę V.Janukovičius įsigijo tiek priešų, kiek neturėjo nei prieš rinkimus, nei po jų.
Praėjusią savaitę Ukraina galutinai atsidavė Rusijai. Už pinigus. Balandžio 21-ąją Charkove Rusijos ir Ukrainos prezidentai pasirašė susitarimą, numatantį, kad Rusijos Juodosios jūros laivyno buvimas Kryme nuo 2017 m. pratęsiamas dar 25-eriems metams – iki 2042-ųjų, o paskui gali būti pratęstas ir dar penkeriems metams, jeigu nė viena šalis nepraneš norinti nutraukti sutartį.

Toks V.Janukovičiaus žingsnis Ukrainoje sukėlė tikrą audrą. Viso pasaulio žiniasklaida su pasimėgavimu rodė vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip sutarties ratifikavimo priešininkai parlamente mėto dūminius užtaisus, svaido kiaušinius į Rados pirmininką Vladimirą Litviną ar mušasi su naujos parlamento valdančiosios koalicijos nariais.

Bet visa tai – tik pikantiškos detalės. Visa kita istorijos dalis – iš tiesų dramatiška. Buvusi premjerė Julija Tymošenko, kuriai dėl Radoje kilusių neramumų iškelta baudžiamoji byla, susiklosčiusią padėtį apibūdina vienu vieninteliu sakiniu: “Ši diena – juodas Ukrainos istorijos puslapis”.

Tik tiek, kad ta istorija – ne praeityje, o ateityje, ir Ukrainos gyvenimas, regis, iš tiesų keičiasi 180 laipsnių kampu.
Kijeve dirbantis analitikas Davidas Sternas tvirtina, kad lūžis Ukrainoje akivaizdus ne tik dėl šios sutarties. “Lyg to būtų maža, Ukraina paskelbė, kad Rusijos ir Baltarusijos karinės pajėgos dalyvaus gegužės 9-ąją Ukrainoje rengiamame pergalės minėjimo parade. Tai pirmas kartas, kai užsienio karinės pajėgos atvyksta į Ukrainą nuo jos nepriklausomybės paskelbimo prieš devyniolika metų”, – skelbia D.Sternas.

Parsidavė už pinigus

Kodėl šios sutarties taip reikėjo Rusijai ir kodėl jai neatsispyrė Ukraina? Dėl Ukrainos sutikimo atsakymas vienas – pinigai.

Ukrainos premjeras Nikolajus Azarovas aiškina, kad ilgalaikė ekonominė nauda – neabejotina: bus sumažintos rusiškų dujų kainos, dėl to pasipildys biudžetas. O pilnesnis biudžetas – tai didesnės galimybės gauti Tarptautinio valiutos fondo paskolą. Na, o TVF paskola reiškia dar daugiau investicijų, kurios esą lems spartų ekonominį Ukrainos augimą. “Tai daug svarbiau Ukrainos ateičiai nei klausimas, ar Sevastopolyje yra laivynas, ar jo ten nebėra”, – Charkove pasirašytą sutartį gina N.Azarovas.

Iš tiesų ekonominės naudos paneigti negalima. Rusijos premjeras Vladimiras Putinas dar praėjusią savaitę atvyko į Kijevą pateikti pritrenkiamų siūlymų. Jis užsimojo pradėti platų bendradarbiavimą su Ukraina gaminant lėktuvus, laivus ir išgaunant branduolinę energiją.

“Mes sukursime didžiulį holdingą”, – džiaugsmingai šnekėjo V.Putinas, nekreipdamas dėmesio į nuostolius, kurių Rusija patirs, Ukrainai pasiūliusi dar vieną milžinišką dovaną.

Rusija mainais už Sevastopolio sutartį pasiūlė dešimčiai metų 30 proc. sumažinti Ukrainai parduodamų dujų kainą – nuo 330 iki 230 JAV dol. už 1000 kub. m. Dėl to Rusijos biudžetas, preliminariais skaičiavimais, neteks 40–45 mlrd. JAV dol. Ukraina, žinoma, tiek pat išloš.

“Bet mūsų susitarimo esmė – ne vien pinigai”, – aiškina Rusijos atstovai. Ir yra visiškai teisūs. Nors Rusija praras pinigų, ji gerokai sustiprins tarptautines savo pozicijas pietiniame “flange”.

Pasak politikos apžvalgininko Česlovo Iškausko, V.Janukovičiaus atėjimas į valdžią padėjo Maskvai apginti savo interesų zoną labai svarbiame regione, kuris ribojasi ir su NATO, ir su energijos išteklių rajonais.

O Ukraina, priešingai, nors savo biudžetą papildys, bet paklius į didžiausią Rusijos įtaką per pastaruosius devyniolika metų. Analitikai perspėja, kad Ukrainai gresia susiskaldymas ar net valstybės nepriklausomybės praradimo užuomazgos.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...