Tag Archive | "paskola Graikijai"

Daugybė jaunuolių jau spėjo susigadinti savo kredito istorijas

Tags: , ,



Jau šeštą mėnesį iš eilės Lietuvoje didėja gyventojų įsiskolinimai, kurie stipriai gadina jų asmenines kredito istorijas. Pagrindinė skolų dalis tenka jauniems 25–36 metų žmonėms.

Balandžio mėnesį Lietuvos gyventojų uždelstos skolos padidėjo 30,5 mln. Lt ir pasiekė 3,31 mlrd. Lt. Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, greičiausiai didėjo įsiskolinimas komunalinio sektoriaus įmonėms – 4 proc., o fizinių asmenų skolos bankiniam sektoriui šoktelėjo maždaug 1 proc. Šiuo metu bent vieną pradelstą skolą turi daugiau nei 254 tūkst. Lietuvos gyventojų. Vien per pastaruosius metus jų padaugėjo 15 tūkst. Tai reiškia, kad Lietuvoje sparčiai daugėja žmonių, kuriems ateityje bus sudėtinga palankiomis sąlygomis gauti paskolas ar net pirkti prekes išsimokėtinai.
Mūsų krašte daugybės žmonių finansinis raštingumas vis dar tebėra menkas, o naivuolių mąžta labai iš lėto. Ir šiandien tūkstančiai Lietuvos gyventojų tebemano, kad sąskaitas galima apmokėti kada nors po kelių mėnesių, ir viskas tuo pasibaigs. Deja, jie klysta. Iš tiesų neapmokėtų sąskaitų padarinius galima jaustis visą dešimtmetį. Ypač daug žalos daro negrąžinti itin lengvai paimami greitieji kreditai. „Creditinfo“ duomenimis, jiems vis populiarėjant, sparčiai didėjo ir jaunuolių įsiskolinimai.
Lino Gudo istorija – vienas tokių pavyzdžių. Pernai pristigęs pinigų jis susigundė gražia greitųjų kreditų reklama ir pasiėmė 4 tūkst. Lt kreditą. Nieko nenustebinsime pranešdami, kad dabar jis dėl šio savo sprendimo labai gailisi. “Palūkanos augo labai sparčiai ir šiandien net neįsivaizduoju, ką daryti”, – atsidūsta Linas.
Nors susidūrus su sunkumais padengiant skolas ekspertai pataria tartis su kreditoriumi ir ieškoti abiem pusėms tinkamo grąžinimo plano, tikrovėje tokios galimybės paprastai nebūna. „Nėra jokių tarimųsi, bent man nepavyko. Be jokių didelių ceremonijų buvo pasakyta, kad niekas į kalbas su manimi neis ir tai yra mano vieno reikalas“, – nusivylęs L.Gudas.
Šis pavyzdys – tikrai ne pavienis, o vienas iš dešimčių tūkstančių. Galima tik įsivaizduoti, kaip vien greitųjų kreditų bumas ir su tuo susiję didesni pradelsimai bei įsiskolinimai paveiks vidutinio lietuvio, ypač jaunesnio, kredito istoriją. Juolab kad daugybė juos imančiųjų nė nenutuokia apie galimas šio sprendimo pasekmes. „Nuo praėjusių metų fiksuojame stipriai padidėjusį skolinimosi poreikį, o augant šiam kreditavimosi aktyvumui, neišvengiamai daugėja ir skolų, – paaiškina „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius. – Jaunimo įsiskolinimo lygis Lietuvoje jau kelia susirūpinimą.“

Daug kas nežino pagrindinių taisyklių

Svarbu žinoti, kad asmenų kredito istorijos kaupiamos kreditų biure ir informacija apie turimus finansinius įsipareigojimus bei jų vykdymą saugoma dešimtmetį. Duomenis kreditų biurui perduoda patys kreditoriai. Informacija apie pradelstas skolas keičiasi visas finansų sektorius – bankai, kredito unijos, išperkamosios nuomos bendrovės, taip pat telekomunikacijų, draudimo, komunalinių paslaugų, vartojimo paskolų ir praktiškai visos greitųjų kreditų bendrovės. „Teisę įtraukti skolininką į kreditų biuro skolininkų sąrašą turi ir bet kuri Lietuvoje veikianti įmonė ar fizinis asmuo, galintis įrodyti skolos egzistavimą“, – komentuoja A.Bogdanovičius.
Kada pranešti apie pradelstas skolas, nusprendžia pats kreditorius, bet paprastai tokia informacija perduodama po 45 dienų nuo įsiskolinimo pradžios. 90 dienų – tai riba, nuo kurios asmuo pripažįstamas nesugebančiu vykdyti įsipareigojimų, ir tai patenka į kredito istoriją.
Dar vienas svarbus niuansas – žmogui darosi vis sunkiau pabėgti nuo blogos kredito istorijos ir savo įsiskolinimų, kurių jis sukaupė ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Jei asmuo kelerius metus gyveno Ispanijoje ar Airijoje ir ten paliko uodegų, jam grįžus į Lietuvą atseks ir uodegos: finansinės institucijos nesunkiai gali patikrinti asmens kredito istoriją, kai žmogus gyveno ne Lietuvoje.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-22-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Euro zonos šalių atstovai susitarė gelbėti Graikiją

Tags:


"Veido" archyvas

Ketvirtadienį Briuselyje euro zonos lyderiai susitarė dėl Graikijos gelbėjimo, informuoja BBC.

Privatūs investuotojai privalės prisidėti prie finansinės paramos paketo, kuriuo siekiama suteikti Graikijai daugiau laiko apmokėti savo skolas.

Graikijai, Airijai ir Portugalijai bus pratęsti skolų grąžinimo terminai ir sumažintos palūkanų normos.

Euro zonos valstybių atstovai taip pat susitarė paskolinti Graikijai dar 109 mlrd. eurų.

Azijos akcijų rinka į naujienas apie susitikimo rezultatus reagavo ramiai, tuo tarpu euro kursas sustiprėjo.

Pernai Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas suteikė Graikijai 110 mlrd. eurų vertės trejų metų paskolą, bet jos šaliai neužteko, kad susidorotų su milžiniškomis skolomis.

Ragina susitarti dėl tolesnės paramos Graikijai

Tags:


AFP
Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) primygtinai paragino euro zonos šalis ketvirtadienį vyksiančiame neeiliniame viršūnių susitikime susitarti dėl tolesnės paramos Graikijai. “Situacija yra labai rimta”, – pareiškė jis trečiadienį Briuselyje.

Anot Ž. M. Barozo, visos šalys turi parodyti atsakomybę, priešingu atveju neigiamus padarinius pajus ne tik Europa. “Jei visos šalys rodytų gerą valią, sprendimas galėtų būti pasiektas”, – pabrėžė Europos Komisijos vadovas.

Euro zonos šalių lyderiai šiandien Briuselyje rinksis į neeilinį susitikimą. Jame bus kalbamasi apie antrąjį pagalbos paketą prasiskolinusiai Graikijai, prie kurio šį kartą turėtų prisidėti ir privatūs kreditoriai, pavyzdžiui, bankai. Tačiau techniniu požiūriu tai yra sudėtinga ir kelia didelių problemų euro zonos šalims.

Graikijos parlamentas spręs euro zonos likimą

Tags: ,


Scanpix

Pirmadienį Graikijos parlamentas pradeda svarstyti radikalių antikrizinių priemonių programą, būtiną, kad gautų naują paskolą iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF), skelbia BBC.

Planuojama padidinti mokesčius ir sumažinti biudžeto išlaidas už iš viso 28 mlrd. eurų.

Jeigu parlamentarai balsuos “už”, jau artimiausiu metu šalis gaus dar vieną 12 mlrd. eurų dalį iš bendros ES ir TVF pažadėtos 110 mlrd. eurų paramos.

Siekiant išvengti bankroto, šios lėšos Graikijos ekonomikai reikalingos iki liepos 15 dienos.

Tačiau Graikijos vicepremjeras Teodoras Pangalas (Theodore Pangalos) perspėjo sekmadienį, kad šalies parlamentas gali atmesti pagrindines antikrizinės programos priemones.

T. Pangalo nuomone, pirmasis balsavimo raundas neturėtų sukelti sunkumų – kai bus balsuojama dėl trumpalaikių ir ilgalaikių mokesčių keitimo ir biudžeto išlaidų mažinimo priemonių. Tačiau finansinių reformų ir privatizacijos planams nemažai deputatų gali pasipriešinti.

Planai smarkiai apkarpyti biudžetą jau sukėlė Graikijoje masinius protestus. Graikijos profsąjungos paskelbė visuotinį streiką, kuris turėtų prasidėti antradienį.

TVF finansinę paramą Graikija gaus liepą

Tags:


Scanpix

Graikija naują Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Sąjungos (ES) paskolos dalį gaus liepą, antradienį pranešė Prancūzijos ministras pirmininkas Fransua Fijonas (Francois Fillon).

“Naują finansinę TVF ir ES paramą Graikija gaus liepą. Tai įvyks, kai Graikijos parlamentas įgyvendins naujas taupymo priemones”, – susitikimo su Rusijos ministru pirmininku Vladimiru Putinu metu sakė F. Fijonas.

Antradienį Graikijos parlamentas balsuos dėl pasitikėjimo vyriausybe. Tai lemiamas veiksnys norint gauti gyvybiškai reikalingą 12 mlrd. eurų paskolos dalį.

D. Kameronas: mes negelbėsime Graikijos

Tags: ,


Scanpix

Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Kameronas (David Cameron) pažadėjo atkakliai kautis Briuselyje, kad ant Britanijos mokesčių mokėtojų pečių negultų jokia našta dėl paskolos Graikijai, rašo “telegraph.co.uk”.

D. Kameronas sakė esąs įsitikinęs, kad Didžioji Britanija tikrai neturi prisidėti prie galimos 12 mlrd. eurų paskolos Graikijai, ir tokią nuomonę jis žada išsakyti šią savaitę vyksiančiame Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovų susitikime Briuselyje.

Paklaustas, ar Didžioji Britanija gali sau leisti prisidėti prie Graikijos gelbėjimo, D. Kameronas atsakė nemanąs, kad šalis turi tai daryti.

“Nemanau, kad mes prisidėsime, ir šią savaitę labai stengsiuosi to pasiekti”, – laikraščio “The Times” surengtos konferencijos metu sakė D. Kameronas ir pridūrė, kad Britanijos neprašė prisidėti prie naujausios paskolos, ją Graikijai turėtų suteikti tik 17 euro zonos valstybių narių.

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...