Apsisprendus, kokio amato mokytis, jaunuolių laukia kitas svarbus žingsnis: susigaudyti, kurią profesinį mokymą teikiančią instituciją jiems pasirinkti.

Lietuvos Darbo biržos duomenimis, virėjai ir dažytojai šiuo metu yra vieni paklausiausių specialistų darbo rinkoje – įsidarbinti jiems šiuo metu yra didžiausios galimybės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai priduria, kad Lietuvoje ne tik šiuo metu, bet ir keletą pastarųjų metų nuolat trūksta dar ir suvirintojų, metalinių laivų korpusų surinkėjų, dažytojų. Pasirodo, šių profesijų atstovų Lietuvos darbdaviams neretai tenka ieškoti net už Lietuvos ribų.
Tokia statistika – puikus orientyras jaunuoliams, nusprendusiems įgyti profesinę kvalifikaciją, bet neapsisprendžiantiems, kuri profesija jiems tinkamiausia ir naudingiausia.
Tačiau Lietuvoje profesiją įgyti galima daug kur – ir pirminį, ir tęstinį profesinį mokymą teikia profesinės mokyklos, kurių Lietuvoje yra arti šimto, tęstinį – privačios įmonės ir kolegijos, kurių priskaičiuotume antra tiek. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, profesinio mokymo teikėju Lietuvoje iš esmės gali būti bet kuri įstaiga, mokykla, įmonė ar kitas teikėjas, kuriam suteikta teisė vykdyti profesinio mokymo programas.
Specialistai pažymi, kad tiems, kurie dar nėra baigę vidurinės mokyklos, geriausias pasirinkimas – profesinės mokyklos, kuriose kartu su kvalifikacija galima įgyti ir pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą. Tokiu atveju programų trukmė gali būti dveji arba treji metai – priklausomai nuo to, ar programa skirta įgyti pagrindinį, ar vidurinį išsilavinimą.

Vertėtų tęsti mokslus ir gilinti žinias

Svarbu ir tai, ar jaunuolis planuoja po profesinės mokyklos gilinti žinias kolegijoje, o gal – stoti į universitetą.
VGTU prof. habil. dr. Valdas Pruskus atkreipia dėmesį, kad toli gražu ne visas profesinio mokymo programas baigę mokiniai gali stoti į aukštąsias mokyklas. Iš kitos pusės, pažangiausiems profesinių mokyklų absolventams, taip pat absolventams, kurie turi darbo patirties pagal įgytą kvalifikaciją, stojant į aukštąsias mokyklas suteikiama papildomų balų.
Deja, Lietuvoje, priešingai nei daugelyje kitų ES šalių, profesinių mokyklų absolventai patys gana vangiai stoja į aukštąsias mokyklas ir tęsia studijas. Pavyzdžiui, vidutiniškai į universitetus stoja vos apie 1 proc., į kolegijas – apie 4-5 proc. visų, tais metais baigusių profesines mokyklas.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad galvojant apie ateities uždarbį, į kolegiją po profesinės mokyklos stoti tikrai verta: taip elgiasi didelė dalis užsienio jaunuolių, suvokiančių, kad darbdaviai įvertins ir atlygins jų pastangas tobulėti savo srityje.
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai aiškina, kad stoti į kolegiją po profesinės mokyklos – pats optimaliausias pasirinkimas vien jau dėl to, kad ne mažiau kaip trečdalį studijų programos šiuo atveju sudaro praktinis mokymas, be to, baigusiesiems studijas suteikiamas profesinio bakalauro laipsnis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-12-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Visą savaitę net 57 Lietuvos mokyklos, dalyvaujančiose projekte SVEIKATIADA, „mėlynavo“ šios spalvos drabužiais išreikšdami neabejingumą švaraus vandens poreikiui. Mokyklų bendruomenės minėdamos vandens dieną kvietė į akciją „Vaišinamės vandeniu“, organizavo rankų plovimo akcijas, diskutavo apie vandens saugojimo poreikį, o pasižadėję jį saugoti simboliškai puošėsi vandens lašelio logotipais.

„Mokiniams taip patiko ši akcija, kad daugelis atbėgdavo dar kartą atsigerti. Visi buvo susirūpinę, kad pasaulyje geriamo vandens vis mažėja“, – pasakojo Kauno Jono ir Petro Vileišių katalikiškos vidurinės mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Sigita Čėsnienė. Kauno Palemono vidurinės mokyklos pedagogė Rasa Pečiulienė akcentavo aktyvų mokinių įsitraukimą ir akcijos naudą: „Kolektyvinis rankų plovimas ir raginimas kitų taip daryti mokiniams suteikė daug džiaugsmo ir skatino atitinkamus įgūdžius.“

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Jurgita Nemanienė džiaugėsi, kad akcijai susivienijo per 50 Lietuvos mokyklų. „Dažnai nesusimąstome, kiek naudos gali atnešti išgerta stiklinė vandens, ar kokią apsaugą mums suteikia prieš valgį nusiplautos rankos. Ypatingai svarbu to mokyti vaikus. Reikia ne tik skiepyti jiems asmeninės higienos įgūdžius, bet ir rasti būdus paskatinti juos domėtis bei rūpintis savo sveikata.“ Tai, kad akcija vyksta Lietuvos mastu, J. Nemanienės nuomone, padeda mokykloms ir jų bendruomenėms pajusti vieningumą, savo pastangų vertę ir sveikatingumo įgūdžių ugdymo naudą.

Sveikatos specialistai ir pedagogai pastebi, kad vaikai vis rečiau renkasi vandenį, kaip troškulio malšinimo būdą, nebūdami šalia suaugusiųjų dažnai sėda prie stalo pamiršę pasirūpinti rankų švara.

Pasaulinė vandens diena Jungtinių Tautų sprendimu yra minima nuo 1992 metų. Jos tikslas – priminti, kad esame nuolat apsupti vandens, jis taip pat sudaro didžiąją dalį mūsų organizmo, tad negalime būti jam abejingi. Turime nuolat atkreipti dėmesį, kaip ir kokį vandenį naudojam bei rūpintis jo švara, išsaugojimu.