Vertinant visų Lietuvos verslo sektorių veiklos tendencijas pernai, galima daryti išvadą, kad įsitvirtino teigiami pokyčiai, o neigiami rodikliai, artėjant metų pabaigai, mažėjo. Bendra verslo sektorių apyvarta padidėjo 9 proc. Tai leidžia kalbėti apie optimistines prognozes, nes 2009 m., palyginti su 2008 m., užfiksuotas net 30 proc. kritimas. Įmonių skaičius Lietuvoje, vertinant pagal finansinius duomenis teikiančiųjų kiekį, didėjo ne taip sparčiai – 2 proc., o 2009 m. atitinkamas augimas siekė 9 proc.

2010-aisiais pelningą veiklą vykdžiusių įmonių dalis išaugo iki 55 proc., užpernai ji siekė 44 proc. Verslo pradelstų įsipareigojimų didėjimas sulėtėjo iki 26 proc., palyginti su dešimčia kartų didesniu pokyčiu 2009 m. Kita vertus, skolininkų pagausėjo 2 tūkst. Tačiau pernai beveik 50 proc. sumažėjo įregistruojamų turto areštų skaičius, o bankrutuojančių įmonių buvo 23 proc. mažiau. Įmonių pasiskirstymo pagal vėlavimo atsiskaityti riziką rodikliai pagerėjo: metų pabaigoje 60 proc. bendrovių pateko į mažos ir vidutinės rizikos segmentus, o penktadalis buvo nepajėgios vykdyti savo įsipareigojimų.

Pamatiniai šalies verslo sektoriai – pramonė, prekyba ir transportas – pernai stabiliai žengė pirmyn. Geriausiais rezultatais tarp jų išsiskyrė išgaunamosios pramonės bendrovės, patenkančios į mažiausios rizikos sektorių penketuką. Vėlavimo atsiskaityti rizika sektoriuje pernai tesiekė 14 proc. Taip pat tokiu dideliu apyvartos augimu, t.y. 31 proc., negalėjo pasigirti nė vienas kitas sektorius. Be to, sektorius išlieka ir turinčiųjų mažiausiai pradelstų įsipareigojimų penketuke.

Dauguma perdirbamosios pramonės rodiklių pasižymėjo teigiamomis tendencijomis: apyvarta šoktelėjo 21 proc., įmonių skaičius sumažėjo ir susilygino su 2008 m. lygiu, pelningai veikiančių įmonių dalis padidėjo iki 57 proc. Santykinė sektoriaus pradelstų įsipareigojimų dalis bendrame portfelyje sumažėjo iki 12 proc. Beveik pusė sektoriaus įmonių priskiriamos prie mažos ir vidutinės rizikos segmento.

Ne ką prastesni ir transporto sektoriaus rezultatai: 2010 m. jo apyvarta didėjo 18 proc. Pelningų įmonių dalis sektoriuje padidėjo iki 59 proc. – tai aukščiausias rodiklis, palyginti tiek su 2009, tiek su 2008 m.
Minėtoje pirmaujančiųjų trijulėje silpniausias buvo prekybos sektorius, kurio finansiniai rodikliai šiek tiek pagerėjo, tačiau 2008 m. lygio nepasiekė. Jo apyvarta pernai padidėjo 5 proc., pelningų įmonių dalis išaugo iki 57 proc. – tai vienas geriausių rodiklių per pastaruosius trejus metus. Pradelsti sektoriaus įsipareigojimai sudarė 15 proc. viso skolų portfelio.

Kitas sektorių trejetas, kurį galima priskirti prie vidutiniokų pagal vėlavimo atsiskaityti riziką, mažiau priklausantis nuo eksporto rinkų, rodė labai skirtingus rezultatus. Bene didžiausiomis neigiamomis tendencijomis išsiskyrė elektros, dujų ir vandens tiekimo bendrovės. Jų apyvarta pernai augo vos 1 proc. Pradelsti šių įmonių įsipareigojimai 2010 m. padidėjo 6,6 karto, tačiau bendrame verslo portfelyje sudarė tik 0,08 proc. Beveik 70 proc. sektoriaus įmonių pagal vėlavimo atsiskaityti riziką priskiriama prie mažos ir vidutinės rizikos grupės.

Geriausiais rezultatais iš minėto trejeto išsiskyrė žemės ūkis, kurio apyvartos šoktelėjo 9 proc., tai ketvirtas pagal dydį rodiklis tarp visų sektorių. Taip pat žemės ūkis pasižymėjo didžiausiu bendro įmonių ir pelningų bendrovių skaičiaus didėjimu. Ypač teigiamas tendencijas rodo skolų koeficientas, kuris, palyginti su 2008 m., sumažėjo 8 proc.

Prasčiausiai šioje grupėje sekėsi paslaugų sektoriui, jo 2010 m. apyvarta išliko neigiama ir krito 2 proc. Pradelsti įsipareigojimai pernai metų pabaigoje sudarė 7 proc. viso verslo skolų portfelio. Sektorius pasižymi didele, t.y. beveik 70 proc., mažos ir vidutinės rizikos įmonių koncentracija. Beveik penktadalis jo įmonių buvo nepajėgios vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.

Ekonometrinė 2010 m. analizė leidžia prognozuoti, kad dėl eksporto rinkų išgaunamoji ir apdirbamoji pramonė bei transportas ir šiais metais išlaikys mūsų šalies verslo lyderių pozicijas. Tačiau sektoriai, orientuoti į vidinę rinką, dar bus suvaržyti silpno vartojimo.

Ryškesnio paslaugų, prekybos ir nekilnojamojo turto sektorių atsigavimo tikimasi trečiąjį šių metų ketvirtį. Viešbučių ir maitinimo įstaigų veikloje dar nematyti prielaidų, kurios leistų prognozuoti teigiamas 2011 m. tendencijas.

Paslaugų sektoriaus apyvarta, pelnas ir eksportas auga, tačiau tik dėl žemos pridėtinės vertės paslaugų. Lietuvai siekiant tapti aukštųjų technologijų paslaugų centru trūksta ne tik aiškaus veiksmų plano, bet ir bendros vizijos – kuo ir kaip iš tiesų galime konkuruoti.

Vakar Lietuvos verslo konfederacijos | ICC Lietuva organizuotos konferencijos „Paslaugų sektorius Lietuvoje: ar norai atitinka galimybes“ dalyviai vieningai sutiko, kad Lietuva gali konkuruoti tik žmogiškaisiais ištekliais, tačiau net jei žmonių su aukštuoju išsilavinimu skaičius dvigubai didesnis nei kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, faktai rodo, kad kiekybė neatitinka kokybės.

„Konkurencinga darbo jėga – esminė sąlyga siekiant pritraukti užsienio kompanijas ir orientuojantis į žiniomis pagrįstą ekonomiką. Jei norime kurti aukštos pridėtinės vertės paslaugas ir jas eksportuoti, reikia užtikrinti praktinį studentų paruošimą“, – teigė Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos | ICC Lietuva prezidentas.

Andrių Kubilių estai, pasak Laimono Skibarkos, advokatų kontoros „Sorainen ir partneriai“ partnerio, vadina užsienio investicijų caru, tačiau mes vis dar galime pasigirti tik dviem užsienio kompanijų technologijų centrais. Slovakija, turinti panašų kaip Lietuva gyventojų skaičių, turi 30 tokių technologinių centrų, nepaisant mažesnio studentų su aukštuoju išsilavinimu skaičiaus.

LR Vyriausybės investicijų tikslas per ateinančius dešimt – dvidešimt metų pasiekti, kad vienam gyventojui tektų iki 40 tūkstančių litų investicijų vertės, kai dabar tenka 18 tūkstančių litų. Šių ambicingų projektų sėkmė priklausys nuo to, ar Vyriausybės veiksmai pritraukiant į Lietuvą tokius pasaulinius paslaugų centrus kaip „Barclays“ ar „Western Union“, ras politinį palaikymą tarp koalicijos partnerių ir ar bus užtikrintas tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

„Mums iš tiesų gali pavykti, tačiau Vyriausybė turi užtikrinti sklandžią ir lanksčią infrastruktūros plėtrą. Akivaizdu, kad šiandien, kai leidimo statyboms derinimo procedūros trunka dvejus-trejus metus, spartus pasaulinės reikšmės paslaugų centrų steigimasis – vis dar neįmanoma misija,“ – sakė Rolandas Valiūnas, Lietuvos verslo konfederacijos | ICC Lietuva viceprezidentas.

Dar 2009 metais pasirašytame Nacionaliniame susitarime įvardinta, kad Lietuva konkurencingumo sieks mokslo, inovacijų ir technologijų integracija, tačiau paslaugų sektoriaus tendencijos šiandien neatitinka siekiamybių.

Pasak V. Sutkaus, vykdančiosios valdžios institucijų pagrindinis uždavinys yra ne tik sukurti strategijas, pasirinkti ūkio plėtros prioritetus ir tai pagarsinti, bet ir nuolat dalyvauti įgyvendinimo procese, nustatyti konkrečius uždavinius, vertinti pasiektus rezultatus bei užtikrinti tinkamą ES lėšų paskirstymą, kuris šiandien vis dar palankesnis tradicinei pramonei.

Šių metų II ketvirtį paslaugų eksportas augo antrą ketvirtį iš eilės ir padidėjo 19 proc. Transporto paslaugos sudaro daugiau kaip pusę – 57,6 proc., o aukštųjų technologijų paslaugos – tik 11 proc. viso eksporto.

„Eksportas yra svarbus ekonomikos augimo variklis, tačiau vien eksporto potencialo nepakaks pasiekti aukštesnių augimo tempų. Tik aukštos pridėtinės vertės kūrimas paslaugų ir kituose sektoriuose gali lemti spartesnį ekonomikos augimą. Statistika rodo, kad krizės metu aukštųjų technologijų paslaugų sektorius, nukentėjo mažiausiai, o informacinių technologijų įmonių skaičius buvo linkęs net augti“, – teigė Violeta Klyvienė, „Danske Banko“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims.

Kalbėdama apie finansinių paslaugų ir bankų sektorių, V. Klyvienė pažymėjo, jog priklausomybė nuo Europinio sektoriaus neleidžia sparčiau atsigauti Lietuvos paskolų rinkai, tačiau esminis šalies pranašumas tas, kad bankai Lietuvoje iš krizės išbrido be mokesčių mokėtojų pinigų priešingai nei Airijoje ar Latvijoje.

Bendrasis pelnas paslaugų sektoriuje šių metų II ketvirtį didėjo 5,3 proc., kai 2009 m. II ketvirtį buvo užfiksuotas 34 proc. nuosmukis. Pelnas didėjo dėl labiausiai vystomos didmeninės ir mažmeninės prekybos (3,5 proc) bei transporto, saugojimo ir ryšių sektoriaus (3,1 proc.) augimo. Iš viso paslaugų sektorius Lietuvoje sukuria iki 50 proc., kai JAV, Australijoje ir euro zonos valstybėse paslaugų sektoriui tenka daugiau nei 70 proc. BVP.