Valstybė nusprendė parduoti apie 90 tūkst. ha rezervinių miškų, kurie liko nepanaudoti vykdant žemės reformą. Šiuos miškus ketinama parduoti aukcionuose, o gautas lėšas skirti kompensacijoms už negrąžintą žemę mokėti.
Derėtų atkreipti dėmesį, kad kalbama tik apie rezervinius miškus, o miškai, kuriems suteiktas valstybinės reikšmės statusas, privatizuojami nebus. Priminsime, kad tokie miškai Lietuvoje sudaro daugiau nei 1,1 mln. ha.
Svarbu tai, kad teisę įsigyti rezervinių miškų turės tik Lietuvos piliečiai. Pirmenybė bus suteikiama tiems asmenims, kurių turimi sklypai ribojasi su parduodamais, jei šie neviršija 1 ha. Jei prašymą pirkti tokį įsiterpusį miško plotą pateiks vienas besiribojančio žemės sklypo savininkas, miško žemės sklypas jam bus parduodamas be aukciono. Jei prašymą pirkti pateiks keli žemės sklypų savininkai, kurių žemė ribojasi su įsiterpusiais ploteliais, toks miško sklypas bus parduodamas uždaro aukciono būdu didžiausią kainą pasiūliusiam savininkui.
Visais kitais atvejais valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypai bus parduodami atviro aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą miško sklypą pasiūlys didžiausią kainą.
Nacionalinės žemės tarnybos l. p. e. direktoriaus Vito Lopinio teigimu, valstybė pradinės miškų sklypų kainos nenustatys. Miškai bus įvertinti individualiai, atsižvelgiant į daugybę įvairių veiksnių. Kainą nustatys vertintojai, išrinkti Viešųjų pirkimų įstatymo tvarka ir laimėję konkursą. Pardavimo aukcionus organizuos ir vykdys valstybės įmonė Valstybės žemės fondas.
Informacija apie numatomus aukcionus bus skelbiama Valstybės žemės fondo interneto svetainėje ir Valstybės turto fondo leidžiamame „Informaciniame privatizavimo biuletenyje“, taip pat vietiniame arba regioniniame laikraštyje.
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius prognozuoja, kad aukcionų metu rezervinių miškų kaina gali padidėti iki 50 proc. pradinės kainos.
Pasak Žemės ūkio ministerijos specialistų, didžiausia šio pardavimo nauda – ne tik valstybės gaunamos papildomos pajamos, bet ir tai, kad miškas turės savininką.

Šiemet į valstybines ikimokyklinio ugdymo įstaigas nepateks apie 15 tūkst. Lietuvos vaikų.

Vien Vilniaus miesto, kuriame yra 23 tūkst. ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų, darželiuose trūksta apie 1,5 tūkst. laisvų vietų, nors sostinėje veikia 124 ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir 14 darželių-mokyklų.
Beje, įdomu tai, kad ilgesnės eilės susidaro į darželius miegamuosiuose rajonuose, o centre ir senamiestyje esančiuose darželiuose vietą rasti lengviau.
“Vilniaus senamiestyje gyvena daugiau vyresnio amžiaus gyventojų, mažiau jaunų šeimų, padėtis stabilesnė”, – paaiškino Vilniaus savivaldybės Kultūros ir ugdymo departamento Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Vidmanta Kibirkštienė. Tačiau ir centre esančiuose darželiuose laisvų vietų šiuo metu jau nebėra. Nebėra jų ir Kauno, Klaipėdos, Šiaulių darželiuose.
“Už borto” likusiems vaikams išeitis gali būti privatūs darželiai, kurių skaičius šalyje nuo sausio mėnesio, kai buvo supaprastinta privačių darželių steigimo ir pakeista jų finansavimo tvarka, išaugo daugiau nei tris kartus. “Nuo sausio įsigaliojus naujai darželių finansavimo tvarkai ir atsiradus darželių krepšeliams, privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų ėmė sparčiai daugėti”, – priežastis vardija Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai.
Vien Vilniuje šiemet turėtų būti atidaryta apie 20 naujų privačių darželių, o bendras jų skaičius šalyje gali pasiekti 50.
ŠMM specialistų duomenimis, dabar iš viso šalyje veikia per 600 valstybinių ir daugiau nei 25 privatūs darželiai.