Ekonominei krizei šalyje pamažu traukiantis aiškėja, kurios verslo šakos greičiausiai atsigauna. Lyginant šių ir praėjusių metų naujai įregistruotų įmonių duomenis matyti, kad užtikrintai pirmauja didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius. Šio sektoriaus naujų ūkio subjektų šiemet įregistruota jau 4197. Iš viso šioje grupėje yra įregistruota 39,5 tūkst. bendrovių. Šios grupės įmonės sudaro 25,7 proc. visų šiuo metu Lietuvoje veikiančių įmonių. Atitinkamai čia yra ir didžiausias dirbančių žmonių skaičius – beveik ketvirtis milijono darbuotojų, skelbia Statistikos departamentas.

Kita taip pat sparčiai atsigaunanti sritis – tai nekilnojamojo turto prekyba ir nuoma. Šiemet šios grupės naujai įregistruotų įmonių skaičius jau siekia 3294, o visas įregistruotų bendrovių skaičius yra 28,8 tūkst.

Daugiausia ūkio subjektų yra įregistruota Vilniaus apskrityje, mažiausiai – Tauragės apskrityje. 2011 m. pradžioje Lietuvoje buvo įregistruota 180,5 tūkst. įmonių, iš jų realiai veikiančių ūkio subjektų buvo per 86,9 tūkst.

Vertinant visų Lietuvos verslo sektorių veiklos tendencijas pernai, galima daryti išvadą, kad įsitvirtino teigiami pokyčiai, o neigiami rodikliai, artėjant metų pabaigai, mažėjo. Bendra verslo sektorių apyvarta padidėjo 9 proc. Tai leidžia kalbėti apie optimistines prognozes, nes 2009 m., palyginti su 2008 m., užfiksuotas net 30 proc. kritimas. Įmonių skaičius Lietuvoje, vertinant pagal finansinius duomenis teikiančiųjų kiekį, didėjo ne taip sparčiai – 2 proc., o 2009 m. atitinkamas augimas siekė 9 proc.

2010-aisiais pelningą veiklą vykdžiusių įmonių dalis išaugo iki 55 proc., užpernai ji siekė 44 proc. Verslo pradelstų įsipareigojimų didėjimas sulėtėjo iki 26 proc., palyginti su dešimčia kartų didesniu pokyčiu 2009 m. Kita vertus, skolininkų pagausėjo 2 tūkst. Tačiau pernai beveik 50 proc. sumažėjo įregistruojamų turto areštų skaičius, o bankrutuojančių įmonių buvo 23 proc. mažiau. Įmonių pasiskirstymo pagal vėlavimo atsiskaityti riziką rodikliai pagerėjo: metų pabaigoje 60 proc. bendrovių pateko į mažos ir vidutinės rizikos segmentus, o penktadalis buvo nepajėgios vykdyti savo įsipareigojimų.

Pamatiniai šalies verslo sektoriai – pramonė, prekyba ir transportas – pernai stabiliai žengė pirmyn. Geriausiais rezultatais tarp jų išsiskyrė išgaunamosios pramonės bendrovės, patenkančios į mažiausios rizikos sektorių penketuką. Vėlavimo atsiskaityti rizika sektoriuje pernai tesiekė 14 proc. Taip pat tokiu dideliu apyvartos augimu, t.y. 31 proc., negalėjo pasigirti nė vienas kitas sektorius. Be to, sektorius išlieka ir turinčiųjų mažiausiai pradelstų įsipareigojimų penketuke.

Dauguma perdirbamosios pramonės rodiklių pasižymėjo teigiamomis tendencijomis: apyvarta šoktelėjo 21 proc., įmonių skaičius sumažėjo ir susilygino su 2008 m. lygiu, pelningai veikiančių įmonių dalis padidėjo iki 57 proc. Santykinė sektoriaus pradelstų įsipareigojimų dalis bendrame portfelyje sumažėjo iki 12 proc. Beveik pusė sektoriaus įmonių priskiriamos prie mažos ir vidutinės rizikos segmento.

Ne ką prastesni ir transporto sektoriaus rezultatai: 2010 m. jo apyvarta didėjo 18 proc. Pelningų įmonių dalis sektoriuje padidėjo iki 59 proc. – tai aukščiausias rodiklis, palyginti tiek su 2009, tiek su 2008 m.
Minėtoje pirmaujančiųjų trijulėje silpniausias buvo prekybos sektorius, kurio finansiniai rodikliai šiek tiek pagerėjo, tačiau 2008 m. lygio nepasiekė. Jo apyvarta pernai padidėjo 5 proc., pelningų įmonių dalis išaugo iki 57 proc. – tai vienas geriausių rodiklių per pastaruosius trejus metus. Pradelsti sektoriaus įsipareigojimai sudarė 15 proc. viso skolų portfelio.

Kitas sektorių trejetas, kurį galima priskirti prie vidutiniokų pagal vėlavimo atsiskaityti riziką, mažiau priklausantis nuo eksporto rinkų, rodė labai skirtingus rezultatus. Bene didžiausiomis neigiamomis tendencijomis išsiskyrė elektros, dujų ir vandens tiekimo bendrovės. Jų apyvarta pernai augo vos 1 proc. Pradelsti šių įmonių įsipareigojimai 2010 m. padidėjo 6,6 karto, tačiau bendrame verslo portfelyje sudarė tik 0,08 proc. Beveik 70 proc. sektoriaus įmonių pagal vėlavimo atsiskaityti riziką priskiriama prie mažos ir vidutinės rizikos grupės.

Geriausiais rezultatais iš minėto trejeto išsiskyrė žemės ūkis, kurio apyvartos šoktelėjo 9 proc., tai ketvirtas pagal dydį rodiklis tarp visų sektorių. Taip pat žemės ūkis pasižymėjo didžiausiu bendro įmonių ir pelningų bendrovių skaičiaus didėjimu. Ypač teigiamas tendencijas rodo skolų koeficientas, kuris, palyginti su 2008 m., sumažėjo 8 proc.

Prasčiausiai šioje grupėje sekėsi paslaugų sektoriui, jo 2010 m. apyvarta išliko neigiama ir krito 2 proc. Pradelsti įsipareigojimai pernai metų pabaigoje sudarė 7 proc. viso verslo skolų portfelio. Sektorius pasižymi didele, t.y. beveik 70 proc., mažos ir vidutinės rizikos įmonių koncentracija. Beveik penktadalis jo įmonių buvo nepajėgios vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.

Ekonometrinė 2010 m. analizė leidžia prognozuoti, kad dėl eksporto rinkų išgaunamoji ir apdirbamoji pramonė bei transportas ir šiais metais išlaikys mūsų šalies verslo lyderių pozicijas. Tačiau sektoriai, orientuoti į vidinę rinką, dar bus suvaržyti silpno vartojimo.

Ryškesnio paslaugų, prekybos ir nekilnojamojo turto sektorių atsigavimo tikimasi trečiąjį šių metų ketvirtį. Viešbučių ir maitinimo įstaigų veikloje dar nematyti prielaidų, kurios leistų prognozuoti teigiamas 2011 m. tendencijas.