Vadyba. Laikai, kai sėkmingai karjerai pakako būti geru vienos krypties specialistu, praėjo. Darbdaviai dairosi žmonių, kurie sugeba žvelgti plačiai, moka dirbti komandoje.

Į besikeičiančius poreikius reaguoja ir aukštosios mokyklos. Kai kurios jų studentams jau siūlo tarpkryptines studijas. Jų metu įgyjama konkrečių profesinių žinių, papildytų socialinėmis kompetencijomis.

Inžinierius gali sukurti tobulą produktą, bet nežinos, kaip jį parduoti. Vadybininkas, menkai išmanantis apie produktą, tinkamai neatliks savo darbo. Jei komandoje susitiks profesionalūs inžinieriai, ekonomistai ar rinkodaros specialistai ir visi jie kalbės savo kalba, net iš genialios idėjos gali likti šnipštas. Būtina sėkmingo verslo sąlyga tampa žmonės, sugebantys suprasti ir suderinti skirtingus požiūrius.

„Vargu ar šiais laikais kažkam dar pavyksta išlaikyti labai siaurą specializaciją. Žinoma, yra tam tikros išskirtinės sritys, bet dažniausiai žmogui prireikia skirtingų disciplinų žinių. Kad inžinierius projektai būtų sėkmingi, juos įgyvendindamas jis turi išmanyti ne tik techninę, bet ir ekonominę dalį. Jei jam sekasi – tampa geru vadovu. Tada reikia turėti žmogiškųjų išteklių, komandos valdymo įgūdžių – viskas susipina. Būtų puiku, jei žmogus šių įgūdžių pagrindus galėtų gauti aukštojoje mokyklose“, – sako bendrovės „Lietuvos energija“ generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas.

Atsižvelgdamos į kintančius poreikius aukštosios mokyklos, tokios kaip Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultetas (KTU EVF), studentams siūlo tarpkryptines studijas – šios tampa įrankiu, leidžiančiu mąstyti plačiau.

„Mūsų studijų programos formuojamos tarsi dviem skirtingiems tikslams. Vienos orientuotos į profesionalią vadybą didelėse įmonėse. Jas baigę studentai yra orientuoti tapti tam tikros funkcijos vadovais – apskaitos, finansų, rinkodaros ar žmogiškųjų išteklių. Antrosios labiau skirtos tiems, kurie patys kurs savo verslus, – tokiu atveju suteikiamos platesnės žinios, daugiau dėmesio skiriama analitiniams įgūdžiams. Taip pat siūlome industrinių technologijų vadybos studijas. Visus šiuos dalykus galima sėkmingai maišyti. Pavyzdžiui, įstojęs į ekonomikos programą gali pasirinkti rinkodaros ar finansų studijas ir gauti ekonomikos bei rinkodaros diplomą. Iš viso mūsų fakultete vykdomos 8 bakalauro ir 14 magistro programų, iš kurių galima susidėlioti unikalią savo studijų programą“, – aiškina KTU EVF dekanė prof. Edita Gimžauskienė.

Pasak profesorės, tokias tarpkryptines studijas baigę absolventai turi plataus spektro žinių ir kartu gali specializuotis vienoje kryptyje. Be to, dar studijuodami jie pratinasi dirbti kartu su skirtingų krypčių specialistais. Informatikai ir inžinieriai kuria žinias ir produktą, finansų specialistai skaičiuoja savikainą, o rinkodaros specialistai, vadybininkai galvoja, kaip jį parduoti ir paversti verslu. Viskas taip, kaip vyksta versle.

„Šį unikalų modelį perėmėme bendradarbiaudami su Stanfordo universitetu Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Aalto universitetu Suomijoje. Jis vadinamas technologine entrepreneryste. Studentai yra buriami į komandas ir dirba kartu. Stengiamės, kad jose būtų daugiau inžinerinių studijų atstovų, nes būtent jiems dažniausiai reikia lavinti socialinius įgūdžius. Jeigu dominuoja socialinių mokslų atstovai, paprastai jie kalba daugiau nei visi kiti“, – idėjos niuansus dėsto E.Gimžauskienė.

Būtent tokių realių įgūdžių labiausiai nori darbdaviai. Kaip pabrėžia D.Misiūnas, iš to, kad du skirtingi dalykai dirbtinai bus sumetami į vieną studijų programą, naudos nebus. „Reikia, kad jie būtų tikrai integruoti. Viena yra atskirai mokytis ekonomikos ir inžinerijos, kai nėra jokių sąsajų, ir visai kas kita, jei visa medžiaga, programa yra parengta galvojant, kad čia ekonomistai mokysis inžinerijos ar atvirkščiai. Universitetui tai didžiulė užduotis“, – sako jis.

Pirmuosius tarpkryptinių studijų absolventus išleidęs KTU EVF džiaugiasi pasiteisinusia idėja. Nagrinėjant duomenis, kaip absolventams sekasi įsidarbinti, matyti, kad nė vienoje studijų programoje šis rodiklis nebuvo mažesnis nei 78 proc. Kai kurių programų absolventai vos baigę studijas visi iki vieno jau turėjo darbus.

Šiuo metu fakultetas ieško būdų, kaip dar būtų galima išplėsti tarpkryptinių studijų galimybes. „Tarpkryptinės komandos galės burtis į projektus, kurie bus įgyvendinami semestro metu arba išsiplės per visas studijas. Gretutinės studijos gali būti vykdomos viso universiteto mastu, kai, pavyzdžiui, chemikai į savo studijų programą įsileis rinkodaros ar kito pasirinkto dalyko žinių. Šiuo metu kuriame ir tarsi dar vieną lygmenį – dviejų krypčių magistrantūros studijas. Tarkime, dabar yra rengiama energetikos inžinerijos ir ekonomikos programa. Arba masyvių duomenų analitika, kurioje bendradarbiauja verslo specialistai, matematikai ir informatikai. Kurdami tokias programas kuriame ateities profesijas. Jų dabar rinkoje nėra, jos neaprašomos jokiuose klasifikatoriuose, bet matome, kaip jos gimsta“, – pasakoja  E.Gimžauskienė.

Akvilė Martinaitytė

Vėl sulaukėme ryškaus metinių rezultatų šuolio vieninteliame Klaipėdos jūrų uoste.

Šią vasarą, rašydami apie Klaipėdos uostininkų reikalus, straipsnio antraštėje dar spėliojome: „Ar pavyks Klaipėdai Baltijos valstybių uostų varžybose nurungti Taliną?“ Šiandien galime ramiai atsikvėpti: pavyko. Jungtinį Talino uostą klaipėdiečiai pavijo ir pralenkė dar spalio mėnesį. Ir nors lapkritį estai pasitempė – atotrūkis tarp Klaipėdos ir Talino sumažėjo, tikėkimės, paskutinės metų savaitės nebeatims iš mūsų lyderio marškinėlių.
„Staigmenos neturėtų būti, nes šio gruodžio rezultatai žada būti geresni už pernykščius: 2010-ųjų gruodį turėjome 2,7 mln. tonų krovinių, o šį bus 2,9 mln., o gal ir visi trys milijonai tonų. Metinis rezultatas, kaip ir prognozavome anksčiau, turėtų suktis apie 36,5 mln. tonų“, – prieš Kalėdas „Veidui“ pasakojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.
Beje, maždaug 16 mln. tonų šiame skaičiuje bus šiaurinėje uosto dalyje (tarp jūros ir Dangės žiočių) įsikūrusių krovos bendrovių („Klaipėdos naftos“, Krovinių terminalo ir „Klasco“) nuopelnas, o 20 mln. tonų su viršum – pietinės uosto dalies bendrovių įnašas.
Priminsime, kad 2010-uosius Klaipėdos uostas užbaigė rezultatų lentelėje sukaupęs 31,3 mln. perkrautų tonų. O kelerius metus prieš tai antraštėse veltui spėliodavome, ar pavyks Klaipėdos uostui „įstoti į 30 mln. tonų klubą“. Deja…

Ateinantys metai – be šuolių

Ypač įspūdingai, net 31 proc., šįmet išaugo aptarnautų konteinerizuotų krovinių skaičius. Klaipėda išliko daugiausiai konteinerių sulaukiantis Baltijos valstybių uostas. Taip pat daugiau krauta skystųjų ir biriųjų trąšų, jūrų keltais gabenamų krovinių.
„Kitais metais tokio ryškaus krovos šuolio nebenumatome. Bet manome, kad trimis keturiais procentais krovinių Klaipėdoje vis dėlto daugės“, – viliasi A.Drungilas. Didesnio „šuoliuko“ laukiama tuomet, kai laivybos kanalas bus išgilintas iki 14,5 metro.
2012-ieji Klaipėdos uostui bus neįprasti investicijų požiūriu, nes pirmąkart dalis uosto uždirbto pelno kaip dividendai iškeliaus į valstybės biudžetą. Kitąmet iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Vyriausybė suplanavusi gauti 52 mln. Lt.
2011-aisiais per vienuolika mėnesių uostas surinko 134 mln. Lt pajamų, o pernai per visus metus – 126 mln. Lt. Iki šiol visas uosto direkcijos uždirbtas pelnas būdavo skiriamas jo infrastruktūros plėtrai. Šiek tiek tekdavo ir su jūra bei jūrininkais susijusiems socialiniams projektams, tokiems kaip neseniai atidengtas paminklas „Albatrosas“ žuvusių jūreivių atminimui Smiltynėje.

Ir audros, ir rūkai

Koją uostui metų pabaigoje dažnokai kaišiojo laivus už uosto vartų verčiančios lūkuriuoti audros. Laimė, ciklonuose, pasak Laivų eismo tarnybos viršininko Adomo Aleknos, pasitaiko ir properšų, kurių metu skubama įvesti iš išvesti didesnius laivus. „Tačiau apskritai 2011-ieji dienų skaičiumi, kai buvo ribojamas laivų eismas, nebuvo išskirtiniai. Todėl ir krovos rezultatai geri“, – apibūdina A.Alekna.
Beje, prieškalėdinę savaitę uosto darbo ritmą sutrikdė dar viena neganda – tirštas rūkas. „Matomumo plaukiant uosto laivybos kanalu tebuvo likę koks šimtas metrų: tarsi balta siena priešais laivus stojo. Laivų judėjimas uoste pradedamas riboti, kai matomumas siekia mažiau nei du kilometrus“, – pasakoja uosto kapitono pirmasis pavaduotojas ir Laivų eismo tarnybos viršininkas.
Šįmet sausio–lapkričio mėnesiais į Klaipėdą buvo užsukę 6572 laivai, arba 173 laivais daugiau nei per analogišką praėjusių metų laikotarpį. Iš viso 2010-aisiais Lietuvos jūrų uostą aplankė 6948 laivai.
Kurie atvykėliai buvo įsimintiniausi? „Vasarą pirmą kartą priėmėm 290 m ilgio kruizinį lainerį „Costa Pacifica“, o pavasarį sulaukėm rekordinių parametrų konteinervežių, kurie švartavosi „Klaipėdos Smeltėje“, – teigia A.Alekna. Pirmasis konteinervežis „MSC Fortunate“ buvo rekordinės 5551 TEU talpos, antrasis, „MSC Sariska“, – 294,12 m ilgio.
Rugsėjį Klaipėdoje buvo pasirodęs itin ekologiškas, keturiais 27 m aukščio besisukančiais vėjo rotoriais (šalia įprastų dyzelinių variklių) pirmyn genamas laivas „E-Ship 1“. Pritaikius dėsnį, kurį fizikai vadina Magnuso efektu, dėl rotorių reiso metu sutaupoma degalų.
O visai neseniai uostamiestį aplankė laivyno „matrioška“ – laivas, denyje gabenantis kitą stambų laivą. Tai buvo specialiai tokioms pergabenimo operacijoms pritaikytas „Rolldock Sun“, Vakarų laivų gamyklon pristatęs remontuoti žemsiurbę „Goliath“.

Krova didžiausiuose Baltijos valstybių uostuose 2010 ir 2011 m. sausį–lapkritį (mln. tonų) ir jos didėjimas (proc.)
Klaipėda    28,5    33,7    18
Talinas    33,2    33,5    1
Ryga    27,8    30,9    11
Ventspilis    22,8    25,9    14

Konteinerių krova Baltijos valstybių uostuose 2010 ir 2011 m. sausį–lapkritį (tūkst. TEU) ir jos didėjimas (proc.)
Klaipėda    268    351    31
Ryga    232    279    20
Talinas    140    180    29