2015 Kovo 05

Sėkmingo verslo variklis – komandinis darbas. Koks specialistas reikalingas jam užvesti?

veidas.lt

Vadyba. Laikai, kai sėkmingai karjerai pakako būti geru vienos krypties specialistu, praėjo. Darbdaviai dairosi žmonių, kurie sugeba žvelgti plačiai, moka dirbti komandoje.

 

Į besikeičiančius poreikius reaguoja ir aukštosios mokyklos. Kai kurios jų studentams jau siūlo tarpkryptines studijas. Jų metu įgyjama konkrečių profesinių žinių, papildytų socialinėmis kompetencijomis.

Inžinierius gali sukurti tobulą produktą, bet nežinos, kaip jį parduoti. Vadybininkas, menkai išmanantis apie produktą, tinkamai neatliks savo darbo. Jei komandoje susitiks profesionalūs inžinieriai, ekonomistai ar rinkodaros specialistai ir visi jie kalbės savo kalba, net iš genialios idėjos gali likti šnipštas. Būtina sėkmingo verslo sąlyga tampa žmonės, sugebantys suprasti ir suderinti skirtingus požiūrius.

„Vargu ar šiais laikais kažkam dar pavyksta išlaikyti labai siaurą specializaciją. Žinoma, yra tam tikros išskirtinės sritys, bet dažniausiai žmogui prireikia skirtingų disciplinų žinių. Kad inžinierius projektai būtų sėkmingi, juos įgyvendindamas jis turi išmanyti ne tik techninę, bet ir ekonominę dalį. Jei jam sekasi – tampa geru vadovu. Tada reikia turėti žmogiškųjų išteklių, komandos valdymo įgūdžių – viskas susipina. Būtų puiku, jei žmogus šių įgūdžių pagrindus galėtų gauti aukštojoje mokyklose“, – sako bendrovės „Lietuvos energija“ generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas.

Atsižvelgdamos į kintančius poreikius aukštosios mokyklos, tokios kaip Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultetas (KTU EVF), studentams siūlo tarpkryptines studijas – šios tampa įrankiu, leidžiančiu mąstyti plačiau.

„Mūsų studijų programos formuojamos tarsi dviem skirtingiems tikslams. Vienos orientuotos į profesionalią vadybą didelėse įmonėse. Jas baigę studentai yra orientuoti tapti tam tikros funkcijos vadovais – apskaitos, finansų, rinkodaros ar žmogiškųjų išteklių. Antrosios labiau skirtos tiems, kurie patys kurs savo verslus, – tokiu atveju suteikiamos platesnės žinios, daugiau dėmesio skiriama analitiniams įgūdžiams. Taip pat siūlome industrinių technologijų vadybos studijas. Visus šiuos dalykus galima sėkmingai maišyti. Pavyzdžiui, įstojęs į ekonomikos programą gali pasirinkti rinkodaros ar finansų studijas ir gauti ekonomikos bei rinkodaros diplomą. Iš viso mūsų fakultete vykdomos 8 bakalauro ir 14 magistro programų, iš kurių galima susidėlioti unikalią savo studijų programą“, – aiškina KTU EVF dekanė prof. Edita Gimžauskienė.

Pasak profesorės, tokias tarpkryptines studijas baigę absolventai turi plataus spektro žinių ir kartu gali specializuotis vienoje kryptyje. Be to, dar studijuodami jie pratinasi dirbti kartu su skirtingų krypčių specialistais. Informatikai ir inžinieriai kuria žinias ir produktą, finansų specialistai skaičiuoja savikainą, o rinkodaros specialistai, vadybininkai galvoja, kaip jį parduoti ir paversti verslu. Viskas taip, kaip vyksta versle.

„Šį unikalų modelį perėmėme bendradarbiaudami su Stanfordo universitetu Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Aalto universitetu Suomijoje. Jis vadinamas technologine entrepreneryste. Studentai yra buriami į komandas ir dirba kartu. Stengiamės, kad jose būtų daugiau inžinerinių studijų atstovų, nes būtent jiems dažniausiai reikia lavinti socialinius įgūdžius. Jeigu dominuoja socialinių mokslų atstovai, paprastai jie kalba daugiau nei visi kiti“, – idėjos niuansus dėsto E.Gimžauskienė.

Būtent tokių realių įgūdžių labiausiai nori darbdaviai. Kaip pabrėžia D.Misiūnas, iš to, kad du skirtingi dalykai dirbtinai bus sumetami į vieną studijų programą, naudos nebus. „Reikia, kad jie būtų tikrai integruoti. Viena yra atskirai mokytis ekonomikos ir inžinerijos, kai nėra jokių sąsajų, ir visai kas kita, jei visa medžiaga, programa yra parengta galvojant, kad čia ekonomistai mokysis inžinerijos ar atvirkščiai. Universitetui tai didžiulė užduotis“, – sako jis.

Pirmuosius tarpkryptinių studijų absolventus išleidęs KTU EVF džiaugiasi pasiteisinusia idėja. Nagrinėjant duomenis, kaip absolventams sekasi įsidarbinti, matyti, kad nė vienoje studijų programoje šis rodiklis nebuvo mažesnis nei 78 proc. Kai kurių programų absolventai vos baigę studijas visi iki vieno jau turėjo darbus.

Šiuo metu fakultetas ieško būdų, kaip dar būtų galima išplėsti tarpkryptinių studijų galimybes. „Tarpkryptinės komandos galės burtis į projektus, kurie bus įgyvendinami semestro metu arba išsiplės per visas studijas. Gretutinės studijos gali būti vykdomos viso universiteto mastu, kai, pavyzdžiui, chemikai į savo studijų programą įsileis rinkodaros ar kito pasirinkto dalyko žinių. Šiuo metu kuriame ir tarsi dar vieną lygmenį – dviejų krypčių magistrantūros studijas. Tarkime, dabar yra rengiama energetikos inžinerijos ir ekonomikos programa. Arba masyvių duomenų analitika, kurioje bendradarbiauja verslo specialistai, matematikai ir informatikai. Kurdami tokias programas kuriame ateities profesijas. Jų dabar rinkoje nėra, jos neaprašomos jokiuose klasifikatoriuose, bet matome, kaip jos gimsta“, – pasakoja  E.Gimžauskienė.

 

Akvilė Martinaitytė

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...