2013 Gegužės 31

Daugybė jaunuolių jau spėjo susigadinti savo kredito istorijas

veidas.lt


Jau šeštą mėnesį iš eilės Lietuvoje didėja gyventojų įsiskolinimai, kurie stipriai gadina jų asmenines kredito istorijas. Pagrindinė skolų dalis tenka jauniems 25–36 metų žmonėms.

Balandžio mėnesį Lietuvos gyventojų uždelstos skolos padidėjo 30,5 mln. Lt ir pasiekė 3,31 mlrd. Lt. Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, greičiausiai didėjo įsiskolinimas komunalinio sektoriaus įmonėms – 4 proc., o fizinių asmenų skolos bankiniam sektoriui šoktelėjo maždaug 1 proc. Šiuo metu bent vieną pradelstą skolą turi daugiau nei 254 tūkst. Lietuvos gyventojų. Vien per pastaruosius metus jų padaugėjo 15 tūkst. Tai reiškia, kad Lietuvoje sparčiai daugėja žmonių, kuriems ateityje bus sudėtinga palankiomis sąlygomis gauti paskolas ar net pirkti prekes išsimokėtinai.
Mūsų krašte daugybės žmonių finansinis raštingumas vis dar tebėra menkas, o naivuolių mąžta labai iš lėto. Ir šiandien tūkstančiai Lietuvos gyventojų tebemano, kad sąskaitas galima apmokėti kada nors po kelių mėnesių, ir viskas tuo pasibaigs. Deja, jie klysta. Iš tiesų neapmokėtų sąskaitų padarinius galima jaustis visą dešimtmetį. Ypač daug žalos daro negrąžinti itin lengvai paimami greitieji kreditai. „Creditinfo“ duomenimis, jiems vis populiarėjant, sparčiai didėjo ir jaunuolių įsiskolinimai.
Lino Gudo istorija – vienas tokių pavyzdžių. Pernai pristigęs pinigų jis susigundė gražia greitųjų kreditų reklama ir pasiėmė 4 tūkst. Lt kreditą. Nieko nenustebinsime pranešdami, kad dabar jis dėl šio savo sprendimo labai gailisi. “Palūkanos augo labai sparčiai ir šiandien net neįsivaizduoju, ką daryti”, – atsidūsta Linas.
Nors susidūrus su sunkumais padengiant skolas ekspertai pataria tartis su kreditoriumi ir ieškoti abiem pusėms tinkamo grąžinimo plano, tikrovėje tokios galimybės paprastai nebūna. „Nėra jokių tarimųsi, bent man nepavyko. Be jokių didelių ceremonijų buvo pasakyta, kad niekas į kalbas su manimi neis ir tai yra mano vieno reikalas“, – nusivylęs L.Gudas.
Šis pavyzdys – tikrai ne pavienis, o vienas iš dešimčių tūkstančių. Galima tik įsivaizduoti, kaip vien greitųjų kreditų bumas ir su tuo susiję didesni pradelsimai bei įsiskolinimai paveiks vidutinio lietuvio, ypač jaunesnio, kredito istoriją. Juolab kad daugybė juos imančiųjų nė nenutuokia apie galimas šio sprendimo pasekmes. „Nuo praėjusių metų fiksuojame stipriai padidėjusį skolinimosi poreikį, o augant šiam kreditavimosi aktyvumui, neišvengiamai daugėja ir skolų, – paaiškina „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius. – Jaunimo įsiskolinimo lygis Lietuvoje jau kelia susirūpinimą.“

Daug kas nežino pagrindinių taisyklių

Svarbu žinoti, kad asmenų kredito istorijos kaupiamos kreditų biure ir informacija apie turimus finansinius įsipareigojimus bei jų vykdymą saugoma dešimtmetį. Duomenis kreditų biurui perduoda patys kreditoriai. Informacija apie pradelstas skolas keičiasi visas finansų sektorius – bankai, kredito unijos, išperkamosios nuomos bendrovės, taip pat telekomunikacijų, draudimo, komunalinių paslaugų, vartojimo paskolų ir praktiškai visos greitųjų kreditų bendrovės. „Teisę įtraukti skolininką į kreditų biuro skolininkų sąrašą turi ir bet kuri Lietuvoje veikianti įmonė ar fizinis asmuo, galintis įrodyti skolos egzistavimą“, – komentuoja A.Bogdanovičius.
Kada pranešti apie pradelstas skolas, nusprendžia pats kreditorius, bet paprastai tokia informacija perduodama po 45 dienų nuo įsiskolinimo pradžios. 90 dienų – tai riba, nuo kurios asmuo pripažįstamas nesugebančiu vykdyti įsipareigojimų, ir tai patenka į kredito istoriją.
Dar vienas svarbus niuansas – žmogui darosi vis sunkiau pabėgti nuo blogos kredito istorijos ir savo įsiskolinimų, kurių jis sukaupė ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Jei asmuo kelerius metus gyveno Ispanijoje ar Airijoje ir ten paliko uodegų, jam grįžus į Lietuvą atseks ir uodegos: finansinės institucijos nesunkiai gali patikrinti asmens kredito istoriją, kai žmogus gyveno ne Lietuvoje.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-22-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (3)

  1. Mr. Jones Mr. Jones rašo:

    Už tai, kad jaunimas nelabai pasižymi finansiniu išprusimu. Štai kodėl derėtų apsilankyti ir paskaityti tinklapyje http://www.vartojimo-kreditai.lt/, kur palyginami geriausi vartojimo kreditai Lietuvoje bei pateikiama daugybė patarimų apie pinigus.

  2. Simonas Simonas rašo:

    Prieš renkantis kreditą reikėtų atidžiau pastudijuoti pasiūlymus. Puslapyje http://lingos.lt/ – geriausi greitieji kreditai Lietuvoje. Greitieji kreditai yra normalus ir įprastas dalykas Vakarų pasaulyje, tiesiog reikia didinti visuomenės finansinį išprusimą.

  3. Tadas Tadas rašo:

    Geriausi ir pigiausi greitieji kreditai Lietuvoje – patarimai, bendrovės, kreditų palyginimas: http://www.kreditaii.lt/


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...