Vertinant visų Lietuvos verslo sektorių veiklos tendencijas pernai, galima daryti išvadą, kad įsitvirtino teigiami pokyčiai, o neigiami rodikliai, artėjant metų pabaigai, mažėjo. Bendra verslo sektorių apyvarta padidėjo 9 proc. Tai leidžia kalbėti apie optimistines prognozes, nes 2009 m., palyginti su 2008 m., užfiksuotas net 30 proc. kritimas. Įmonių skaičius Lietuvoje, vertinant pagal finansinius duomenis teikiančiųjų kiekį, didėjo ne taip sparčiai – 2 proc., o 2009 m. atitinkamas augimas siekė 9 proc.

2010-aisiais pelningą veiklą vykdžiusių įmonių dalis išaugo iki 55 proc., užpernai ji siekė 44 proc. Verslo pradelstų įsipareigojimų didėjimas sulėtėjo iki 26 proc., palyginti su dešimčia kartų didesniu pokyčiu 2009 m. Kita vertus, skolininkų pagausėjo 2 tūkst. Tačiau pernai beveik 50 proc. sumažėjo įregistruojamų turto areštų skaičius, o bankrutuojančių įmonių buvo 23 proc. mažiau. Įmonių pasiskirstymo pagal vėlavimo atsiskaityti riziką rodikliai pagerėjo: metų pabaigoje 60 proc. bendrovių pateko į mažos ir vidutinės rizikos segmentus, o penktadalis buvo nepajėgios vykdyti savo įsipareigojimų.

Pamatiniai šalies verslo sektoriai – pramonė, prekyba ir transportas – pernai stabiliai žengė pirmyn. Geriausiais rezultatais tarp jų išsiskyrė išgaunamosios pramonės bendrovės, patenkančios į mažiausios rizikos sektorių penketuką. Vėlavimo atsiskaityti rizika sektoriuje pernai tesiekė 14 proc. Taip pat tokiu dideliu apyvartos augimu, t.y. 31 proc., negalėjo pasigirti nė vienas kitas sektorius. Be to, sektorius išlieka ir turinčiųjų mažiausiai pradelstų įsipareigojimų penketuke.

Dauguma perdirbamosios pramonės rodiklių pasižymėjo teigiamomis tendencijomis: apyvarta šoktelėjo 21 proc., įmonių skaičius sumažėjo ir susilygino su 2008 m. lygiu, pelningai veikiančių įmonių dalis padidėjo iki 57 proc. Santykinė sektoriaus pradelstų įsipareigojimų dalis bendrame portfelyje sumažėjo iki 12 proc. Beveik pusė sektoriaus įmonių priskiriamos prie mažos ir vidutinės rizikos segmento.

Ne ką prastesni ir transporto sektoriaus rezultatai: 2010 m. jo apyvarta didėjo 18 proc. Pelningų įmonių dalis sektoriuje padidėjo iki 59 proc. – tai aukščiausias rodiklis, palyginti tiek su 2009, tiek su 2008 m.
Minėtoje pirmaujančiųjų trijulėje silpniausias buvo prekybos sektorius, kurio finansiniai rodikliai šiek tiek pagerėjo, tačiau 2008 m. lygio nepasiekė. Jo apyvarta pernai padidėjo 5 proc., pelningų įmonių dalis išaugo iki 57 proc. – tai vienas geriausių rodiklių per pastaruosius trejus metus. Pradelsti sektoriaus įsipareigojimai sudarė 15 proc. viso skolų portfelio.

Kitas sektorių trejetas, kurį galima priskirti prie vidutiniokų pagal vėlavimo atsiskaityti riziką, mažiau priklausantis nuo eksporto rinkų, rodė labai skirtingus rezultatus. Bene didžiausiomis neigiamomis tendencijomis išsiskyrė elektros, dujų ir vandens tiekimo bendrovės. Jų apyvarta pernai augo vos 1 proc. Pradelsti šių įmonių įsipareigojimai 2010 m. padidėjo 6,6 karto, tačiau bendrame verslo portfelyje sudarė tik 0,08 proc. Beveik 70 proc. sektoriaus įmonių pagal vėlavimo atsiskaityti riziką priskiriama prie mažos ir vidutinės rizikos grupės.

Geriausiais rezultatais iš minėto trejeto išsiskyrė žemės ūkis, kurio apyvartos šoktelėjo 9 proc., tai ketvirtas pagal dydį rodiklis tarp visų sektorių. Taip pat žemės ūkis pasižymėjo didžiausiu bendro įmonių ir pelningų bendrovių skaičiaus didėjimu. Ypač teigiamas tendencijas rodo skolų koeficientas, kuris, palyginti su 2008 m., sumažėjo 8 proc.

Prasčiausiai šioje grupėje sekėsi paslaugų sektoriui, jo 2010 m. apyvarta išliko neigiama ir krito 2 proc. Pradelsti įsipareigojimai pernai metų pabaigoje sudarė 7 proc. viso verslo skolų portfelio. Sektorius pasižymi didele, t.y. beveik 70 proc., mažos ir vidutinės rizikos įmonių koncentracija. Beveik penktadalis jo įmonių buvo nepajėgios vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.

Ekonometrinė 2010 m. analizė leidžia prognozuoti, kad dėl eksporto rinkų išgaunamoji ir apdirbamoji pramonė bei transportas ir šiais metais išlaikys mūsų šalies verslo lyderių pozicijas. Tačiau sektoriai, orientuoti į vidinę rinką, dar bus suvaržyti silpno vartojimo.

Ryškesnio paslaugų, prekybos ir nekilnojamojo turto sektorių atsigavimo tikimasi trečiąjį šių metų ketvirtį. Viešbučių ir maitinimo įstaigų veikloje dar nematyti prielaidų, kurios leistų prognozuoti teigiamas 2011 m. tendencijas.

2010-iesiems artėjant prie finišo linijos, pramonės ir prekybos sektorių veiklos rezultatai įgauna vis daugiau svarbos. Šie sektoriai buvo ir išlieka pagrindiniai ne finansinės verslo veiklos BVP donorai, o jų sukurta pridėtinė vertė palyginamosiomis kainomis pastaruosius kelerius metus sudarė beveik 40 proc. visos Lietuvoje sukurtos pridėtines vertės. Pramonės ir prekybos sektorių pajamos tradiciškai sudaro apie 70 proc. visų sektorių, išskyrus ne finansinę veiklą, generuojamų pajamų. Ar išlaikys ir pateisins pramonės bei prekybos sektoriai savo statusą šiemet?

Remiantis Statistikos departamento paskelbtais finansiniais duomenimis, pirmąjį 2010 m. pusmetį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, pramonės sektoriaus pajamos didėjo beveik 20 proc. Tai vienas didžiausių teigiamų pokyčių, didesnis užfiksuotas tik transporto sektoriuje. Prekybos sektoriaus duomenys kuklesni ir minėtu laikotarpiu rodo neigiamą 3 proc. pajamų pokytį. Panašūs neigiami apyvartų pokyčiai fiksuoti ir komunalinių paslaugų, paslaugų bei nekilnojamojo turto srityse.

Pelningų įmonių dalis per pirmąjį 2010 m. pusmetį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, pramonės ir prekybos sektoriuose padidėjo 20 proc., tačiau pelningumo rodikliai išliko nepakitę. Vis dėlto džiugina tai, kad pagerėjo atsargų, gautinų ir mokėtinų sumų apyvartumo rodikliai. Įsiskolinimo santykio rodikliai pirmąjį šių metų pusmetį pajudėjo žemyn teigiama trajektorija. Tai rodo, kad įmonės daugiau finansavo veiklą savo turtu, mažiau pasitelkdamos skolintų lėšų.

Šiemet, kaip ir pernai, pramonės ir prekybos sektorių pradelstos skolos, kaip rodo kreditų biuro “Creditinfo” duomenys, vidutiniškai sudarė 14 proc. visų verslo skolų portfelio, šiuo metu siekiančio 4 mlrd. Lt. Prekybos sektoriaus pradelstos skolos, palyginti su 2009 m., šiemet didėjo beveik 60 proc., o pramonės sektoriuje jau stabilizavosi ir užfiksuotas net neigiamas 4 proc. pradelstų skolų pokytis. Iš 28 tūkst. šiuose sektoriuose veikiančių įmonių kas trečia turėjo blogų skolų, o vidutinis vienos tokios skolos dydis siekė 40 tūkst. Lt. Bendras šalies įmonių, turinčių pradelstų skolų, skaičius siekia 30 tūkst. įmonių, kurių vidutinė įskola siekė 53 tūkst. Lt.

Pramonės ir prekybos sektoriuose įregistruojamų turto areštų santykis išliko nepakitęs – tiek pernai, tiek šiemet šiuose sektoriuose įregistruojama 20 proc. visų turto areštų. Šie sektoriai išsiskiria sparčiausiai mažėjančiomis įregistruojamų turto areštų apimtimis.

Bankroto departamento duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių užfiksuota beveik 50 proc. mažiau bankroto atvejų nei 2009 m., kai įregistruota beveik 2 tūkst. atvejų. Pramonės ir prekybos sektoriai, palyginti su kitomis verslo veiklos sferomis, pasižymi labiausiai sumažėjusiu bankrotų skaičiumi.

“Creditinfo” skaičiavimais, pagal vėlavimo atsiskaityti riziką daugiau nei pusė pramonės ir prekybos sektorių įmonių priskiriamos prie mažos ir vidutinės rizikos. Ketvirtadalis minėtų sektorių įmonių priskiriamos prie didesnės rizikos įmonių. Penktadalis prekybos ir pramonės sektoriuose veikiančių įmonių šiuo metu turi neįvykdytų įsipareigojimų ar kitų neigiamų mokumo faktų. Panašus įmonių pasiskirstymas pagal minėtus vėlavimo atsiskaityti rizikos segmentus būdingas tik komunalinių paslaugų, žemės ūkio ir paslaugų sferose veikiančioms įmonėms. Palyginti su išvardytais sektoriais, pramonės įmonių pasiskirstymas pagal vėlavimo riziką yra geriausias – didžioji įmonių dalis telkiasi mažos ir vidutinės rizikos segmente, o tik penktadalis įmonių yra nemokios. Blogiausia padėtis – nekilnojamojo turto ir statybos, viešbučių ir restoranų srityse veikiančių įmonių.

Palyginę visus minėtus rodiklius matome, kad pramonės sektorius yra neginčijamai vienas sėkmingiausių ir turi gana geras perspektyvas išlaikyti donoro vardą. Daugelis pramonės įmonių orientuotos į eksporto rinkas, o tai padeda šiam sektoriui ir toliau sėkmingai plėtotis.

Prastesnės prognozės tenka prekybos sektoriui, kuris jau antrus metus kenčia nuo vis dar silpnos vidaus paklausos. Nors mažmeninės prekybos segmentas jau kelis mėnesius iš eilės rodo apyvartų didėjimą ir pasitikėjimo rodiklis pasiekė teigiamą trajektoriją, tačiau esamas nedarbo lygis bei sumažėjusios gyventojų disponuojamos lėšos apsunkins sėkmingą šių metų finišą.

Lietuvos įmonių veiklos finansavimas per bankus ir kitus išorinius šaltinius siekia 102 proc. BVP. Austrijos banko “Erste Group Research” tyrimas rodo, kad tai vienas geriausių rodiklių Europoje, nes Airijos, Ispanijos, Portugalijos, Belgijos kompanijos savo veiklą skolintomis lėšomis finansuoja tris keturis kartus daugiau. Mažesnis skolintų lėšų santykis verslui finansuoti yra tik Čekijos, Slovakijos ir Lenkijos įmonėse.

Alinos Buemann, “Creditinfo” kredito rizikos vadovės komentaras

Tai, kad Centrinės ir Rytų Europos, taip pat Lietuvos, įmonės mažiau finansuoja savo veiklą skolintomis lėšomis nei Vakarų Europos kompanijos, yra gera žinia. Tai normalu, mat Lietuvos įmonės yra jaunos – seniausiųjų amžius matuojamas nuo nepriklausomybės atkūrimo, o finansavimo instrumentų veikla Rytų Europoje taip pat trumpa.

Lietuviškos įmonėms dėl tokio mažo skolintų lėšų santykio turi naudos, nes jos pelningesnės: kuo įmonė turi mažiau skolinto turto, tuo mažiau jos sąnaudų struktūra apsunkinta palūkanų naštos”.

Šių metų verslo skolų barometras rodo, kad slėgis krinta. 2010 m. verslo skolos per mėnesį vidutiniškai didėjo vos trimis procentais, nors 2009-aisiais šis rodiklis siekė 15 proc. Skolininkų gretos irgi gausėjo ne taip intensyviai – prie jų prisidėjo penkiskart mažiau įmonių. Negana to, ir finansiniai verslo rezultatai pamažu pradeda gerėti, kita vertus, į šias teigiamas tendencijas patartina kol kas žvelgti atsargiai ir nenuleisti akių nuo vis dar sunkumus patiriančių verslo sektorių.

Nekilnojamojo turto ir statybų įmonių skolos per 2009-uosius didėjo atitinkamai po dešimt ir penkis kartus. Nors šių metų devynių mėnesių rezultatai rodo akivaizdų skolų augimo sulėtėjimą, minėtų sektorių įmonės išlieka sunkiasvorių skolininkų kategorijoje pagal savo dalį bendrame skolų portfelyje. Trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje šios įmonės buvo skolingos 2,3 mlrd. Lt, arba beveik 60 proc. visų verslo pradelstų skolų. Didžiausią tokių įsiskolinimų dalį sudarė skolos bankams ir kredito unijoms.

Kas penkta nekilnojamojo turto bendrovė turėjo skolų, vidutinis jos dydis – apie pusę milijono litų, arba pusantro karto daugiau nei trečiąjį 2009-ųjų ketvirtį. Statybų sektoriuje kas trečia įmonė turėjo skolų, o skolos vidutinis dydis siekė 50 tūkst. Lt ir išliko nepakitęs, palyginti su 2009 m. trečiuoju ketvirčiu.

Statybos įmonių veiklos apimtys, palyginti su jų aktyvumo piku, t.y. 2008 metais, sumažėjo dešimt kartų. Sudėtingą sektoriaus padėtį rodo ir sumažėjęs jame veikiančių įmonių skaičius bei pelningų bendrovių dalis.

Nekilnojamojo turto pirmojo pusmečio duomenys šiek tiek geresni. Tiesa, šio sektoriaus apyvarta krito, bet vos pora procentų. Priešingai nei statybų sektoriuje, per pusmetį nekilnojamojo turto srityje veikiančių įmonių padaugėjo, o pelningų įmonių dalis išliko nepakitusi.

Mažesnė skolų portfelio dalis, t.y. 40 proc., arba 1,7 mlrd. Lt, tenka kitiems septyniems Lietuvos verslo sektoriams. Tarp šių mažiausią skolų dalį užima žemės ūkio bendrovės, kurių įsiskolinimai trečiąjį šių metų ketvirtį tesudarė 2 proc. visų verslo skolų. Beje, šis rodiklis išliko nepakitęs nuo pat 2008-ųjų.

Komunalinių paslaugų, transporto, paslaugų ir viešbučių bei restoranų sektorių skolos vidutiniškai sudarė po 5 proc. viso verslo skolų portfelio. Iš 22 tūkst. įmonių, veikiančių šiuose sektoriuose, 18 proc. turi skolų. Vidutinis vienos skolos dydis nesiekia 30 tūkst. Lt.

Tarp minėtų įmonių barometro slėgį labiausiai mažino transporto sektorius, kurio skolos per devynis šių metų mėnesius, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, tepadidėjo 4 proc. Tai vienas geriausių visų verslo sektorių skolų pokyčių. Finansiniai transporto srities pirmojo pusmečio rodikliai taip pat nuteikia optimistiškai ir skatina tikėtis, kad šis sektorius vienintelis šiemet viršys pernykštę apyvartą ir priartės prie 2008-ųjų lygio.

Pramonės ir prekybos sektorių skolos vidutiniškai sudarė 18 proc. viso verslo skolų portfelio. Iš 28 tūkst. šiuose sektoriuose veikiančių įmonių kas penkta turėjo skolų, o vidutinis vienos tokios skolos dydis nesiekė 50 tūkst. Lt. Didžiausias skolų augimo mažėjimas užfiksuotas apdirbamosios pramonės bendrovėse.

Krintantį slėgį rodo ir turto areštų bei bankrotų statistika. Šių metų pastarųjų devynių mėnesių turto areštų vidurkis nukrito iki 1375 atvejų ir buvo dvigubai mažesnis nei 2009 m. atitinkamu laikotarpiu. Sparčiausiai įregistruojamų turto areštų sumažėjo pramonės ir transporto sektoriuose.

Bankrutuojančių įmonių skaičius pagal bylos iškėlimo datą per šiuos metus, palyginti su pernai, nukrito 70 proc. Kita vertus, bankroto tikimybė išlieka reali maždaug penktadaliui Lietuvos įmonių. Didžiausia bankroto tikimybė prognozuojama statybos ir nekilnojamojo turto įmonėms, taip pat viešbučiams ir restoranams.

Verslo skolų barometras šiuo metu siekia 4 mlrd. Lt, o tai yra šiek tiek mažiau nei pusė viso valstybės surinkto biudžeto per aštuonis mėnesius. Nepaisant to, kad sumenkę skolų augimo tempai nuteikia optimistiškai, bendra įsiskolinimų suma, palyginti su valstybės biudžetu, išlieka proporcingai didelė. Transporto ir pramonės įmonėse įsiskolinimai stabilizuojasi, bet kituose sektoriuose teigiamų pokyčių dar nematyti.

Nors pirmąjį 2010 m. pusmetį verslas teigiamų tendencijų ir nestokojo, bet apie esminius pokyčius kalbėti dar gerokai per anksti.

“Creditinfo” atlikta ekonometrinė sektorių analizė rodo, kad pusės įmonių pajėgumas vykdyti finansinius įsipareigojimus yra silpnas, o ketvirtadalis iš jų yra ties bankroto riba. Tačiau kita dalis įmonių yra žemos ir vidutinės mokumo rizikos. Būtent šios įmonės ir yra “varikliukas”, padedantis verslui judėti į priekį.

Pagrindiniai penki žemos ir vidutinės mokumo rizikos įmonių sektoriai yra komunalinių paslaugų, prekybos, paslaugų, apdirbamosios pramonės ir žemes ūkio. Tačiau ir juose esama tokių įmonių, kurių finansinė padėtis labai stipriai skiriasi – vienų labai bloga, o kitų, atvirkščiai – itin gera.

Komunalinių paslaugų įmonės yra natūraliai atsparios sunkmečiui. Jų sėkmingai veiklai taip pat turi įtakos ES ir valstybės parama. Todėl šiam sektoriui prognozuojamos teigiamos perspektyvos.

Prekybos įmonės, orientuotos į pirmo būtinumo prekes, turėtų išlaikyti teigiamas tendencijas. Ne pirmo būtinumo prekių segmentui – transporto priemonėms, drabužiams – ir toliau numatomos trumpalaikės perspektyvos, nors automobilių prekyboje jau pasirodė pirmųjų atsigavimo požymių. O vietinei rinkai paslaugas teikiančių įmonių ateities galimybės priklausys nuo jų novatoriškumo ir noro išnaudoti potencialą.

Apdirbamosios pramonės – maisto ir gėrimų gamybos įmonėms –  ilgalaikės prognozės numatytos teigiamos, tačiau trumpalaikės – dar nieko gero nežada. Tikimasi, kad pieno perdirbimo įmonės dar šiais metais sugrįš prie pelningos veiklos. Žuvies perdirbėjai dėl eksporto sėkmingai veikė ir sunkmečio laikotarpiu, o atsigaunančios užsienio rinkos artimiausiu metu padėtį turėtų tik pagerinti.

Mėsos perdirbimo įmonės patyrė veiklos nuosmukį ir artimiausios jų perspektyvos išlieka neigiamos, lygiai kaip aprangos ir tekstilės gamybos įmonių. Tokia pat padėtis prognozuojama ir į vietinę rinką orientuotoms medienos apdirbimo įmonėms, jau patyrusioms bankrotų bangą.

Palanki situacija, kalbant apie ilgalaikes ateities galimybes, turėtų susidaryti žemės ūkiui, kuris taip pat nestokoja ES ir valstybinės paramos, be to, jam teigiamos įtakos turi kylančios maisto produktų kainos. Tačiau artimiausiu metu dėl silpnos vidinės paklausos, naujos importo muitų sistemos (su Rusija, Baltarusija ir Kazachstanu) bei nepalankių gamtos sąlygų, visiško atsigavimo dar teks palaukti.

Transporto sektoriuje pastebimos teigiamos tendencijos. Statistikos departamento 2010 m. I ketvirčio duomenimis, auga pajamų ir įmonių skaičius, didėja pelningų įmonių dalis.

Kita medalio pusė – sektoriai, tempiantys šalies verslą žemyn. Tai nekilnojamojo turto ir statybų įmonės bei viešbučiai ir restoranai. Jų apyvarta ir toliau mažėja, įmonių skaičius ir pelningų įmonių dalies plėtra neigiama.

Nekilnojamo turto rinka patyrė antrąjį pagal apimtis Europoje būsto kainų nuosmukį, kuris siekė 30 proc. Sumažėjusi perkamoji galia ir nedarbas, sugriežtintas kreditavimas ir toliau nežada teigiamų pokyčių. Iniciatyvos dėl nekilnojamo turto mokesčio ir fizinių asmenų bankroto neatsiejamai koreguos paklausos apimtis ir statybų sektoriuje. Komerciniam segmentui vis dar trūksta investicijų srauto ir jo veiklos perspektyvos išlieka neigiamos.

Viešbučiai ir restoranai dėl atvykstamojo turizmo kritimo, lūkesčių nepateisinusio projekto “Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009″ ir dėl ribotos vidaus paklausos dar išliks recesijoje ir pareikalaus iš šio sektoriaus dar ne vienos įmonės bankroto. Nors pastebimi atskiri teigiami faktai, pavyzdžiui, susisiekimas su Europos miestais oro transportu ir iniciatyvos dėl supaprastinto vizų režimo kaimynių Rytų valstybių turistams, tačiau trumpalaikės perspektyvos yra neigiamos.

Taigi, teigiamas tendencijas temdo minėtiems sektoriams ir kitoms įmonėms prognozuojamos mokumo problemos ir bankrotai, todėl dar teks palūkėti, kol verslas atsigaus.