Kovo 26 d. bus renkamas naujas Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius. Kokie pastarieji penkeri metai buvo LRT vadovaujant Audriui Siaurusevičiui, kuris greičiausiai sieks likti ir antrai kadencijai?

Kai 2008-ųjų balandžio 1 d. žurnalistas, LTV laidos „Spaudos klubas“ vedėjas Audrius Siaurusevičius iš keturių kandidatų buvo išrinktas nauju LRT vadovu, ne vienas tai palaikė tiesiog balandžio 1-osios pokštu.
Kodėl? Nes A.Siaurusevičius savo arogantiško, taurelę su politikais pakilnoti mėgstančio ir vakarėlių nevengiančio žurnalisto įvaizdžiu tuo metu iš tiesų nepriminė idealaus kandidato į solidžius nacionalinio transliuotojo vadovus.
Dar labiau A.Siaurusevičiaus oponentai suūžė, kai jau po pusmečio, 2008-ųjų Seimo rinkimų naktį, jis įsivėlė į skandalą viename Vilniaus viešbučių, kuriame buvo įsikūręs Socialdemokratų partijos rinkimų štabas. Supainiojęs duris A.Siaurusevičius atsidūrė viešbučio elektros skydinėje ir ten užsidaręs nuo jį nufotografuoti norinčių fotografų praleido kelias valandas. Taip naujasis vadovas tapo pajuokos objektu ir dar gavo griežtą LRT tarybos papeikimą, o pikti liežuviai toliau plakė, kad Siauras, ko gera, taip niekada ir netaps solidžiu visuomeninio transliuotojo vadovu.
Tačiau vėliau A.Siaurusevičius tarsi susiėmė, skandalai nutilo ir, kad ką dabar kalbėtų jo oponentai, išbuvo LRT generaliniu direktoriumi visą kadenciją. Be to, regis, yra nusiteikęs tapti pirmuoju LRT vadovu po nepriklausomybės atkūrimo, vadovaujančiu visuomeniniam transliuotojui dvi kadencijas iš eilės.

A.Siaurusevičius pranoko lūkesčius?

A.Siaurusevičius ir šiandien, praėjus beveik penkeriems metams nuo paskyrimo LRT vadovu, tebeturi daug priešų ar bent jau nedraugų. Jo vis dar daug kas nemėgsta, apkalba, šaiposi ir primena senus „žygdarbius“. Tačiau kalbantis apie jį su televizijos laidų kūrėjais, žurnalistais ar buvusiais LRT tarybos nariais (nes dabartiniai prieš konkursą susilaiko nuo bet kokių komentarų apie A.Siaurusevičių) ne kartą teko išgirsti tokią frazę: „Atrodė, kad bus kur kas blogiau.“ Tai yra, kad A.Siaurusevičiui sekėsi ne taip jau prastai, kaip buvo galima tikėtis tuomet, kai visa ši istorija labiau priminė balandžio 1-osios pokštą.
„A.Siaurusevičius kadenciją baigia daug geriau, nei aš tikėjausi, – pripažįsta ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Alvydas Jokubaitis, buvęs LRT tarybos narys. – Man jis taip pat atrodė arogantiškas, bet vėliau pamačiau, kad už to slypi gilesnis, mąstantis žmogus. Ir kuo toliau, tuo labiau mano požiūris į A.Siaurusevičių darosi pozityvesnis. Aišku, galima ginčytis, kaip jam sekėsi, o oponentai turbūt sakys, kad gerieji pokyčiai LRT prasidėjo dar iki jo. Bet A.Siaurusevičius tikrai turi supratimą, koks turi būti visuomeninis transliuotojas, aiškiai siekia, kad televizijoje būtų laidų, kurios telktų šalį, pats asmeniškai kuruoja kultūros kanalą, ir iš rašytojų, intelektualų teko girdėti, kad jiems patinka jo pasirinkta kryptis.“
O štai dvylika metų LRT taryboje dirbęs portalo 15min.lt vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka mano, kad jei ne A.Siaurusevičius, LRT būtų turėjęs bankrutuoti. „Tai buvo aktyvaus valdžios dusinimo metai, kai stebint iš šalies atrodė, kad vienas Andriaus Kubiliaus Vyriausybės tikslų buvo sunaikinti LRT. Tuo metu LRT finansavimas buvo sumažintas daugiau negu bet kuriai kitai iš biudžeto finansuojamai institucijai. Tačiau A.Siaurusevičius suvaldė krizę ir išsaugojo programų apimtis proto ribose. Nors kalbėti apie laidų kokybę tokiu atveju sudėtinga, nes televizija – brangus dalykas“, – sako R.Valatka.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-10-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Šis klausimas įtrauktas į šeštadienio tarybos posėdžio darbotvarkę, kuri skelbiama lrt.lt interneto svetainėje.

“Taryba pagal įstatymą gali reikšti pasitikėjimą arba nepasitikėjimą generaliniam direktoriui, šiuo atveju ir bus svarstomas toks klausimas. Pagal reglamentą, kol klausimas svarstomas, tarybos nariai viešai nekomentuoja detalių”, – BNS antradienį sakė LRT tarybos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Šį klausimą siūlo svarstyti tarybos nariai Artūras Račas ir Eglė Pranckūnienė.

Beveik prieš metus LRT taryba nepritarė tokiai pat iniciatyvai, ir A.Siaurusevičius postą išsaugojo.

Pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, LRT generalinis direktorius dėl tarybos pareikšto nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai visų tarybos narių.

A.Siaurusevičius LRT generalinio direktoriaus pareigas eina nuo 2008 metų balandžio.

Politikai aiškinasi dviprasmišką padėtį dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus įgaliojimų – ar išrinkus naują LRT tarybos pirmininką jis privalo atsistatydinti, ar ne.

LRT susidariusią padėtį ketvirtadienį svarstė valdančioji Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija, rašo “Lietuvos žinios”.

Daliai frakcijos narių naująjį pirmininką išsirinkusios LRT tarybos pozicija neskelbti konkurso nacionalinio transliuotojo vadovo pareigoms eiti atrodo nepagrįsta. Todėl TS-LKD frakcija kreipėsi į Seimo teisininkus, kad šie išaiškintų LRT įstatymo nuostatas.

LRT įstatymo 10 straipsnis įpareigoja ne vėliau kaip per 15 dienų po tarybos pirmininko išrinkimo skelbti konkursą į LRT vadovo postą. Praėjusią savaitę LRT tarybos pirmininku tapęs Dainius Radzevičius kreipėsi į LRT administracinę komisiją, kuri patikino, esą to daryti nereikia, nes pačios tarybos įgaliojimai nebuvo nutrūkę. Gavęs tokias išvadas, D.Radzevičius raštu apklausė kitus tarybos narius. Dauguma jų pritarė, kad minėtas konkursas neturi būti skelbiamas.

Žiniasklaidos teisės ekspertė Liudvika Meškauskaitė įsitikinusi, kad LRT įstatyme neaiškumų nėra. Jos teigimu, LRT taryba privalo skelbti konkursą.

“Nebūna taip, kad viena įstatymo dalis galioja, kita negalioja. Įstatymo 10 straipsnio norma numatyta išskirtiniam atvejui, kai pasikeičia LRT tarybos pirmininkas. Ji ir yra tam, kad nacionalinio transliuotojo generalinis direktorius pasitikrintų, ar galės dirbti su nauju LRT tarybos vadovu”, – sakė teisininkė.

Tačiau LRT įstatyme įrašyta ir nuostata, kad generalinio direktoriaus kadencija trunka penkerius metus.

“Žinoma, LRT tarybos ir generalinio direktoriaus kadencijos yra skirtingos, bet negalime “išbraukti” iš įstatymo sakinio, kuris esant tam tikrai situacijai netinka. Man įdomu, kuo grindžiamas įstatymo nevykdymas. Turi būti koks nors motyvas, bet jis, matyt, ne teisinis”, – pabrėžė L.Meškauskaitė.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys įsitikinęs, kad jeigu teisininkai nesutaria dėl tam tikrų LRT įstatymo nuostatų, jos surašytos neaiškiai. Pats parlamentaras laikosi nuomonės, kad LRT taryba neprivalo ieškoti naujo nacionalinio transliuotojo vadovo.

“Straipsnyje, kuriame aptariama generalinio direktoriaus kompetencija ir jo statusas, yra taip pat nurodyta, kada baigiasi jo įgaliojimai. Jame neužsimenama, kad jie nutrūksta pasikeitus LRT tarybos pirmininkui”, – dėstė V.Stundys.

Jis siūlė palaukti parlamento teisininkų išaiškinimo. Seimo Teisės departamentas savo išvadą privalo parengti ne ilgiau kaip per mėnesį.