2011 Gruodžio 26

Klaipėdos uostas Taliną paliko už nugaros

veidas.lt


Vėl sulaukėme ryškaus metinių rezultatų šuolio vieninteliame Klaipėdos jūrų uoste.

Šią vasarą, rašydami apie Klaipėdos uostininkų reikalus, straipsnio antraštėje dar spėliojome: „Ar pavyks Klaipėdai Baltijos valstybių uostų varžybose nurungti Taliną?“ Šiandien galime ramiai atsikvėpti: pavyko. Jungtinį Talino uostą klaipėdiečiai pavijo ir pralenkė dar spalio mėnesį. Ir nors lapkritį estai pasitempė – atotrūkis tarp Klaipėdos ir Talino sumažėjo, tikėkimės, paskutinės metų savaitės nebeatims iš mūsų lyderio marškinėlių.
„Staigmenos neturėtų būti, nes šio gruodžio rezultatai žada būti geresni už pernykščius: 2010-ųjų gruodį turėjome 2,7 mln. tonų krovinių, o šį bus 2,9 mln., o gal ir visi trys milijonai tonų. Metinis rezultatas, kaip ir prognozavome anksčiau, turėtų suktis apie 36,5 mln. tonų“, – prieš Kalėdas „Veidui“ pasakojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.
Beje, maždaug 16 mln. tonų šiame skaičiuje bus šiaurinėje uosto dalyje (tarp jūros ir Dangės žiočių) įsikūrusių krovos bendrovių („Klaipėdos naftos“, Krovinių terminalo ir „Klasco“) nuopelnas, o 20 mln. tonų su viršum – pietinės uosto dalies bendrovių įnašas.
Priminsime, kad 2010-uosius Klaipėdos uostas užbaigė rezultatų lentelėje sukaupęs 31,3 mln. perkrautų tonų. O kelerius metus prieš tai antraštėse veltui spėliodavome, ar pavyks Klaipėdos uostui „įstoti į 30 mln. tonų klubą“. Deja…

Ateinantys metai – be šuolių

Ypač įspūdingai, net 31 proc., šįmet išaugo aptarnautų konteinerizuotų krovinių skaičius. Klaipėda išliko daugiausiai konteinerių sulaukiantis Baltijos valstybių uostas. Taip pat daugiau krauta skystųjų ir biriųjų trąšų, jūrų keltais gabenamų krovinių.
„Kitais metais tokio ryškaus krovos šuolio nebenumatome. Bet manome, kad trimis keturiais procentais krovinių Klaipėdoje vis dėlto daugės“, – viliasi A.Drungilas. Didesnio „šuoliuko“ laukiama tuomet, kai laivybos kanalas bus išgilintas iki 14,5 metro.
2012-ieji Klaipėdos uostui bus neįprasti investicijų požiūriu, nes pirmąkart dalis uosto uždirbto pelno kaip dividendai iškeliaus į valstybės biudžetą. Kitąmet iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Vyriausybė suplanavusi gauti 52 mln. Lt.
2011-aisiais per vienuolika mėnesių uostas surinko 134 mln. Lt pajamų, o pernai per visus metus – 126 mln. Lt. Iki šiol visas uosto direkcijos uždirbtas pelnas būdavo skiriamas jo infrastruktūros plėtrai. Šiek tiek tekdavo ir su jūra bei jūrininkais susijusiems socialiniams projektams, tokiems kaip neseniai atidengtas paminklas „Albatrosas“ žuvusių jūreivių atminimui Smiltynėje.

Ir audros, ir rūkai

Koją uostui metų pabaigoje dažnokai kaišiojo laivus už uosto vartų verčiančios lūkuriuoti audros. Laimė, ciklonuose, pasak Laivų eismo tarnybos viršininko Adomo Aleknos, pasitaiko ir properšų, kurių metu skubama įvesti iš išvesti didesnius laivus. „Tačiau apskritai 2011-ieji dienų skaičiumi, kai buvo ribojamas laivų eismas, nebuvo išskirtiniai. Todėl ir krovos rezultatai geri“, – apibūdina A.Alekna.
Beje, prieškalėdinę savaitę uosto darbo ritmą sutrikdė dar viena neganda – tirštas rūkas. „Matomumo plaukiant uosto laivybos kanalu tebuvo likę koks šimtas metrų: tarsi balta siena priešais laivus stojo. Laivų judėjimas uoste pradedamas riboti, kai matomumas siekia mažiau nei du kilometrus“, – pasakoja uosto kapitono pirmasis pavaduotojas ir Laivų eismo tarnybos viršininkas.
Šįmet sausio–lapkričio mėnesiais į Klaipėdą buvo užsukę 6572 laivai, arba 173 laivais daugiau nei per analogišką praėjusių metų laikotarpį. Iš viso 2010-aisiais Lietuvos jūrų uostą aplankė 6948 laivai.
Kurie atvykėliai buvo įsimintiniausi? „Vasarą pirmą kartą priėmėm 290 m ilgio kruizinį lainerį „Costa Pacifica“, o pavasarį sulaukėm rekordinių parametrų konteinervežių, kurie švartavosi „Klaipėdos Smeltėje“, – teigia A.Alekna. Pirmasis konteinervežis „MSC Fortunate“ buvo rekordinės 5551 TEU talpos, antrasis, „MSC Sariska“, – 294,12 m ilgio.
Rugsėjį Klaipėdoje buvo pasirodęs itin ekologiškas, keturiais 27 m aukščio besisukančiais vėjo rotoriais (šalia įprastų dyzelinių variklių) pirmyn genamas laivas „E-Ship 1“. Pritaikius dėsnį, kurį fizikai vadina Magnuso efektu, dėl rotorių reiso metu sutaupoma degalų.
O visai neseniai uostamiestį aplankė laivyno „matrioška“ – laivas, denyje gabenantis kitą stambų laivą. Tai buvo specialiai tokioms pergabenimo operacijoms pritaikytas „Rolldock Sun“, Vakarų laivų gamyklon pristatęs remontuoti žemsiurbę „Goliath“.

Krova didžiausiuose Baltijos valstybių uostuose 2010 ir 2011 m. sausį–lapkritį (mln. tonų) ir jos didėjimas (proc.)
Klaipėda    28,5    33,7    18
Talinas    33,2    33,5    1
Ryga    27,8    30,9    11
Ventspilis    22,8    25,9    14

Konteinerių krova Baltijos valstybių uostuose 2010 ir 2011 m. sausį–lapkritį (tūkst. TEU) ir jos didėjimas (proc.)
Klaipėda    268    351    31
Ryga    232    279    20
Talinas    140    180    29

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...