Tiek Vilniuje, tiek visoje Lietuvoje būsto kainos du pastaruosius ketvirčius vėl ėmė pamažu kristi. Kas tai: nereikšmingi svyravimai, naujo ekonomikos nuosmukio įtaka ar patvirtinimas, kad būsto kainos dugno dar nepasiekė?
Registrų centras paskelbė preliminarų 2011 m. trečiojo ketvirčio būsto kainų indeksą. Būstas nežymiai pigo visoje šalyje: Vilniuje kv. m kaina smuko vidutiniškai 0,8 proc., o visoje šalyje, išskyrus sostinę, – 2,9 proc. Būsto kainos krito ir antrąjį ketvirtį: Vilniuje – vidutiniškai 2,2 proc., šalyje – 3,4 proc., o du ketvirčius prieš tai, kaip žinoma, jau buvo užfiksuotas ilgai lauktas kainų didėjimas.
Daugiausiai ir toliau parduodama senų butų, jų kaina Vilniuje liepos–rugsėjo mėn. smuko 5,7 proc., o likusioje šalies dalyje, išskyrus sostinę – 1,3 proc. Tuo tarpu naujų butų Vilniuje kainos per šį laikotarpį vidutiniškai 6,1 proc. padidėjo, o kitur Lietuvoje – 11,4 proc. sumažėjo.
Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidento Stepono Deveikio teigimu, šie duomenys sukėlė šiek tiek nerimo ir nuostabos. “Kainų dinamikos tiesiog nebėra – yra tik sumenkusi rinka sandorių skaičiaus požiūriu ir kiekvienas sandoris įgauna vis didesnę įtaką statistikai. Tokie “rinkos virpesiai” dar gali tęstis gana ilgai tiek į vieną, tiek į kitą pusę”, – sakė S.Deveikis.
“Ober-Haus” Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis taip pat sutiko, kad rinkoje stebimi svyravimai yra labiau matematiniai nei realūs. “Tačiau nerimstančios kalbos apie naują pasaulinės ekonominės krizės bangą rinką gali sujaukti”, – įspėjo S.Vagonis.
“Capital line” projektų vadovės Kristinos Vegytės vertinimu, iš tiesų būsto kainų dugnas Lietuvoje esą jau pasiektas: neva pigiau pastatyti už dabar rinkoje esantį nekilnojamąjį turtą jau neįmanoma.
Lentelė

Būsto kainų pokyčiai Vilniuje (proc.)

Kv. m kainos pokytis    Bendra sandorių vertė

2010 I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.
–3 1,1 3,5 22,7 –3,2 –11,5 5,6 6,3

2011 I ketv. II ketv. III ketv.*
0,5 –1,8 –2,2 11,7 –0,8 n.d.

*Preliminarūs duomenys

Šaltinis: VĮ Registrų centras

Ministras Pirmininkas A.Kubilius sako, kad remiantis oficialiais skelbiamais Baltijos šalių energetikos rinkos kainų reguliuotojų duomenimis, nuo šių metų sausio 1 dienos gamtinių dujų kaina buitiniams Lietuvos vartotojams sumažėjo 5 nuošimčiais, nuo 2,04 Lt/m3 iki 1,94 Lt/m3 , neskaičiuojant PVM.

Dujų kaina Latvijoje buitiniams vartotojams šiuo metu yra aukštesnė nei Lietuvoje. Realią dujų kainą vartotojams Estijoje įvertinti sunkiau, kadangi šioje šalyje vartotojai už jas dar moka papildomą akcizo mokestį, kuris neatsispindi kainų reguliuotojo pateikiamose suvestinėse.

“Nenorėčiau komentuoti Gazprom pareigūnų neoficialių pareiškimų dėl Baltijos šalims parduodamų dujų kainų, tačiau šiandien tikrovė yra tokia, kad dėl efektyvios energetikos rinkos kainų reguliuotojo veiklos gamtinių dujų kaina Lietuvoje yra sumažėjusi ir yra mažesnė nei Latvijoje”,- sakė A. Kubilius.

Jis taip pat pridūrė, kad Gazprom valdybos pirmininko pavaduotojo Valerijaus Golubevo pareiškimai, kad Lietuvai bus taikomos diskriminacinės dujų kainos “dėl ES trečiojo energetikos paketo taikymo Lietuvoje ypatumų”, rodo, jog Gazprom atstovas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo monopoline padėtimi Lietuvos rinkoje.

“Šių metų pavasarį kėliau šį klausimą susitikimo su Rusijos premjeru metu, nurodydamas, kad ekonomiškai pačiam Gazpromui būtų naudinga mažinti kainas, jei nori išlikti patraukliu paslaugų teikėju Lietuvoje ir neprarasti rinkų. Dabar matome, kad ir toliau yra norima rinkas išsaugoti ne ekonominėmis priemonėmis, bandant išlikti patraukliais vartotojams, bet gąsdinimais ir siekiu išlikti monopoliniu tiekėju bet kokia kaina. Čia verta prisiminti, kad didėjant politinei įtampai su Gruzija 2007 metų pradžioje Gazprom buvo padidinusi šiai šaliai dujų kainą net iki 235 dolerių už 1000 kubinių metrų, tačiau jau po metų turėjo siūlomą kainą numušti beveik dvigubai, kadangi Gruzija surado būdų, kaip gauti pigesnių dujų iš Azerbaidžiano ir iki šiol atsisako pirkti dujas iš Gazprom”, – teigė premjeras.

Jis priminė, kad per dvidešimt metų Lietuvoje vartotojai taip ir neįgijo jokių galimybių apsirūpinti dujomis ne vien iš Rusijos. Nieko nekeičiant, tikintis malonės vien tik monopolinio tiekėjo, alternatyvų ir toliau neatsiras, o monopolininkas ir toliau galės piktnaudžiauti Lietuvos vartotojų sąskaita.

Dabar Lietuvos Respublikos Vyriausybė laikosi nuoseklios pozicijos, kad Lietuvos vartotojai galės apsirūpinti pigiausiomis gamtinėmis dujomis, jei turės galimybę rinktis iš kelių tiekėjų, tiekiančių dujas ne vien iš Rusijos. Todėl yra nuosekliai siekiama pertvarkyti Lietuvos dujų sektorių, kad pastačius suskystintų dujų terminalą Lietuvos vartotojai galėtų įsigyti ir tokiu būdu importuojamų į Lietuvą dujų.