Iš Nacionalinio egzaminų centro duomenų aiškėja, kad šiemet per brandos egzaminus tarp pasirenkamų egzaminų populiariausias – anglų kalbos. Pedagogams džiugu, kad ši tendencija nekinta, o abiturientų anglų kalbos žinios yra vis geresnės.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad dabar dažnas vienuoliktokas ar dvyliktokas ne tik nedaro anglų kalbos gramatikos klaidų, bet ir kalba kone be akcento. Tai esą liudija, kad anglų kalbos žinios įgyjamos ne vien mokykloje – moksleivių anglų kalba smarkiai tobulėja žiūrint užsienio televizijos kanalus, skaitant, ieškant informacijos internete, pagaliau – žaidžiant kompiuterinius žaidimus.
“Anglų kalbos išmokau tarsi savaime – paprasčiausiai dažnai ją naudoju ieškodamas informacijos, bendraudamas su draugais iš užsienio”, – teigia Kauno Jėzuitų gimnazijos moksleivis Rokas Keršys, kurio anglų kalbos tartį drąsiai galima pavadinti nepriekaištinga.
VšĮ „VIMS – International Meridian School“ (VIMS) mokyklos Vilniuje pedagojai, šiemet pirmieji išbandantysiantys sustiprintą Kembridžo universiteto mokymo programą, skirtą 5–8 klasėms, priduria, kad tokiems moksleiviams kaip Rokas atsiveria ir kur kas platesnės galimybės tobulėti, dalyvauti tarptautinėse olimpiadose, o vėliau – studijuoti užsienio universitetuose.
Kad Lietuvoje anglų kalba jaunimo tarpe tampa tokia pat įprasta, kaip anksčiau – rusų, liudija ir įvairūs tyrimai.
Pavyzdžiui, Statistikos departamento duomenimis, dabar anglų kalbą moka apie 30 proc. gyventojų (2001 m. ją mokėjo tik 16,9 proc. šalies gyventojų), daugiausiai jaunimas – beveik pusė gyventojų, mokančių anglų kalbą, yra 15–29 metų amžiaus.

Televizijose šį sezoną – dideli struktūriniai pokyčiai: vietoje muilo operų ar laidų kartojimų netgi dienos metu ir pavakare matysime žinių bei informacines laidas. Kas tai – televizijų konkurencija ar mėginimas atsiriekti dalį auditorijos nuo interneto portalų?

Tiek žinių ir informacijos, kad ir pateiktos pramogine forma, Lietuvos televizijose dar nebuvo. Daugelis pagrindinių televizijos kanalų šį sezoną stiprina savo žinių ir informacinių laidų blokus ir su aktualiausiomis naujienomis startuoja nebe vakare, kai dauguma žiūrovų grįžę po darbų prisėda prie televizorių, bet jau ir ryte ar dieną.

Atgimsta rytinės laidos, daugėja žinių

Štai nacionalinis transliuotojas LRT naujienų estafetę, kaip jau įprasta, pradės 6 val. ryto su savo rytine informacine laida, kuri šiemet vadinsis nebe „Labas rytas“, o „Labas rytas, Lietuva“. Tačiau viena didžiausių šio sezono LRT naujovių – jau po kelių valandų pertraukos, kai pasibaigia „Labas rytas, Lietuva“, prasidėsianti nauja kasdienė informacinė laida „Laba diena, Lietuva“, kurią pasikeisdami iki pat 15 val. ves Juras Jankevičius, Ignas Krupavičius, Modestas Naudžius ir Henrikas Vaitiekūnas. Kaip sako LRT atstovė Virginija Bunevičiūtė, tai bus beveik trys valandos nenutrūkstamo ir operatyvaus aktualijų srauto: žinios kas pusvalandį, naujienų reportažai, pokalbiai su pašnekovais studijoje, tiesioginės transliacijos.
LNK naująjį sezoną taip pat skubės anksčiau pranešti dienos aktualijas – nuo 17 val. darbo dienomis bus rodoma informacinė pokalbių laida „Labas vakaras, Lietuva“, tad žiūrovams teks užduotis nesusipainioti tarp skirtingų televizijų laidų pavadinimų. Šią tiesiogiai transliuojamą laidą ves Živilė Vaškytė ir Paulius Skučas. LNK taip pat žada gyvą ir dinamišką laidą su daug tiesioginių jungimųsi iš įvykių vietos. Transliacijas toliau tęs ir LNK grupei priklausantis „Info TV“ kanalas, kasdien nuo 17 val. transliuojantis tiesioginę informacinę laidą „Infodiena“.
Neatsilikti mėgina ir TV3, kuri šį sezoną išleidžia naują rytinę laidą „Nauja diena“: nuo 6.30 iki 8 val. žiūrovų lauks žinios, orų, spaudos apžvalgos, pokalbiai su pašnekovais studijoje. Laidą pasikeisdamos ves dvi vedėjų poros: Agnė Grigaliūnienė su Martynu Starkumi ir Jurgita Jurkutė su Mindaugu Rainiu. TV3 taip pat ankstina savo nuomonių laidų laiką (jos bus rodomos nuo 17.10 val.), be to, pasak programų direktoriaus Jurgio Jefremovo, palyginti su pernai, vietinės produkcijos transliacijos šį sezoną TV3 bus 10 val. per savaitę ilgesnės.(…)

Konkuruoja tarpusavyje ar su internetu?

Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorius, televizijos kritikas prof. habil. dr. Žygintas Pečiulis teigia, kad televizijoje vyksta esminiai struktūriniai pokyčiai: pagrindiniai kanalai ryto, dienos ir pavakario jau nebetraktuoja vien kaip muilo operų ir laidų kartojimų laiko. Užuot paleidusios į eterį pigiausią produkciją – serialus, kaip lig šiol, televizijos ima rodyti naujas informacines laidas net ir nepopuliariu laiku. Taigi kokios šių pokyčių televizijose priežastys?
„Viena priežasčių gali būti televizijų konkurencija su internetu. Galbūt televizijos pagaliau atsikvošėjo, kad jų lig šiol taikytas modelis rodyti žinias tik aštuntą devintą valandą vakaro yra aiškiai pasenęs, nes internetu žmonės dabar sužino visas naujienas tuoj pat ir laukti vakaro žinių, kol grįžęs namo įsijungsi televizorių, nebėra prasmės. Šiuo atveju televizija pralaimėdavo portalams operatyvumu“, – svarsto Ž.Pečiulis.
Profesoriaus nuomone, televizijos turi visas galimybes sudaryti nemenką konkurenciją interneto informacijai ir pasiekti, kad lietuvis, lig šiol įpratęs dienos naujienas per savo kompiuterį, planšetę ar išmanųjį telefoną sužinoti naujienų portaluose, jų imtų ieškoti įsijungęs televizorių. „Kokybe ir įsigilinimu televizija gali būti netgi pranašesnė už internetą, nes turi ir patirties, ir tiesioginių transliavimo priemonių“, – teigia Ž.Pečiulis.
Žurnalistikos instituto direktorius mano, kad didelės įtakos gali turėti ir paprasčiausia televizijų tarpusavio konkurencija. Lig šiol į konkurenciją dėl reklamos geriausiu laiku susitelkusios televizijos pamatė, kad yra nemenka niša uždirbti ir nepopuliariu metu, todėl dabar varžosi tarpusavyje, kuri pasiūlys žiūrovui patrauklesnių projektų. „Vis dėlto tai savotiškas televizijų eksperimentas, ir sunku prognozuoti, kiek ši tendencija išsilaikys, – pridūrė Ž.Pečiulis. – Pamatysim, ar televizijoms pavyks atitraukti dalį vartotojų nuo interneto, ar šias laidas žiūrės tik tie, kurie internetu nesinaudoja. Visai gali būti, kad ilgainiui tos pačios muilo operos ir laidų kartojimai vėl sugrįš.“ (…)

Didžiausios sezono naujovės

Vis dėlto žiūrimiausiu laiku komercinėse televizijose ir naująjį sezoną vyraus banalaus turinio pramoginės-bulvarinės laidos. Ir nors informacinių laidų daugėja, žinios visos programos pagrindu tampa tik „Lietuvos ryto“ televizijoje, o tokie populiarūs kanalai, kaip LNK ar TV3, ir toliau aiškiai krypsta į lengvo turinio pramogines laidas. Štai LNK, lengvindama turinį, šį sezoną neberodys publicistinės laidos „Abipus sienos“ – šios laidos vedėjas Giedrius Leškevičius dirbs naujoje laidoje apie paranormalius reiškinius „Pasaulis X“, kuri, sprendžiant iš anonsų, vėl suteiks eterį visokiems aiškiaregiams, magams ir kitokiems keistuoliams.
Na, o kas dar naujo šį sezoną laukia TV žiūrovų?
Tarp kitų naujovių LNK – priešrinkiminė Rasos Tapinienės vedama laida „Diagnozė: Seimas“, ieškosianti tarpinio varianto tarp rimtų politinių debatų ir pramogų, naujas lietuviškas serialas „Kriminalistai“, o laidoje „Dviračio šou“, į TV3 perbėgus Algiui Ramanauskui, atsiras du nauji personažai – medinukai Pinokis ir Buratinas. Taip pat LNK rodys realybės šou „Radži ieško žmonos“.
TV3 naujovės – protmūšiai „Kas? Kur? Kada?“, Lietuvai adaptuota situacijų komedija „Motina ir sūnus“, muzikinis projektas „X faktorius“, humoro laida „Stebuklų šalis“ su A.Ramanausku, Vytautu Šapranausku, Džiugu Siaurusaičiu, Mindaugu Stasiuliu ir Jurijumi Smoriginu.
LRT ims rodyti naują laidą „Mūsų laisvės metai“, kurią ves į eterį grįžtantis Audrius Siaurusevičius ir Edita Mildažytė: kiekviena laida, rodoma kartą per mėnesį, bus skirta vieniems mūsų valstybės nepriklausomybės metams. „Tai bus galingas dviejų valandų trukmės projektas, tiesioginė transliacija iš studijos“, – pasakoja V.Bunevičiūtė. Tiesa, laidos premjera numatyta tik po Seimo rinkimų, kai LRT baigs rodyti privalomas agitacines rinkimų laidas.
Iš pramoginių laidų LRT debiutuos nauja laida visai šeima „Tegyvuoja šeimynėlė“ su Gediminu Juodeika: šeimos varžysis tarpusavyje, atlikdamos įvairias užduotis. Dar viena naujiena – laida „Stilius“ virsta keturiomis atskiromis laidomis. Taip pat išvysime naują lietuvišką serialą „Rojus Lietuvoj“, kurio kūrėjai – legendinio „Giminių“ serialo autoriai. (…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Vasario 7-ąją visoje Europoje minint Saugaus Interneto Dieną „Microsoft“ pristatys vartotojų elgesio internete tyrimo rezultatus.

Daugiau nei dvidešimtyje Europos šalių atlikta apklausa parodė, kad įpročiais ir žiniomis apie saugumą internete lietuviai labiausiai panašūs į portugalus, graikus ir austrus. Mūsų šalies internautai geriau už kitus europiečius išmano asmeninės informacijos apsaugą socialiniuose tinkluose, tačiau mažiau išnaudoja technologines saugumo priemones. Keturiems iš penkių interneto vartotojų Lietuvoje rekomenduojama sustiprinti saugumo internete žinias.
„Saugumo internete tyrimas“ „Microsoft“ užsakymu buvo atliktas  š.m. sausio 9-16 dienomis. Kartu su lietuviais tyrime dalyvavo arti 11 tūkstančių internautų iš 20 šalių Rytų ir Vakarų Europoje. Rezultatai parodė, kad iš galimų 100 taškų, simbolizuojančių aukščiausią saugumo lygį internete, lietuviai surinko 45. Aukščiausius rezultatus pademonstravo gyventojai iš Suomijos, Slovakijos ir Maltos (daugiau nei 50), mažiausiai balų surinko Bosnijos, Juodkalnijos ir Italijos atstovai (mažiau nei 40).
Tyrimu  buvo siekiama nustatyti, ar vartotojai išmano pagrindines saugumo internete taisykles, kokių veiksmų imasi ir kokias technologines priemones panaudoja apsaugodami asmeninę informaciją. Kuo daugiau įvairių priemonių vartotojai nurodė naudojantys savo saugumui užtikrinti, tuo aukštesnius balus tyrime jie gavo.
Tyrimo rezultatai parodė, kad 15 proc. vartotojų Lietuvoje gerai išmano saugumo priemones internete, 80 proc. turėtų plačiau pasidomėti šia tema, o 8 proc. net neturi saugumo internete pradmenų.
Tyrime Lietuvoje sudalyvavo 500 „Facebook“ socialinio tinklalapio vartotojų.  Didžiąją dalį (59%) apklaustųjų sudarė 14-24 metų amžiaus gyventojai, beveik po lygiai pasiskirstė tyrime dalyvavę vyrai (47%) ir moterys (53%).
Reputacija internete rūpi tik ketvirtadaliui, saugumu domisi mažiau nei pusė
Apklausos rezultatai parodė, kad beveik pusė dalyvių (46%) visiškai neskiria dėmesio savo žinioms apie saugumą internete, tačiau 39 proc. apklausos dalyvių pažymėjo, kad domisi saugos priemonėmis nuo duomenų vagysčių.
Tik 27% apklaustų lietuvių teigė besirūpinantys, kokia yra jų reputacija internete. Vos šeštadalis (16%) yra kada nors pasidomėję, kokią informaciją apie juos galima rasti pasinaudojus interneto paieškos sistemomis. Tačiau net du trečdaliai (66%) respondentų pažymėjo, kad sugriežtino privatumo nustatymus socialiniuose tinkluose, siekdami apriboti nepažįstamųjų galimybes peržiūrėti jų asmeninę informaciją, nuotraukas ar vaizdo įrašus.
Net 80% apklaustųjų pažymėjo, kad prieš skelbdami informaciją internete pamąsto, ar ji tinkama viešinti. Pusei apklausos dalyvių (51%) jau yra tekę šalinti duomenis, kuriuos jie įvertino kaip galimai žalingus. Daugiau nei pusė (61%) pažymėjo, kad kurdami slaptažodžius naudoja didžiąsias ir mažąsias raides su įvairiomis skaičių kombinacijomis, tačiau tik ketvirtadalis (25%) kiekvienai paskyrai internete naudoja skirtingus slaptažodžius.
Tyrimas atskleidė, kad pagal naudojimąsi antivirusinėmis programomis ir jų svarbos supratimą lietuviai panašūs į kitų Europos šalių gyventojus – 85 proc. apklaustų lietuvių turi įsidiegę antivirusines programas. Tačiau pagal kitų technologinių priemonių panaudojimą mūsų šalies vartotojai kiek atsilieka nuo europiečių. Vos daugiau nei trečdalis (39%) pažymėjo, kad naudojasi saugiu bevieliu interneto ryšiu, mažiau nei pusė pripažino turintys ugniasienę, ir tik penktadalis (20%) apklaustųjų pasitelkia naršyklėse esančias interneto turinio filtravimo ir perspėjimo  priemones.
„Šį tyrimą vertiname kaip vieną iš priemonių, galinčių padėti įvertinti saugumo internete spragas ir  priminti vartotojams, į ką vertėtų atkreipti dėmesį. Sparčiai didėjant internetu besinaudojančių gyventojų skaičiui, auga poreikis deramai apsisaugoti nuo piktavalių, apgalvotai tvarkyti savo asmeninę informaciją, -  sakė Mindaugas Glodas, „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius. – Išmanant technines priemones ir saugaus elgesio internete taisykles, galima užtikrinti pakankamą saugumą internete.“

Viešosios įstaigos, padedančios vartotojams efektyviai ir saugiai naudotis socialiniais tinklais, ir teikiančios naujienas per paskyrą „Komunikacija Facebook‘e“ atstovas Vaidas Pilkauskas teigė, kad būtinas nuolatinis dėmesys vartotojų švietimui apie saugumą internete. „Sparčiai populiarėjantys socialiniai tinklai tampa viena iš patogių priemonių nusikaltėliams ieškoti informacijos apie būsimas aukas ir ją panaudoti piktais tikslais, – teigė Vaidas Pilkauskas. – Siekiant apsisaugoti nuo nepageidaujamų pasekmių, saugumo priemonių internete vaikai ir suaugusieji turi būti mokomi nuo pat pirmosios pažinties su žiniatinkliu.“

Jau keletą metų nemokamus nuotolinius kursus apie saugumą internete siūlo aljansas „Langas į ateitį“. „Šių metų Saugaus Interneto Dienos pagrindinė idėja – pasiekti visas interneto vartotojų kartas, nuo vaikų ir jų tėvų iki senjorų, – sakė aljanso „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė.  – Didėjant interneto vartotojų skaičiui yra labai svarbu užtikrinti, kad tiek vaikai, tiek jų tėvai naršyti ir veikti internete galėtų saugiai.“

„Microsoft“ skiria didžiulį dėmesį produktų saugumui

Siekdama padėti vartotojams užtikrinti didesnį saugumą internete, „Microsoft“ sukūrė visą kompleksą priemonių, padedančių apsaugoti asmeninę informaciją, suteikti priemones tėvams kontroliuoti vaikų elgesį internete. Operacinėje sistemoje „Windows 7“ veikia tėvams skirta kontrolės funkcija „Parental Controls“, šeimos narių saugumo nustatymus galima reguliuoti „Windows Live“ aplinkoje (Windows Live Family Safety 2011). „Windows Media Center“ programoje jaunesniems vaikams galima nustatyti apribojimus pasiekti nepageidaujamo turinio svetaines. Naršyklė „Internet Explorer 9“ ne tik įspėja apie abejotino turinio tinklalapius, bet ir leidžia tėvams stebėti vaikų veiksmus internete. Žaidimų konsolėje „Xbox“ galima apriboti vaikų galimybes naudotis nepageidaujamo turinio žaidimais.

Visoje Europoje apie 600 Microsoft darbuotojų planuoja dalyvauti savanoriškose iniciatyvose, organizuoti saugaus interneto pamokas mokyklose, taip pat įvairiuose vaikams ir suaugusiems organizuotose renginiuose. Planuojama, kad šių susitikimų metu saugaus interneto taisyklės bus pristatytos daugiau nei 98 tūkstančiams vaikų, jų tėvų ir mokytojų.

Lietuvoje nuo vasario 7-osios iki mokslo metų pabaigos į mokyklas skirtinguose Lietuvos kampeliuose vyks ir dauguma bendrovės „Microsoft Lietuva“ darbuotojų. Pernai 85 proc. bendrovės darbuotojų organizavo pamokas apie saugumą internete, kuriose sudalyvavo per 1000 šalies moksleivių. „Microsoft Lietuva“ taip pat kviečia kitas įmones ir organizacijas bendradarbiauti, siekiant supažindinti su saugaus interneto taisyklėmis kuo daugiau vaikų ir jų tėvų.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius teigia neįžvelgiantis pagerėjimo euro zonos ekonomikose požymių. Premjero teigimu, šiuo metu priimami sprendimai kol kas neleidžia teigti, kad padėtis euro zonoje, o kartu ir nuo eksporto priklausančioje Lietuvos ekonomikoje, pagerės.

“Tos žinios, kurios ateina iš euro zonos, nesuteikia pagrindo labiau optimistiškai žiūrėti į 2012 metus”, – kalbėjo A. Kubilius.

Tokią prognozę Vyriausybės vadovas išsakė, komentuodamas tarptautinių agentūrų sprendimą devynioms euro zonos valstybėms sumažinti skolinimosi reitingus.

“Tai (reitingų sumažinimas.- ELTA) rodo, kad tarptautinės rinkos dar nėra įtikintos euro zonos ir Europos Sąjungos (ES) priimtais sprendimais, kad tie sprendimai išspręs visas euro zonos problemas. Problemos yra nemenkos, užsitęsusios, jau galima skaičiuoti antrus metus, kai kalbame apie tas pačias problemas. Akivaizdus dalykas, kad toks reitingų agentūrų įvertinimas reiškia, kad toms šalims skolintis teks brangiau skolintis. Tai gali paveikti tų šalių ekonomikos vystymąsi. Mes, būdami atvira ir labai į eksporto rinkas orientuota ekonomika, be abejo, dėl tų šalių galimai patiriamų ekonominių problemų taip pat galime patirti papildomų išbandymų ir sunkumų”, – po Vyriausybės pasitarimo sakė A. Kubilius.

Didžiausią pridėtinę vertę pramonės srityje kuria moderniausią techniką įvaldę žmonės. Todėl Lietuvai derėtų investuoti tiek į pramonės įrangą, tiek į švietimą.

“Aukšta pridėtinė vertė” mūsų šalyje nėra oficialiai apibrėžtas terminas ir jo “Veidui” nesugebėjo paaiškinti net Ūkio ministerijos specialistai, nors jų vadovas Dainius Kreivys nuo pat savo kadencijos pradžios kartoja, kad Lietuvos pramonę iš pigios darbo jėgos reikia paversti būtent aukštą pridėtinę vertę kuriančiu varikliu.

Pasitelkus ekonomistus šiaip ne taip pavyko apibrėžti, kad aukštą pridėtinę vertę kuriančioji yra ta pramonė, kurios našumas didelis, tai yra vienas darbuotojas sukuria didesnę, nei pramonės vidurkis, vertę. Svarbus momentas – šį gėrį kuria tik gamybos įmonės, o prekybininkai, kad ir kokie sėkmingi būtų jų sandoriai, nelaikomi didelės ekonominės vertės kūrėjais. “Didmeninė ir mažmeninė prekyba laikoma mažai žinių reikalaujančiomis rinkos paslaugomis, o tokios paprastai nekuria aukštos pridėtinės vertės”, – paaiškina Ūkio ministerijos Analizės ir strategijų skyriaus vedėjas Mindaugas Žilionis.

Investuotojų asociacijos ekspertas Vaidotas Rūkas teigia, kad negalima aukštąja ar žemąja pramonės šaka laikyti vieno kurio nors sektoriaus, – viskas priklauso tik nuo pačios įmonės pasirinkimo investuoti arba ne į naujausią įrangą, žmonių kvalifikaciją. “Toji pati tekstilės pramonė gali būti visų lygių: įmonėje gali būti gaminama tiek prastos kokybės siūlai, tiek brangiausia medžiaga, galbūt naudojama astronautų kostiumams siūti”, – pavyzdį pateikia ekspertas.

Jo manymu, pretenduojant tapti didelę pridėtinę vertę kuriančia bendrove, svarbūs turi būti abu šie dalykai – tiek moderni įranga, tiek darbuotojų intelektas. “Antrasis veiksnys netgi svarbesnis – juk panašūs įrenginiai gamina ir “iPhone”, ir visus kitus mobiliuosius telefonus, bet tik pirmieji yra patys vertingiausi”, – lygina V.Rūkas.

“Veidas” iš arčiau pažvelgė į specialistus, savo galva ir rankomis Lietuvoje kuriančius politikų dabar taip liaupsinamą didelę pridėtinę vertę.

Visa ko pagrindas – fizika

Justinas Kamičaitis – bene vyriausias šiuolaikinės moderniosios Lietuvos pramonės kūrėjas.

Vos su juo pabendravęs supranti, kodėl be jo auksinių rankų nenori apsieiti medicininę įrangą Vilniuje gaminanti bendrovė “Viltechmeda”. “Visi žino mano silpnybę naujovėms. Aš jau susiruošiau pasitraukti, norėčiau apibendrinti savo sukauptą profesinę literatūrą, parengti rekomendacinį jos sąrašą – bet va, prasidėjo kalbos apie naujo prietaiso kūrimą, ir visi kažkodėl vėl žiūri į mane”, – sako 81 metų konstruktorius mechanikas, kurio akyse žiba entuziazmo ugnelė.

Ponas Justinas sako, kad žurnalistų dėmesys jo nešildo: “Nesu niekuo unikalus, o mūsų sukuriami prietaisai – tai viso konstruktorių kolektyvo, tikrai ne mano vieno, nuopelnas.” Iš viso 2010-aisiais 14 mln. Lt apyvartą pasiekusioje “Viltechmedoje” dirba 63 žmonės.

Bet pasakodamas apie savo profesinę patirtį bei kvalifikaciją, J.Kamičaitis nejučia atskleidžia, dėl ko ir pats šitiek metų yra palinkęs prie braižymo lentos, ir dėl ko unikalius prietaisus kuriantiems darbdaviams jis vis dar yra nepamainomas.

J.Kamičaitis yra baigęs tuometinį Kauno politechnikos institutą, kuriame įgijo radijo techniko specialybę, vėliau pagal ją ir dirbo, papildomai baigė dvejų metų inžinierių perkvalifikavimo kursus Maskvoje, po kurių buvo paskirtas dirbti į tuometinio skaičiavimo technikos susivienijimo “Sigma” konstruktorių biurą.

Jaunas elektronikos specialistas netruko pastebėti, kad čia stinga gerų mechanikos specialistų, tad pats ėmė gilintis į šios srities subtilybes. “Iš pradžių buvau tik diletantas, turintis lakią vaizduotę. Bet pamažu savarankiškai perskaičiau visą, kokią tik sugebėjau gauti, mechanikos literatūrą ir persikvalifikavau – tapau konstruktoriumi mechaniku”, – pasakoja pašnekovas.

Toks profesinis pokytis buvo įmanomas ir dėl to, kad abiejų specialybių pagrindas yra fizika. “Mūsų srityje – tai mokslų mokslas. Nesuvokdamas, galvoje neturėdamas fizikos dėsnių, tu negali būti nei geras elektronikas, nei geras mechanikas”, – įsitikinęs jis. Galbūt dėl to ne taip ir svarbu, kad ponas Justinas iki šiol įrangos brėžinius braižo popieriuje, o jo greta dirbantys kolegos – kompiuteriu: esmės tai nekeičia.

Inžinierius pateikia teorinio fizikos pamato reikšmę pramonėje iliustruojantį pavyzdį. Kartą į lietuvių firmą kreipėsi švedai, vienoje tarptautinių parodų įsigiję Šveicarijos koledžo sukurtą prietaisą, pelniusį ne vieną aukštą įvertinimą.

Tačiau J.Kamičaitis su savo kolegomis nepasirašė kontrakto dėl jo gamybos, nes pastebėjo, kad kuriant įrenginį buvo pažeistas pamatinis inercijos dėsnis ir dėl to prietaisas greitai išklerdavo. “Istoriškai konstruktorių mechanikų specialybė kilo iš amatų, tad gamtos mokslas joje lyg ir nepakankamai vertinamas. Tai klaida – be fizikinio mąstymo čia progreso nebus, tavo mąstymas visų pirma turi remtis fizikos dėsniais”, – įsitikinęs pašnekovas. Kartu tai ir jo atsakymas, kokia turėtų būti gerus inžinierius rengianti Lietuvos švietimo sistema.

J.Kamičaitis prisipažįsta neįsivaizduojantis savo gyvenimo be konstruktoriaus darbo, tačiau turi ir laisvalaikio pomėgį – grožinę literatūrą, poeziją. “Nemėgstu nieko neveikti – smegenys visada turi būti užimtos, o gera literatūra skatina ir mechanikoje labai reikalingą kūrybingumą”, – sako techninės specialybės virtuozas.

Jis šypsosi, kad kadaise baigė labai gerą Prienų gimnaziją, o jo klasės draugai buvo neseniai miręs garsusis poetas Justinas Marcinkevičius, žymus XX a. baltistas, taip pat jau miręs profesorius Jonas Kazlauskas, ne vienas rašytojas, dailininkas. “Gali būti, kad teisingus pamatus mums paklojo mokykla. Esu įsitikinęs, kad tavo sėkmė yra žinios, – jei kažką sugebi daryti geriau nei kiti, pasaulis būtinai suras kelią į tavo namus”, – kažkurioje knygoje perskaityta išminimi pasidalija J.Kamičaitis.

Naujos žinios – kasdien

Kitas “Veido” pašnekovas, 25-erių metų Paulius Petronis, IT produktus žemės ūkiui kuriančios bendrovės “Art21″ gamybos vadovas, nepaisant amžiaus skirtumo, išskiria panašias asmenines savybes, padedančias siekti profesinių aukštumų. “Tai užsispyrimas, kantrybė, žinojimas, ko reikia tavo specialybei, nuolatinis žinių atnaujinimas”, – vardija jis.

Pasak vaikino, programuotojo darbe viskas – technologijos, metodika keičiasi taip greitai, kad vakarykštės žinios jau mažai tepraverčia. Jis pats sako besimokantis kasdien – žinių semiasi tiek iš profesinių vadovėlių, tiek iš savo korifėjų tinklaraščių. Skaitomą literatūrą jis skirsto į dvi dalis – tą, kuri padeda valdyti kasdienines darbines situacijas, ir tą, kuri naudinga savišvietai.

Beje, programavimas P.Petronį užvaldė jau septintoje vidurinės mokyklos klasėje, tačiau jis baigė ją labai gerais pažymiais. “Man viskas buvo įdomu ir svarbu, kompiuteris netapo visu gyvenimu, vis dėlto labai anksti supratau, kad dirbsiu tik programuotoju”, – tvirtina vaikinas.

Nors dabar, kaip prisipažįsta, nebelieka laiko sportui, buriavimui, kuriuo užsiimdavo anksčiau, pašnekovas viliasi, kad tai laikinas etapas, nes karjeros pradžioje būtina visiškai pasinerti į savo profesiją.

Dabar P.Petronio profesinis gyvenimas suskirstytas dviejų savaičių ciklais. Pirmiausia jo vadovaujamas kolektyvas, kuriantis programinę įrangą, aptaria ir pasidalija viso ciklo darbus ir panyra į programavimo pasaulį. Tiesa, darbų eiga kolektyviai aptariama kiekvienos darbo dienos pradžioje. Po dviejų savaičių įvertinami atlikti darbai. “Tai speciali metodologija, padedanti efektyviai siekti konkrečių rezultatų. Kartu suplanuojame, kiekvienas komandos narys įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą, po dviejų savaičių įvertinamas rezultatas, ir judame toliau”, – pasakoja programinės įrangos kūrėjų seminaruose užsienyje šios patirties įgijęs lietuvis.

Technologijos ir pagalba sveikatai

Lietuvoje didžiausią pridėtinę vertę kuria biotechnologijų, lazerių technologijų sektoriai, elektros ir optinės įrangos pramonė. Perspektyvus ir informacinių bei ryšių technologijų sektorius. Aukštą pridėtinę vertę sukuria ir tarptautinėje rinkoje konkurencingos transporto bei logistikos paslaugos.

Ypač daug dėmesio Lietuva turėtų skirti naujoms perspektyvioms ūkio sritims, kurios ateityje galėtų lemti šalies gerovę: švariosioms technologijoms, ateities energetikai, kūrybinei industrijai, gerovės ir sveikatingumo sritims (farmacija, medicinos ir sveikatingumo paslaugos, medicinos ir sveikatingumo įrangos, technikos bei reikmenų, ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamyba).
Šaltinis: “Lietuvos inovacijų 2010–2020 m. strategija”