Informacijos technologijų (IT) bendrovė “Baltic Amadeus infrastruktūros paslaugos” ir nepriklausoma tarptautinė IT infrastruktūros konsultavimo bendrovė “GlassHouse Technologies” už 1,06 mln. litų ištirs Vidaus reikalų ministerijos informacines sistemas. Jos ministerijai parengs ir greitojo reagavimo planą.

Ministerija pranešė, jog praėjusią savaitę su konkursą laikėjusiomis įmonėmis pasirašyta sutartis.

“Baltic Amadeus infrastruktūros paslaugos” ir “GlassHouse Technologies” analizuos ministerijos ir pavaldžių institucijų registrus, duomenų saugyklas, IT darbuotojų užimtumą ir per dešimt mėnesių pateiks rekomendacijas.

Įmonės parengs ir planą, kaip atstatyti sutrikusias sistemas, pavyzdžiui, stichinių nelaimių atvejais, konsultuos, kokias IT sistemas kurti.

Vidaus reikalų ministerija skelbs 8,7 mln. litų konkursą sukurti e.baudos projektą, juo siekiama palengvinti šių tarnybų skirtų nuobaudų administravimą. Projekto kaina stebina veislininkus, bet pačiai idėjai jie pritaria, rašo “Verslo žinios”.

Administracinės teisės pažeidimų įvykių registras bus sujungtas su Valstybinės mokesčių inspekcijos registru. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2012 metų.

“Nauja sistema neapims kitų tarnybų skiriamų administracinių baudų, tačiau žmonės galės sužinoti informaciją apie tai, kokios nuobaudos jiems paskirtos, ir per šią sistemą jas sumokėti”, – aiškino vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

Jis teigia, kad administruoti bus paprasčiau, mažės klaidų, kai antstoliai mėgina išieškoti pinigus iš valstybei neskolingo žmogaus. Nereikės kaip dabar, banke sumokėjus baudą, kvito nešti į policiją.

Kasmet vien policijos pareigūnai už įvairius eismo taisyklių pažeidimus skiria apie 500 tūkst. baudų, jų bendra suma siekia apie 111 mln. litų.

Šiuo metu visa ši informacija apdorojama rankiniu būdu. Verslininkai sako, kad tokia sistema, nors ir kainuos, jų skaičiavimais, brangiau nei galėtų, bus naudinga.

Vidaus reikalų viceministras Stanislovas Liutkevičius pirmadienį pranešė atsistatydinąs iš pareigų.

Premjero patarėjo viešos kritikos neseniai sulaukęs pareigūnas pareiškė taip nusprendęs dėl “šmeižimo kampanijos” žiniasklaidoje.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius sakė manąs, kad viceministras žengė teisingą žingsnį, o vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis nuo platesnių komentarų susilaikė, tačiau teigė ketinąs patenkinti viceministro pareiškimą.

“Siekdamas išvengti (…) tolesnio nepagrįsto visos vidaus reikalų sistemos šmeižimo, įteikiau vidaus reikalų ministrui atsistatydinimo pareiškimą, kurį, tikiuosi, ministras artimiausiu metu patenkins”, – pareiškė S.Liutkevičius BNS atsiųstame pareiškime.

Šį mėnesį premjero A.Kubiliaus sudaryta darbo grupė, kuri analizavo ekonominių ir finansinių nusikaltimų tyrimo sistemos funkcionavimą, siūlė įvertinti vidaus reikalų viceministro S.Liutkevičiaus, prižiūrinčio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) veiklą, atsakomybę.

Darbo grupės vadovas, premjero patarėjas Gintaras Kalinauskas BNS sakė, kad “daugiausiai abejonių kelia vidaus reikalų viceministras, kuris nuo 2005 metų kuruoja ir prižiūri FNTT ir VSAT veiklą”.

Tuo metu S.Liutkevičius sako sulaukęs nepagrįsto kryptingo šmeižimo žiniasklaidoje – esą tikrovės neatitinkančią informaciją apie turto kilmę ir vertę bei darbinę veiklą skelbė dienraštis “Lietuvos žinios”, LNK bei BTV televizijos kanalai, internetinis portalas www.alfa.lt.

“Kadangi paminėtų žiniasklaidos priemonių šmeižikiški veiksmai nesiliauja, o tik intensyvėja, nematau kitos išeities, kaip tik gintis įstatymų nustatyta tvarka kreipiantis į teisėsaugos institucijas. Iki šiol to nedariau todėl, kad užimu vidaus reikalų viceministro pareigas ir galėjau būti apkaltintas politikavimu”, – pareiškė viceministras.

Jis pabrėžė, kad jo atsistatydinimas nesusijęs su jo darbine veikla.

“Tegul nieks nebando šio mano apsisprendimo sieti su mano tiesiogiai atliekamu darbu, numatytu pareiginėje instrukcijoje ir ypač su Vyriausybės sudarytos darbo grupės ekonominių ir finansinių nusikaltimų tyrimo sistemos funkcionavimo analizei atlikti ir siūlymams dėl jos tobulinimo pateikti išvadomis”, – rašoma S.Liutkevičiaus viešame pareiškime.

Jis darbo grupės išvadas pavadino “Valstybės kontrolės audito išvadų plagiatu, atmestinai atliktu darbu”. Anot jo, kai kurie teiginiai prieštarauja Konstitucijai ir Baudžiamojo proceso kodeksui, yra šališkos ir net nekorektiškos.

“Susidaro įspūdis, kad darbo grupės nariai nieko nenutuokia apie strateginį planavimą, kompetencijų pasidalijimą tarp politinio bei vykdomojo bei taktinio lygmens. Vidaus reikalų ministerijos specialistai, tikiu, duos tinkamą įvertinimą”, – pareiškė S.Liutkevičius.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pirmadienį BNS sakė patenkinsiąs viceministro pareiškimą. Plačiau vertinti savo komandos nario žingsnį ministras teigė nenorįs, nes “viskas dar labai šviežia”.

Ministras teigė dar nežinąs, kas galėtų pakeisti S.Liutkevičių viceministro pareigose. R.Palaitis tepasakė, kad greičiausiai ieškosiąs profesionalo, nes jis bus atsakingas už visą viešąjį saugumą.

Tuo metu premjeras A.Kubilius viceministro sprendimą pavadino teisingu.

“Aš nesu informuotas oficialiai apie tai, bei jeigu viceministras apsisprendė, tai gal ir teisingas žingsnis. Palinkėčiau sėkmės, tikiu, kad jis savo patirtį ras kur tinkamai panaudoti valstybės naudai”, – žurnalistams pirmadienį sakė premjeras.

S.Liutkevičius vidaus reikalų viceministro pareigas ėjo nuo kiek trumpiau nei metus – nuo 2009 metų gegužės 28 dienos. Prieš tai jis ketverius metus buvo Vidaus reikalų ministerijos sekretorius, 2003-2005 metais ėjo policijos generalinio komisaro pavaduotojo pareigas. Karjerą vidaus reikalų sistemoje S.Liutkevičius pradėjo 1982 metais Kaune.

Dalis vidaus reikalų sistemoje esančių statutinių pareigybių turėtų tapti karjeros valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybėmis.

Tai numatyta vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio pasirašytame įsakyme, kuriuo jis patvirtino vidaus reikalų sistemos įstaigų statutinių pareigybių statuso keitimo sistemą.

“Esu įsitikinęs, kad ne visos šiandien esančios statutinės pareigybės pagal joms priskirtas funkcijas turėtų būti statutinės. Padaliniuose, padedančiuose užtikrinti įstaigų funkcionavimą, daugelis, o kai kur ir visos, pareigybės turėtų turėti arba karjeros valstybės tarnautojo, arba darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, statusą”, – Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pranešime cituojamas ministras.

Anot jo, turėtų būti pakeistas apie 400 statutinių pareigybių statusas.

“Tokiuose padaliniuose kaip viešieji ryšiai, viešieji pirkimai, vidaus auditas, dokumentų, turimų materialinių ir finansinių išteklių tvarkymas bei kitų aptarnavimo funkcijų vykdymas ateityje neturėtų likti nė vienos statutinės pareigybės”, – teigiama pranešime.

VRM teigimu, padaliniuose, atliekančiuose funkcijas žmogiškųjų išteklių valdymo, įstaigų veiklos strategijos kūrimo ir teisės srityse, statutinių pareigybių skaičius negalės viršyti 50 proc., o padaliniuose, atliekančiuose funkcijas tarptautinių ryšių ir informacijos, susijusios su įstaigai priskirtų uždavinių vykdymu, apdorojimo, analizės ir valdymo srityse, statutinių pareigybių skaičius negalės viršyti 70 proc. visų atitinkamame struktūriniame padalinyje įsteigtų pareigybių.

Kita vertus, R. Palaitis pabrėžė, kad vadinamasis pareigybių išstatutinimas nereiškia, kad jau dabar tie pareigūnai, kurių pareigybės bus pripažintos nestatutinėmis, neteks statutinio pareigūno statuso, o taip pat ir visų su juo susijusių socialinių garantijų.

“Tokių pareigybių statusas bus keičiamas tik tuomet, kai iš pareigų išeis statutinis pareigūnas. Pareigūnų teisėti lūkesčiai bus išsaugoti”, – tikino ministras.

Šių metų kovo 1-osios duomenimis, VRM pavaldžiose įstaigose dirbo 19,7 tūkst. statutinių valstybės tarnautojų.

Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio įsakymu nuo nuo šių metų rugsėjo 1 d. nutraukiama Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Medicinos centro Kauno filialo veikla. Šio filialo pacientai pirminei sveikatos priežiūrai galės persiregistruoti į jiems patogiausią pirminės sveikatos priežiūros įstaigą arba į Kauno medicinos universiteto klinikų Šeimos medicinos klinikos padalinį, esantį Karo medicinos tarnybos patalpose.

Anot ministro, dabar Kauno filialo išlaikymui skiriama kur kas daugiau lėšų, nei jų panaudojama konkrečiai pareigūnų sveikatos priežiūrai. “Pareigūnai turi važiuoti šimtus kilometrų iš kitų apskričių tam, kad pasitikrintų sveikatą – gaištamas laikas, kelionėms į Kauną kasmet išleidžiama keliasdešimt tūkstančių litų”, – teigia R. Palaitis.

Kauno filialui išlaikyti per metus skiriama apie 900 tūkstančių litų, o sudėjus visas išlaidas išeina, kad vieno pareigūno patikrinimas kainuoja apie 200 litų valstybės biudžeto lėšų.

Nuo š. m. liepos mėn. pertvarkoma ir Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM respublikinė Vilniaus poliklinika – ji prijungiama prie VRM Medicinos centro.