2013 Kovo 19

Kaip pasirinkti tinkamiausią savo amato mokyklą

veidas.lt


Apsisprendus, kokio amato mokytis, jaunuolių laukia kitas svarbus žingsnis: susigaudyti, kurią profesinį mokymą teikiančią instituciją jiems pasirinkti.

Lietuvos Darbo biržos duomenimis, virėjai ir dažytojai šiuo metu yra vieni paklausiausių specialistų darbo rinkoje – įsidarbinti jiems šiuo metu yra didžiausios galimybės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai priduria, kad Lietuvoje ne tik šiuo metu, bet ir keletą pastarųjų metų nuolat trūksta dar ir suvirintojų, metalinių laivų korpusų surinkėjų, dažytojų. Pasirodo, šių profesijų atstovų Lietuvos darbdaviams neretai tenka ieškoti net už Lietuvos ribų.
Tokia statistika – puikus orientyras jaunuoliams, nusprendusiems įgyti profesinę kvalifikaciją, bet neapsisprendžiantiems, kuri profesija jiems tinkamiausia ir naudingiausia.
Tačiau Lietuvoje profesiją įgyti galima daug kur – ir pirminį, ir tęstinį profesinį mokymą teikia profesinės mokyklos, kurių Lietuvoje yra arti šimto, tęstinį – privačios įmonės ir kolegijos, kurių priskaičiuotume antra tiek. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, profesinio mokymo teikėju Lietuvoje iš esmės gali būti bet kuri įstaiga, mokykla, įmonė ar kitas teikėjas, kuriam suteikta teisė vykdyti profesinio mokymo programas.
Specialistai pažymi, kad tiems, kurie dar nėra baigę vidurinės mokyklos, geriausias pasirinkimas – profesinės mokyklos, kuriose kartu su kvalifikacija galima įgyti ir pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą. Tokiu atveju programų trukmė gali būti dveji arba treji metai – priklausomai nuo to, ar programa skirta įgyti pagrindinį, ar vidurinį išsilavinimą.

Vertėtų tęsti mokslus ir gilinti žinias

Svarbu ir tai, ar jaunuolis planuoja po profesinės mokyklos gilinti žinias kolegijoje, o gal – stoti į universitetą.
VGTU prof. habil. dr. Valdas Pruskus atkreipia dėmesį, kad toli gražu ne visas profesinio mokymo programas baigę mokiniai gali stoti į aukštąsias mokyklas. Iš kitos pusės, pažangiausiems profesinių mokyklų absolventams, taip pat absolventams, kurie turi darbo patirties pagal įgytą kvalifikaciją, stojant į aukštąsias mokyklas suteikiama papildomų balų.
Deja, Lietuvoje, priešingai nei daugelyje kitų ES šalių, profesinių mokyklų absolventai patys gana vangiai stoja į aukštąsias mokyklas ir tęsia studijas. Pavyzdžiui, vidutiniškai į universitetus stoja vos apie 1 proc., į kolegijas – apie 4-5 proc. visų, tais metais baigusių profesines mokyklas.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad galvojant apie ateities uždarbį, į kolegiją po profesinės mokyklos stoti tikrai verta: taip elgiasi didelė dalis užsienio jaunuolių, suvokiančių, kad darbdaviai įvertins ir atlygins jų pastangas tobulėti savo srityje.
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai aiškina, kad stoti į kolegiją po profesinės mokyklos – pats optimaliausias pasirinkimas vien jau dėl to, kad ne mažiau kaip trečdalį studijų programos šiuo atveju sudaro praktinis mokymas, be to, baigusiesiems studijas suteikiamas profesinio bakalauro laipsnis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-12-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...