8

– tiek metų prireikė Maskvos CSKA vėl užkopti ant Eurolygos nugalėtojų garbės pakylos.

3

– tai trečiasis Maskvos klubo iškovotas Eurolygos čempionų titulas.

101:96

– tokiu rezultatu po pratęsimo Rusijos klubui Eurolygos finale pavyko palaužti Stambulo „Fenerbahce“ krepšininkus.

22

– tiek taškų finale pelnė naudingiausiu žaidėju pripažintas „armietis“ Nando de Colo, kuriam prizą įteikė ne vieną sezoną CSKA atstovavęs Ramūnas Šiškauskas.

0:3

– toks tarpusavio rungtynių iki trijų pergalių serijos rezultatas užfiksuotas šiųmečiame Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pusfinalio mače tarp Kauno „Žalgirio“ ir Utenos „Juventus“ ekipų.

2:1

– iki penktadienio vakaro toks yra antrosios LKL pusfinalio poros tarp Klaipėdos „Neptūno“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ serijos rezultatas.

4:3

– tokiu bendru rezultatu Toronto „Raptors“ ekipa, atstovaujama šiuo metu traumuoto Jono Valančiūno, konferencijos pusfinalyje nugalėjo Majamio „Heat“ krepšininkus ir pirmąkart klubo istorijoje pateko į NBA Rytų konferencijos finalą.

5

– J.Valančiūnas tapo penktuoju lietuviu, patekusiu į NBA konferencijos finalą.

 

Trečiadienį prasidėjusiame 23-iajame LKL sezone – bent septynios naujovės: atsirado klubų licencijavimo tvarka, pasirinkta nauja televizija, naujas generalinis rėmėjas, nauja teisėjų direktoriaus pareigybė, tobulesnė skubaus vaizdo kartojimo sistema, kitokia LKL žvaigždžių diena, su LKF taurės varžybomis virsianti ištisu žvaigždžių savaitgaliu, ir naujas, bet visą sezoną tas pats krepšiniui skirtas laikas – kiekvieną savaitgalį penktą valandą popiet.

Inga NECELIENĖ

Žvelgiant į komandų sudėtis ir biudžetus pa­grindiniai LKL lyderiai aiškūs kaip vi­sada – Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lie­tu­vos rytas“. Bet jau pernai lygos vidutiniokai įro­dė, kad LKL turnyre grandų ekipų treniruočių ir antrosios sudėties žaidimo laikas rungtynių metu, regis, negrįžtamai praėjo.

Optimalus dešimtukas

Atsiradusi klubų licencijavimo sistema svarbi dviem minimaliais reikalavimais – dokumentais pa­grįstu bent 300 tūkst. eurų biudžetu (atmetus tu­rimas skolas) ir 1200 sėdimų žiūrovų vietų na­mų arenoje. Teisėjų direktoriaus pareigos, patikė­tos Tomui Rimkui, numatytos ne dėl to, kad LKL būtų sunku atsiginti besiskundžiančiųjų pras­tu ar­bitrų darbu, bet siekiant žengti koja ko­jon su stipriausiomis lygomis, padėti kelti krepšinio arbitrų kvalifikaciją ir suteikti jiems progą tobulėti.

„Mes turėjome galimybę peržiūrėti ginčytinus epizodus – atsukdavome rungtynių metu filmuo­jamą vaizdo medžiagą, bet dabar abejotiniems mo­mentams peržiūrėti naudosime specia­liai su­kurtą skubaus vaizdo kartojimo sistemą. Taip in­vestuojame į pagalbą teisėjams, kai spren­džiamas rungtynių nugalėtojų klausimas, ir siekiame galimoms klaidoms užbėgti už akių. Vi­sada turime būti tinkamai pasiruošę išspręsti tokius epizodus“, – sako ypač gerai šią pagalbą suprantantis vienas garsiausių šalies teisėjų, dabartinis LKL generalinis direktorius Ro­mual­das Brazauskas.

Taip pat bus sudaryta teisėjų tobulinimo pro­grama, analizuojamos rungtynės, vertinamas tei­­sėjų darbas jose.

„Kiekvienas inovatyvus sprendimas, kuriuo gerinama, o ne bloginama situacija, yra sveikinti­nas. Žaidėjams pagelbės ir geltona juostelė, ku­ri užsidegs ant krepšinio lentų ir skelbs atakos laiko pabaigą. Naujasis teisėjų direktorius T.Rim­kus – aukšto lygio specialistas, puikiai iš­ma­nantis šią virtuvę ir iš teisėjų, ir iš žaidėjų pu­sės – neabejoju, profesionaliai atliks savo darbą. Džiaugiamės, kad lyga kreipia daug dėmesio į tuos dalykus, kurie kelia daugiausia diskusijų. Nors padėtis ir iki šiol nebuvo bloga, dabar bus siekiama galimiems konfliktams užbėgti už akių“, – numatytas naujoves sveikina praėjusio se­­zono bronzinės komandos Utenos „Juventus“ direktorius Eimantas Skersis.

LKL žvaigždžių savaitgalis – eksperimentinis šio sezono projektas, į viena sujungsiantis Lie­tu­vos krepšinio federacijos (LKF) taurės varžybas ir Žvaigždžių dienos renginius. O štai kita naujovė – krepšinį rodyti tuo pat metu – pirmiausia skir­ta pastovumą ir aiškumą mėgstantiems sirgaliams.

„Žiūrovams svarbus stabilus tvarkaraštis, jiems reikia žinoti, kada komandos žaidžia. Kai rung­tynės išmėtytos per visą savaitę, žiūrovai pa­siklysta, todėl mes bandysime pratinti, kad šeš­­tadieniais ir sekmadieniais 17 val. per televiziją visada bus rodomas krepšinis. Ne savaitgaliais rungtynių bus labai mažai – vos devynerios iš reguliariojo sezono numatytų 180-ies, daugiau­sia sezono pradžioje, kol komandos dar ne­žais Europos turnyruose“, – paaiškina LKL ge­ne­ralinis direktorius R.Brazauskas.

Pasikeitė ir generalinis lygos rėmėjas, juo ta­po „Tete-a-Tete“ kazino, ir transliuotojas – sa­vait­galiais reikės jungti ne LRT, o TV6 kanalą. R.Bra­zausko tikinimu, lyga buvo visiškai patenkin­ta bendradarbiavimu su ankstesniu trans­liuo­­­toju, bet nuo sausio 1-osios jame nelikus re­k­­lamos LKL būtų sunku įgyvendinti rėmėjams prisiimtus įsipareigojimus.

Prie naujovių paminėtina galimybė klubams registruoti po du krepšininkus iki 21 metų, kurie tą patį sezoną galės žaisti ir LKL, ir NKL.

Reguliarųjį LKL sezoną pradės dešimt ko­­man­dų. „Šiandien tai optimalus komandų skai­čius, kurio siekėme jau porą metų. Ma­no­me, kad tiek jų artimiausiu metu ir išliks. Antrą se­zoną vi­sos ekipos rungtyniaus keturiais ratais. Tiek rung­­tynių nėra paprasta organizuoti. Džiau­gia­mės, kad tiek pat rungtynių Lie­tuvoje žais ir stipriausios komandos, nes mū­sų žiūrovai jas labiausiai ir nori matyti“, – atkreipia dėmesį R.Bra­zaus­kas.

Ano sezono stipriausieji

Formaliai žiūrint vargu ar vasarop pasiekus fi­nišo tiesiąją kas nors sugebės įsiterpti tarp am­ži­nų finalininkų, bet tie laikai, kai visa garbės pa­kyla dar prieš sezoną būdavo rezervuota, – ir­gi praeitis. Nė neketinančioje tikslų mažinti ir šie­met šeštą kartą iš eilės LKL čempionų titulą siek­siančioje apginti Kauno komandoje šiemet prie šešių senbuvių prisidėjo du sugrįžėliai – Man­tas Kalnietis ir Martynas Pocius.

Išvykusius pernykščius legionierius pakeitė trys nauji: atakuojančiuoju gynėju ir įžaidėju ga­lin­tis žaisti pernai JAV studentų lygoje blizgėjęs kanadietis Olivieris Hanlanas, du aukštaūgiai – iš toli galintis pataikyti judrus 208 cm Aus­tra­­lijos rink­tinės puolėjas Brockas Motumas, savo trofė­jų kolekcijoje Eurolygos čempiono titulą tu­rintis graikas Ianas Vougioukas, taip pat atakuojantis gynėjas Renaldas Seibutis.

Pastaruoju metu pergalių badą kenčiančio „Lietuvos ryto“ atsakas rimtas – iš pagrindinių var­žovų „Žalgirio“ ir „Neptūno“ pervilioti Ar­tūras Gudaitis ir Deividas Gailius, kūrybingas ata­­kų organizatorius iš Argentinos Nicolas Lap­ro­vittola, snaiperiai Marius Runkauskas bei Ro­kas Giedraitis. Vicečempionus į pergales ves ir kovinio įniršio nestokojantis naujasis komandos kapitonas Antanas Kavaliauskas.

Sunkiai nuspėjamo šio LKL čempionato statusą patvirtina kontrolinės rungtynės. „Lietuvos rytas“ laimėjo visas pasirengimo sezono rungtynes, o įveikdamas „Chimki“ pelnė pirmąjį trofėjų – Vlado Garasto taurę. Sėkmingas buvo ir „Žal­girio“ parengiamasis turas, nors klubas vertėsi be penkių tikrai ne antraeilių šalies rinktinei Europos pirmenybėse atstovavusių krepšininkų.

Bet krepšinio aikštelėje ne viską lemia pavardės ir biudžetai, todėl net stipriausieji daug leng­vų pergalių kažin ar pamatuotai galėtų tikėtis.

„Jau kuris laikas lyderių rungtynės su kitomis komandomis nėra treniruotės. Tiek, kiek „Žalgiris“ su „Lietuvos rytu“ pernai pralaimėjo regulia­­riajame sezone, dar nėra buvę. Arba po lygios kovos išsigelbėjo paskutinėmis sekundėmis ir laimėjo keliais taškais“, – atkreipia dė­me­sį aną se­zo­ną ne vienas sėkmingas rung­tynes su lyderiais sužaidusio Utenos klubo direktorius E.Skersis.

R.Brazauskas primena, kad sporte visada bū­na išimčių – tuo jis ir žavus: „Didžiausius biudže­­tus turinčios komandos gali susipirkti ge­riau­­sius žaidėjus, bet pernai Utenos komanda iškovojo bronzą turėdama tikrai ne trečią tarp LKL komandų biudžetą. Tai kodėl šiemet kuri nors ekipa negalėtų iššauti? Dauguma komandų yra panašaus pajėgumo, dėl to pagrįstai šį sezoną galėtume tikėtis intrigos.“

Pasak pernai ketvirto likusio „Neptūno“ klubo direktoriaus Osvaldo Kurausko, negalėdami su lyderiais varžytis biudžetu, žaidėjai aikštelėje pranašumą gali įrodyti didesne motyvacija. Kita vertus, per pastaruosius trejus metus patys klaipėdiečiai išsikėlė kartelę aukštai, todėl žiūrovų spaudžiami turės stengtis ją išlaikyti.

E.Skersis sako, kad pernykštė Utenos krepšininkų sėkmė – ir vyrų, ir LMKL čempionėmis tapusių moterų – greičiau dėsningumas nei atsitiktinumas: „Tai ir Ute­nos rajono savivaldybės, labai prisidedančios prie mūsų miesto krepšinio finansinės gerovės, nuopelnas. Ji mums padeda susirasti rėmėjų, o kai esi finansiškai stabilus, gali jaustis geras žai­dėjas krepšinio rinkoje ir prisivilioti gana pa­jėgių krepšininkų.“

Pirmąkart klubo istorijoje bronzą iškovoję uteniškiai jaučiasi nepraradę ryšio su tikrove, todėl jiems šis sezonas yra vienas iš tų atvejų, kai komandai keliamas mažesnis tikslas nei pernai: LKL patekti į stipriausiųjų penketuką, o Eu­ropos taurės turnyre – į antrąjį etapą.

Iš pernykštės ekipos Utenoje liko vos trys žaidė­jai. „Esame realistai, žinome sa­vo biudžetą ir ko­kie tikslai yra objektyvūs bei realūs. Geriau iš­sikelti mažesnį tikslą ir pasilikti ga­li­mybę nu­ste­bin­­ti, nei atvirkščiai. Šiemet su­bū­rėme konku­ren­cin­gą ir kovingą komandą, pagaliau turime 11 lygiaverčių žaidėjų, tik gaila, kad Edgaras Sta­nionis patyrė traumą. Bet, kaip mėgs­ta sakyti mū­sų klubo prezidentas Žy­drūnas Ur­­bonas, vis tiek varžovams būsime įdomūs“, – dėsto E.Sker­sis.

Ar pavyks „Juventus“ komandai vėl pradžiuginti uteniškius, priklausys ir nuo naujojo trenerio Antano Sireikos manevrų. Ankstesniam stra­­­tegui Dainiui Adomaičiui, „Neptūno“ klu­bo direktoriaus O.Kurausko tikinimu, buvo su­teik­ta laisvė suburti komandą, kurios šio sezono tiks­las – geresnė už pernykštę galutinė pozicija.

„Pernai buvo gražių rungtynių, epizodų, tik pa­baiga ne visai pavyko. Šiemet suburta įdomi ko­manda, dirba vyrai labai gerai – tą matėme ir kon­trolinėse rungtynėse. O nepakeičiamų nėra, yra tik nepakeisti“, – paklaustas apie vie­no lyderių D.Gailiaus persikėlimą į sostinę sa­ko O.Ku­raus­­kas, pridurdamas, kad komandinėmis pa­stan­gomis ir darbu tikimasi šią netek­tį užpildyti.

Ar bus pagrįstos su naujokais Gilvydu Bi­­ru­ta, Ar­vydu Šikšniumi, Danieliu Ewingu, Jerai Gran­­tu, Travisu Baderiu siejamos viltys – ne­tru­kus pamatysime.

Vieni kitiems mins ant kulnų

Prieš įsismarkaujant naujam LKL sezonui ypač daug dėmesio sulaukia naujas senas klubas „Vy­­tautas“. Pernai į atkrintamąsias kovas ne­pa­tekę Prienų „Prienai“ nusprendė nesitai­kstyti su autsaiderio statusu, atsisveikino su devyniais žaidė­jais, pasikvietė naują seną trenerį, rado nau­­jų rė­mėjų ir gerokai sus­tiprėjo. Nė­ra abejonių, kad prieniškiai bus ka­ringi, nes jiems vadovaus ambicijų nestokojantis Virginijus Šeškus.

„Gerai, kad mūsų bijo, – nusijuokia naujosios komandos vairininkas, išgirdęs apie išankstinius kolegų nuogąstavimus. – Nauja komanda, devyni nauji žmonės, todėl labai sunku iš anksto ką nors pasakyti. Viskas išaiškės sezono metu. Mi­ni­­malūs tikslai – žaisti atkrintamosiose varžy­bo­se, o aukščiausių neįvardijame, bet stengsimės pasiekti kuo daugiau“, – atsargiai kalba V.Šeš­kus, subūręs išskirtinai lietuvišką pajėgią ekipą.

Paprašytas įvertinti būsimų priešininkų sudėtį V.Šeškus sako neabejojantis, kad tai bus vienas įdo­miausių ir stipriausių LKL sezonų: „Šiais me­tais kol kas nematau tokios komandos, pas kurią va­žiuodamas galėtum sakyti, kad tikrai laimėsim. Pas­valio, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Ute­­nos, aiš­ku, ir Prienų komandos – geros ir vie­nodo lygio.“

Šiaulių komanda sezoną pasitinka gerokai at­sinaujinusi: pasikeitė aštuoni žaidėjai, tiesa, du iš jų – po ilgos pertraukos sugrįžusius Ar­tū­rą Jo­mantą ir ukrainietį milžiną Romaną Gu­me­niuką naujokais pavadinti būtų ne visai tikslu. Bus Šiauliuose ir egzotikos – iki šiol nė viename LKL klube dar nežaidė egiptiečių. Vidurio puolėjas Assemas Marei bus pirmasis.

Pasvalio ekipą ir toliau treniruosiantis Man­tas Šernius, tikėtina, galės remtis vienu rezultaty­viausių praėjusių metų NCAA lygos žaidėjų – ame­rikiečiu Dennisu Mavinu. „Pieno žvaigždės“ sutartis taip pat sudarė su Laurynu Sa­mė­nu, latviu Lauriu Blausu ir Giedriumi Staniuliu.

Šią vasarą nesnaudė Panevėžio ekipos savininkai. Įsigijus tris gynėjus iš užsienio – amerikiečius Jermaine‘ą Love’ą, Brandoną Woodą ir latvį Akselį Vairogą, iš sostinės persikėlusį Ar­tū­rą Valeiką ir ne vienam netikėtai uostamiestį į Pa­nevėžį išmainiusį Valdą Vasylių, nėra abejonių, bus tikimasi daugiau nei 11 pergalių iš 40 ga­limų reguliariajame LKL sezone.

„Dzūkija“ ir „Nevėžis“ – kol kas mįslingiausios komandos. „Dzūkiją“ sustiprino iš Kė­dai­nių persikėlęs Markusas Monroe. „Ne­vėžis“ ne­te­­ko vieno rezultatyvesnių žai­dėjų ir tre­nerio – Min­­daugą Budzi­naus­ką pakeitė Ra­mū­nas Cvirka.

„Dabar vienas kitas taškelis gali lemti, ar būsi ket­virtas, ar devintas, pateksi ar ne į at­krin­ta­mą­sias varžybas, – sako E.Skersis. – Lygis auga, bent jau žvelgiant į popierius atrodo, kad komandos bus vienodos, o rezultatai sunkiai prognozuojami, bet dėl to žiūrovams tik įdomiau.“

Kalbėdamas apie varžovų kozirius O.Ku­raus­­­kas atkreipia dėmesį į užgautas ambicijas: „Di­džiules sumas žaidėjams meta „Lietuvos rytas“, „Žalgiris“, kaip visada, galingas, kitos ko­­­­mandos irgi stipriai pasitempusios – laukia ne­nuspėjamas čempionatas. Labai įdomi „Liet­kabelio“ komplektacija, „Šiauliai“ laimėjo turnyrą Lenkijoje, „Pieno žvaigždės“ su jaunu perspektyviu treneriu M.Šerniumi dar parodys, ką gali, Kėdainiuose buvo tyla, bet, vos susirinkusi, komanda nugalėjo Panevėžio „Liet­ka­be­lį“, Prienai atgijo – V.Šeškus vėl kupinas ambicijų, todėl laukia ypač sunkus sezonas.“

Kaip vieno variklių – ambicijų – nelinkęs nu­ra­šyti ir „Juventus“ klubo direktorius. „Kyla ne tik krepšinio lygis, bet ir ambicijos, ypač ma­žes­nių miestelių, kaip antai Pasvalio, Prienų. Jos ran­da įmonių rėmėjų ir kelia nacionalinio krepši­nio lygį. Šiemet Lietuvos rinktinė Eu­ro­pos čem­­pionate laimėjo sidabrą turėdama septynis LKL žaidėjus – tai irgi įrodymas, koks aukštas da­­bar yra LKL lygis“, – atkreipia dėmesį E.Sker­sis.

2015–2016 m. sezono LKL komandos (žaidėjo numeris, vardas, pavardė, pozicija, ūgis, svoris, gimimo data)

Kauno „Žalgiris“

Gintaras Krapikas – vyriausiasis treneris

Šarūnas Jasikevičius – treneris

Darius Songaila – treneris

Evaldas Beržininkaitis – treneris skautas

Nerijus Navickas – fizinio rengimo treneris

Justinas Grainys – fizinio rengimo treneris

3 Siimas Sanderis Vene         puolėjas   203 cm     97 kg      1990 11 12

4 Lukas Lekavičius   gynėjas    180 cm     76 kg      1994 03 30

7 Martynas Pocius    gynėjas    196 cm     89 kg      1986 04 28

9 Mantas Kalnietis   gynėjas    195 cm     92 kg      1986 09 06

10 Renaldas Seibutis gynėjas    198 cm     82 kg      1985 07 30

12 Brockas Motumas   puolėjas   208 cm     111 kg     1990 10 16

13 Paulius Jankūnas  puolėjas   205 cm     107 kg     1984 04 29

14 Ianas Vougioukas  vid. puolėjas         211 cm     122 kg     1985 05 31

15 Robertas Javtokas vid. puolėjas         211 cm     117 kg     1980 03 20

19 Vytenis Lipkevičius         puolėjas   198 cm     98 kg      1989 05 19

20 Kasparas Vecvagaras         gynėjas    193 cm     83 kg      1993 08 03

21 Olivieris Hanlanas          gynėjas    193 cm     86 kg      1993 02 15

92 Edgaras Ulanovas  puolėjas   196 cm     94 kg      1992 01 07

 

Vilniaus „Lietuvos rytas“

Marcelo Nicola – vyriausiasis treneris

Aurimas Jasilionis – trenerio asistentas

Alberto Blanco – trenerio asistentas

Martas Skrabulis – fizinio rengimo treneris

 

7 Adas Juškevičius   gynėjas    194 cm     90 kg      1989 01 03

8 Mindaugas Lukauskis          puolėjas   198 cm     90 kg      1979 05 19

9 Aistis Pilauskas   gynėjas    188 cm     80 kg      1998 04 08

10 Nicolas Laprovittola        gynėjas    188 cm     88 kg      1990 01 31

12 Kšištofas Lavrinovičius     puolėjas  209 cm     110 kg     1979 11 01

13 Deividas Gailius  puolėjas   200 cm     92 kg      1988 04 26

14 Gediminas Orelikas          puolėjas   200 cm     105 kg     1990 05 14

19 Žygimantas Janavičius       gynėjas    193 cm     80 kg      1989 02 20

21 Antanas Kavaliauskas        vid. puolėjas         208 cm     114 kg     1984 09 19

22 Marius Runkauskas gynėjas    189 cm     85 kg      1986 05 20

23 Edvinas Šeškus    gynėjas    196 cm     80 kg      1995 03 10

27 Julius Jucikas    vid. puolėjas         205 cm     107 kg     1989 10 20

31 Rokas Giedraitis  gynėjas    200 cm     88 kg      1992 08 16

33 Artūras Gudaitis  vid. puolėjas         208 cm     115 kg     1993 06 19

 

Utenos „Juventus“

Antanas Sireika – vyriausiasis treneris

Žydrūnas Urbonas – treneris

Mantas Saliamonas – fizinio rengimo treneris

 

 

 

5 Edgaras Stanionis  puolėjas   194 cm     93 kg      1988 02 24

6         Arminas Urbutis      vid. puolėjas         206 cm     100 kg     1986 05 15

7         Aidas Viskontas      gynėjas    185 cm     75 kg      1986 05 21

9         Martynas Linkevičius puolėjas   197 cm     93 kg      1985 12 08

11 Edgaras Želionis  vid. puolėjas         207 cm     97 kg      1989 06 04

12        Saulius Kulvietis    puolėjas   206 cm     100 kg     1991 02 14

14        Paulius Petrilevičius puolėjas   200 cm     86 kg      1991 03 23

21        Egidijus Dimša       vid. puolėjas         205 cm     95 kg      1985 04 01

22 Spenceris Butterfieldas     gynėjas    191 cm     93 kg      1992 10 11

33 Rolandas Alijevas gynėjas    195 cm     85 kg      1985 01 20

40 Chavaughnas Lewisas         puolėjas   196 cm     81 kg      1993 02 01

Klaipėdos „Neptūnas“

Dainius Adomaitis – vyr. treneris

Mindaugas Brazys – trenerio asistentas

Benas Kentra – fizinio rengimo treneris

 

 

3 Danielis Ewingas   gynėjas    191 cm     84 kg      1983 03 26

6 Arvydas Šikšnius   puolėjas   196 cm     94 kg      1987 10 10

7 Martynas Mažeika   gynėjas    193 cm     100 kg     1985 01 29

8 Mindaugas Girdžiūnas         gynėjas    189 cm     86 kg      1989 01 20

9 Raidas Nacius      puolėjas   198 cm     93 kg      1991 12 30

13 Travisas Baderis  gynėjas    196 cm     86 kg      1991 07 02

15 Vytautas Šarakauskas        vid. puolėjas         205 cm     108 kg     1982 02 08

21 Simas Galdikas    vid. puolėjas         205 cm     118 kg     1987 01 03

41 Donatas Zavackas puolėjas   203 cm     109 kg     1980 04 20

51 Arnas Butkevičius puolėjas   197 cm     93 kg      1992 10 22

45 Jerai Grantas     vid. puolėjas         203 cm     100 kg     1989 01 10

49 Gilvydas Biruta   puolėjas   203 cm     107 kg     1991 10 10

 

Prienų-Birštono „Vytautas“

Virginijus Šeškus – vyriausiasis treneris

Mindaugas Arlauskas – treneris

Marius Leonavičius – fizinio rengimo treneris

 

 

 

26 Povilas Butkevičius         vid. puolėjas         203 cm     112 kg     1987 09 26

43 Linas Lekavičius  gynėjas    180 cm     85 kg      1984 11 29

22 Domantas Šeškus   gynėjas    180 cm     75 kg      1992 12 02

12 Šarūnas Vasiliauskas        gynėjas    188 cm     80 kg      1989 03 27

4 Kajus Okmanas      gynėjas    185 cm     82 kg      1995 08 24

6 Vilmantas Dilys    puolėjas   208 cm     100 kg     1987 10 06

7 Laimonas Kisielius puolėjas   203 cm     100 kg     1985 01 24

8 Vytautas Šulskis   puolėjas   200 cm     98 kg      1988 08 08

9 Gytis Sirutavičius gynėjas    195 cm     86 kg      1983 01 12

10 Paulius Ivanauskas          gynėjas    195 cm     82 kg      1987 04 24

14 Vaidas Čepukaitis vid. puolėjas         207 cm     108 kg     1989 05 16

32 Tomas Michnevičius          puolėjas   196 cm     93 kg      1994 03 07

 

Šiaulių „Šiauliai“

Gediminas Petrauskas – vyriausiasis treneris

Vaidas Pauliukėnas – treneris

Mantas Valčiukaitis – fizinio rengimo treneris

 

 

0 Mike‘as Scottas    gynėjas    183 cm     77 kg      1993 08 10

4 Paulius Dambrauskas          gynėjas    191 cm     85 kg      1991 12 16

6 Eivydas Mološčiakas          gynėjas    187 cm     75 kg      1993 01 27

7 Karolis Guščikas   puolėjas   207 cm     94 kg      1992 05 20

8 Gintaras Leonavičius         gynėjas    194 cm     84 kg      1983 10 29

10 Modestas Kumpys   gynėjas    194 cm     87 kg      1991 07 02

11 Romanas Gumeniukas          vid. puolėjas         220 cm     120 kg     1987 09 19

14 Daishonas Knightas          gynėjas    196 cm     85 kg      1991 04 20

21 Artūras Jomantas  puolėjas   200 cm     98 kg      1985 05 04

23 Dave‘as Dudzinsky puolėjas   205 cm     113 kg     1992 05 26

30 Arūnas Sajavičius gynėjas    195 cm     87 kg      1995 02 02

50 Assemas Marei     vid. puolėjas         206 cm     113 kg     1992 06 16

 

Panevėžio „Lietkabelis“

Gintaras Kadžiulis – vyriausiasis treneris

Egidijus Ženevičius – treneris

Robertinas Vilimas – fizinio rengimo treneris

 

 

6 Jermaine‘as Love’as          gynėjas    190 cm     80 kg      1989 03 27

7 Lukas Aukštikalnis gynėjas    196 cm     80 kg      1995 08 19

10 Gediminas Žalalis puolėjas   205 cm     90 kg      1995 01 21

11 Artūras Valeika   vid. puolėjas         207 cm     100 kg     1985 08 11

16 Jurica Žuza       vid. puolėjas         206 cm     105 kg     1978 04 04

21 Mantas Kazonas    puolėjas   202 cm     92 kg      1989 06 06

22 Julius Kazakauskas          puolėjas   196 cm     98 kg      1990 12 20

30 Brandonas Woodas  gynėjas   189 cm     86 kg      1989 01 05

33 Akselis Vairogas  gynėjas    194 cm     80 kg      1988 04 21

42 Valdas Vasylius   puolėjas   203 cm     90 kg      1983 09 03

77 Arnas Labuckas    puolėjas   203 cm     98 kg      1987 12 28

 

Pasvalio „Pieno žvaigždės“

Mantas Šernius – vyriausiasis treneris

Tomas Rinkevičius – treneris

Kęstutis Mačėnas – fizinio rengimo treneris

 

 

5 Justas Tamulis     puolėjas   196 cm     86 kg      1994 07 12

7 Laurynas Samėnas   gynėjas    192 cm     82 kg      1988 10 12

11 Paulius Petrikonis          puolėjas   202 cm     103 kg     1998 03 11

12 Žygimantas Skučas puolėjas   201 cm     103 kg     1992 03 18

13 Osvaldas Olisevičius        puolėjas   200 cm     92 kg      1993 01 10

19 Lauris Blausas    vid. puolėjas         207 cm     108 kg     1990 02 16

18 Andriyus Agofonovas         vid. puolėjas         208 cm     109 kg     1986 05 07

21 Giedrius Staniulis          puolėjas   205 cm     91 kg      1991 04 16

22 Dennisas Mavinas  gynėjas    191 cm     83 kg      1991 12 09

23 Ramone‘as Moore’as          gynėjas    193 cm     86 kg      1989 03 27

77 Jokūbas Gintvainis          gynėjas    191 cm     80 kg      1994 07 25

 

Kėdainių „Nevėžis“

Ramūnas Cvirka – vyriausiasis treneris

Tomas Stankevičius – treneris

 

 

5 Saah Nimley        gynėjas    175 cm     74 kg      1993 06 03

6 Paulius Semaška    gynėjas    185 cm     79 kg      1993 01 14

8 Vaidotas Volkus    puolėjas   203 cm     100 kg     1985 05 21

9 Darius Gvezdauskas gynėjas    191 cm     89 kg      1988 07 04

10 Rokas Grinius     vid. puolėjas         204 cm     100 kg     1988 06 22

11 Ernestas Ežerskis gynėjas    195 cm     95 kg      1987 05 05

12 George‘as Jgerenaja         vid. puolėjas         207 cm     115 kg     1990 10 09

13 Tomas Gaidamavičius         gynėjas    191 cm     90 kg      1982 07 19

15 Simonas Kymantas  vid. puolėjas         213 cm     120 kg     1995 07 21

22 Arminas Kelmelis  gynėjas    194 cm     85 kg      1994 02 21

31 Tayloras Kingas   puolėjas   203 cm     100 kg     1988 05 30

33 Andrius Aleksandrovas       gynėjas    198 cm     97 kg      1986 0106

41 Grantas Kendallas Johnsonas gynėjas    195 cm     95 kg      1990 03 11

 

 

Alytaus „Dzūkija“

Andrejus Urlepas – vyriausiasis treneris

Zoranas Čarapičius – treneris

Karolis Marcinkevičius – treneris

Mindaugas Jaruševičius – treneris

 

 

15 Giedrius Gustas   gynėjas    190 cm     80 kg      1980 03 04

11 Paulius Danisevičius        gynėjas    178 cm     68 kg      1995 01 11

2 Antonas Kobylinski puolėjas   195 cm     87 kg      1994 05 26

7 Martynas Paliukėnas          gynėjas    193 cm     85 kg      1993 09 14

9 Rytis Juknevičius  gynėjas    187 cm     75 kg      1993 12 15

8 Nerijus Varnelis   puolėjas   201 cm     100 kg     1978 04 13

23 Tomas Urbonas     vid. puolėjas         217 cm     110 kg     1992 03 27

13 Osvaldas Mačernis puolėjas   200 cm     98 kg      1982 05 30

16 Adamas Lapeta     vid. puolėjas         217 cm     129 kg     1987 11 09

5 Edgaras Švelginas  gynėjas    185 cm     80 kg      1995 02 18

4 Markusas Monroe    gynėjas    188 cm     79 kg      1989 09 23

10 Laurynas Mikalauskas        puolėjas   205 cm     110 kg     1985 10 02

 

LKL kelia kartelę aukštyn

Trečiadienį prasidėjusiame 23-iajame LKL sezone – bent septynios naujovės: atsirado klubų licencijavimo tvarka, pasirinkta nauja televizija, naujas generalinis rėmėjas, nauja teisėjų direktoriaus pareigybė, tobulesnė skubaus vaizdo kartojimo sistema, kitokia LKL žvaigždžių diena, su LKF taurės varžybomis virsianti ištisu žvaigždžių savaitgaliu, ir naujas, bet visą sezoną tas pats krepšiniui skirtas laikas – kiekvieną savaitgalį penktą valandą popiet.

Inga NECELIENĖ

Žvelgiant į komandų sudėtis ir biudžetus pa­grindiniai LKL lyderiai aiškūs kaip vi­sada – Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lie­tu­vos rytas“. Bet jau pernai lygos vidutiniokai įro­dė, kad LKL turnyre grandų ekipų treniruočių ir antrosios sudėties žaidimo laikas rungtynių metu, regis, negrįžtamai praėjo.

 

Optimalus dešimtukas

Atsiradusi klubų licencijavimo sistema svarbi dviem minimaliais reikalavimais – dokumentais pa­grįstu bent 300 tūkst. eurų biudžetu (atmetus tu­rimas skolas) ir 1200 sėdimų žiūrovų vietų na­mų arenoje. Teisėjų direktoriaus pareigos, patikė­tos Tomui Rimkui, numatytos ne dėl to, kad LKL būtų sunku atsiginti besiskundžiančiųjų pras­tu ar­bitrų darbu, bet siekiant žengti koja ko­jon su stipriausiomis lygomis, padėti kelti krepšinio arbitrų kvalifikaciją ir suteikti jiems progą tobulėti.

„Mes turėjome galimybę peržiūrėti ginčytinus epizodus – atsukdavome rungtynių metu filmuo­jamą vaizdo medžiagą, bet dabar abejotiniems mo­mentams peržiūrėti naudosime specia­liai su­kurtą skubaus vaizdo kartojimo sistemą. Taip in­vestuojame į pagalbą teisėjams, kai spren­džiamas rungtynių nugalėtojų klausimas, ir siekiame galimoms klaidoms užbėgti už akių. Vi­sada turime būti tinkamai pasiruošę išspręsti tokius epizodus“, – sako ypač gerai šią pagalbą suprantantis vienas garsiausių šalies teisėjų, dabartinis LKL generalinis direktorius Ro­mual­das Brazauskas.

Taip pat bus sudaryta teisėjų tobulinimo pro­grama, analizuojamos rungtynės, vertinamas tei­­sėjų darbas jose.

„Kiekvienas inovatyvus sprendimas, kuriuo gerinama, o ne bloginama situacija, yra sveikinti­nas. Žaidėjams pagelbės ir geltona juostelė, ku­ri užsidegs ant krepšinio lentų ir skelbs atakos laiko pabaigą. Naujasis teisėjų direktorius T.Rim­kus – aukšto lygio specialistas, puikiai iš­ma­nantis šią virtuvę ir iš teisėjų, ir iš žaidėjų pu­sės – neabejoju, profesionaliai atliks savo darbą. Džiaugiamės, kad lyga kreipia daug dėmesio į tuos dalykus, kurie kelia daugiausia diskusijų. Nors padėtis ir iki šiol nebuvo bloga, dabar bus siekiama galimiems konfliktams užbėgti už akių“, – numatytas naujoves sveikina praėjusio se­­zono bronzinės komandos Utenos „Juventus“ direktorius Eimantas Skersis.

LKL žvaigždžių savaitgalis – eksperimentinis šio sezono projektas, į viena sujungsiantis Lie­tu­vos krepšinio federacijos (LKF) taurės varžybas ir Žvaigždžių dienos renginius. O štai kita naujovė – krepšinį rodyti tuo pat metu – pirmiausia skir­ta pastovumą ir aiškumą mėgstantiems sirgaliams.

„Žiūrovams svarbus stabilus tvarkaraštis, jiems reikia žinoti, kada komandos žaidžia. Kai rung­tynės išmėtytos per visą savaitę, žiūrovai pa­siklysta, todėl mes bandysime pratinti, kad šeš­­tadieniais ir sekmadieniais 17 val. per televiziją visada bus rodomas krepšinis. Ne savaitgaliais rungtynių bus labai mažai – vos devynerios iš reguliariojo sezono numatytų 180-ies, daugiau­sia sezono pradžioje, kol komandos dar ne­žais Europos turnyruose“, – paaiškina LKL ge­ne­ralinis direktorius R.Brazauskas.

Pasikeitė ir generalinis lygos rėmėjas, juo ta­po „Tete-a-Tete“ kazino, ir transliuotojas – sa­vait­galiais reikės jungti ne LRT, o TV6 kanalą. R.Bra­zausko tikinimu, lyga buvo visiškai patenkin­ta bendradarbiavimu su ankstesniu trans­liuo­­­toju, bet nuo sausio 1-osios jame nelikus re­k­­lamos LKL būtų sunku įgyvendinti rėmėjams prisiimtus įsipareigojimus.

Prie naujovių paminėtina galimybė klubams registruoti po du krepšininkus iki 21 metų, kurie tą patį sezoną galės žaisti ir LKL, ir NKL.

Reguliarųjį LKL sezoną pradės dešimt ko­­man­dų. „Šiandien tai optimalus komandų skai­čius, kurio siekėme jau porą metų. Ma­no­me, kad tiek jų artimiausiu metu ir išliks. Antrą se­zoną vi­sos ekipos rungtyniaus keturiais ratais. Tiek rung­­tynių nėra paprasta organizuoti. Džiau­gia­mės, kad tiek pat rungtynių Lie­tuvoje žais ir stipriausios komandos, nes mū­sų žiūrovai jas labiausiai ir nori matyti“, – atkreipia dėmesį R.Bra­zaus­kas.

 

Ano sezono stipriausieji

Formaliai žiūrint vargu ar vasarop pasiekus fi­nišo tiesiąją kas nors sugebės įsiterpti tarp am­ži­nų finalininkų, bet tie laikai, kai visa garbės pa­kyla dar prieš sezoną būdavo rezervuota, – ir­gi praeitis. Nė neketinančioje tikslų mažinti ir šie­met šeštą kartą iš eilės LKL čempionų titulą siek­siančioje apginti Kauno komandoje šiemet prie šešių senbuvių prisidėjo du sugrįžėliai – Man­tas Kalnietis ir Martynas Pocius.

Išvykusius pernykščius legionierius pakeitė trys nauji: atakuojančiuoju gynėju ir įžaidėju ga­lin­tis žaisti pernai JAV studentų lygoje blizgėjęs kanadietis Olivieris Hanlanas, du aukštaūgiai – iš toli galintis pataikyti judrus 208 cm Aus­tra­­lijos rink­tinės puolėjas Brockas Motumas, savo trofė­jų kolekcijoje Eurolygos čempiono titulą tu­rintis graikas Ianas Vougioukas, taip pat atakuojantis gynėjas Renaldas Seibutis.

Pastaruoju metu pergalių badą kenčiančio „Lietuvos ryto“ atsakas rimtas – iš pagrindinių var­žovų „Žalgirio“ ir „Neptūno“ pervilioti Ar­tūras Gudaitis ir Deividas Gailius, kūrybingas ata­­kų organizatorius iš Argentinos Nicolas Lap­ro­vittola, snaiperiai Marius Runkauskas bei Ro­kas Giedraitis. Vicečempionus į pergales ves ir kovinio įniršio nestokojantis naujasis komandos kapitonas Antanas Kavaliauskas.

Sunkiai nuspėjamo šio LKL čempionato statusą patvirtina kontrolinės rungtynės. „Lietuvos rytas“ laimėjo visas pasirengimo sezono rungtynes, o įveikdamas „Chimki“ pelnė pirmąjį trofėjų – Vlado Garasto taurę. Sėkmingas buvo ir „Žal­girio“ parengiamasis turas, nors klubas vertėsi be penkių tikrai ne antraeilių šalies rinktinei Europos pirmenybėse atstovavusių krepšininkų.

Bet krepšinio aikštelėje ne viską lemia pavardės ir biudžetai, todėl net stipriausieji daug leng­vų pergalių kažin ar pamatuotai galėtų tikėtis.

„Jau kuris laikas lyderių rungtynės su kitomis komandomis nėra treniruotės. Tiek, kiek „Žalgiris“ su „Lietuvos rytu“ pernai pralaimėjo regulia­­riajame sezone, dar nėra buvę. Arba po lygios kovos išsigelbėjo paskutinėmis sekundėmis ir laimėjo keliais taškais“, – atkreipia dė­me­sį aną se­zo­ną ne vienas sėkmingas rung­tynes su lyderiais sužaidusio Utenos klubo direktorius E.Skersis.

R.Brazauskas primena, kad sporte visada bū­na išimčių – tuo jis ir žavus: „Didžiausius biudže­­tus turinčios komandos gali susipirkti ge­riau­­sius žaidėjus, bet pernai Utenos komanda iškovojo bronzą turėdama tikrai ne trečią tarp LKL komandų biudžetą. Tai kodėl šiemet kuri nors ekipa negalėtų iššauti? Dauguma komandų yra panašaus pajėgumo, dėl to pagrįstai šį sezoną galėtume tikėtis intrigos.“

Pasak pernai ketvirto likusio „Neptūno“ klubo direktoriaus Osvaldo Kurausko, negalėdami su lyderiais varžytis biudžetu, žaidėjai aikštelėje pranašumą gali įrodyti didesne motyvacija. Kita vertus, per pastaruosius trejus metus patys klaipėdiečiai išsikėlė kartelę aukštai, todėl žiūrovų spaudžiami turės stengtis ją išlaikyti.

E.Skersis sako, kad pernykštė Utenos krepšininkų sėkmė – ir vyrų, ir LMKL čempionėmis tapusių moterų – greičiau dėsningumas nei atsitiktinumas: „Tai ir Ute­nos rajono savivaldybės, labai prisidedančios prie mūsų miesto krepšinio finansinės gerovės, nuopelnas. Ji mums padeda susirasti rėmėjų, o kai esi finansiškai stabilus, gali jaustis geras žai­dėjas krepšinio rinkoje ir prisivilioti gana pa­jėgių krepšininkų.“

Pirmąkart klubo istorijoje bronzą iškovoję uteniškiai jaučiasi nepraradę ryšio su tikrove, todėl jiems šis sezonas yra vienas iš tų atvejų, kai komandai keliamas mažesnis tikslas nei pernai: LKL patekti į stipriausiųjų penketuką, o Eu­ropos taurės turnyre – į antrąjį etapą.

Iš pernykštės ekipos Utenoje liko vos trys žaidė­jai. „Esame realistai, žinome sa­vo biudžetą ir ko­kie tikslai yra objektyvūs bei realūs. Geriau iš­sikelti mažesnį tikslą ir pasilikti ga­li­mybę nu­ste­bin­­ti, nei atvirkščiai. Šiemet su­bū­rėme konku­ren­cin­gą ir kovingą komandą, pagaliau turime 11 lygiaverčių žaidėjų, tik gaila, kad Edgaras Sta­nionis patyrė traumą. Bet, kaip mėgs­ta sakyti mū­sų klubo prezidentas Žy­drūnas Ur­­bonas, vis tiek varžovams būsime įdomūs“, – dėsto E.Sker­sis.

Ar pavyks „Juventus“ komandai vėl pradžiuginti uteniškius, priklausys ir nuo naujojo trenerio Antano Sireikos manevrų. Ankstesniam stra­­­tegui Dainiui Adomaičiui, „Neptūno“ klu­bo direktoriaus O.Kurausko tikinimu, buvo su­teik­ta laisvė suburti komandą, kurios šio sezono tiks­las – geresnė už pernykštę galutinė pozicija.

„Pernai buvo gražių rungtynių, epizodų, tik pa­baiga ne visai pavyko. Šiemet suburta įdomi ko­manda, dirba vyrai labai gerai – tą matėme ir kon­trolinėse rungtynėse. O nepakeičiamų nėra, yra tik nepakeisti“, – paklaustas apie vie­no lyderių D.Gailiaus persikėlimą į sostinę sa­ko O.Ku­raus­­kas, pridurdamas, kad komandinėmis pa­stan­gomis ir darbu tikimasi šią netek­tį užpildyti.

Ar bus pagrįstos su naujokais Gilvydu Bi­­ru­ta, Ar­vydu Šikšniumi, Danieliu Ewingu, Jerai Gran­­tu, Travisu Baderiu siejamos viltys – ne­tru­kus pamatysime.

 

Vieni kitiems mins ant kulnų

Prieš įsismarkaujant naujam LKL sezonui ypač daug dėmesio sulaukia naujas senas klubas „Vy­­tautas“. Pernai į atkrintamąsias kovas ne­pa­tekę Prienų „Prienai“ nusprendė nesitai­kstyti su autsaiderio statusu, atsisveikino su devyniais žaidė­jais, pasikvietė naują seną trenerį, rado nau­­jų rė­mėjų ir gerokai sus­tiprėjo. Nė­ra abejonių, kad prieniškiai bus ka­ringi, nes jiems vadovaus ambicijų nestokojantis Virginijus Šeškus.

„Gerai, kad mūsų bijo, – nusijuokia naujosios komandos vairininkas, išgirdęs apie išankstinius kolegų nuogąstavimus. – Nauja komanda, devyni nauji žmonės, todėl labai sunku iš anksto ką nors pasakyti. Viskas išaiškės sezono metu. Mi­ni­­malūs tikslai – žaisti atkrintamosiose varžy­bo­se, o aukščiausių neįvardijame, bet stengsimės pasiekti kuo daugiau“, – atsargiai kalba V.Šeš­kus, subūręs išskirtinai lietuvišką pajėgią ekipą.

Paprašytas įvertinti būsimų priešininkų sudėtį V.Šeškus sako neabejojantis, kad tai bus vienas įdo­miausių ir stipriausių LKL sezonų: „Šiais me­tais kol kas nematau tokios komandos, pas kurią va­žiuodamas galėtum sakyti, kad tikrai laimėsim. Pas­valio, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Ute­­nos, aiš­ku, ir Prienų komandos – geros ir vie­nodo lygio.“

Šiaulių komanda sezoną pasitinka gerokai at­sinaujinusi: pasikeitė aštuoni žaidėjai, tiesa, du iš jų – po ilgos pertraukos sugrįžusius Ar­tū­rą Jo­mantą ir ukrainietį milžiną Romaną Gu­me­niuką naujokais pavadinti būtų ne visai tikslu. Bus Šiauliuose ir egzotikos – iki šiol nė viename LKL klube dar nežaidė egiptiečių. Vidurio puolėjas Assemas Marei bus pirmasis.

Pasvalio ekipą ir toliau treniruosiantis Man­tas Šernius, tikėtina, galės remtis vienu rezultaty­viausių praėjusių metų NCAA lygos žaidėjų – ame­rikiečiu Dennisu Mavinu. „Pieno žvaigždės“ sutartis taip pat sudarė su Laurynu Sa­mė­nu, latviu Lauriu Blausu ir Giedriumi Staniuliu.

Šią vasarą nesnaudė Panevėžio ekipos savininkai. Įsigijus tris gynėjus iš užsienio – amerikiečius Jermaine‘ą Love’ą, Brandoną Woodą ir latvį Akselį Vairogą, iš sostinės persikėlusį Ar­tū­rą Valeiką ir ne vienam netikėtai uostamiestį į Pa­nevėžį išmainiusį Valdą Vasylių, nėra abejonių, bus tikimasi daugiau nei 11 pergalių iš 40 ga­limų reguliariajame LKL sezone.

„Dzūkija“ ir „Nevėžis“ – kol kas mįslingiausios komandos. „Dzūkiją“ sustiprino iš Kė­dai­nių persikėlęs Markusas Monroe. „Ne­vėžis“ ne­te­­ko vieno rezultatyvesnių žai­dėjų ir tre­nerio – Min­­daugą Budzi­naus­ką pakeitė Ra­mū­nas Cvirka.

„Dabar vienas kitas taškelis gali lemti, ar būsi ket­virtas, ar devintas, pateksi ar ne į at­krin­ta­mą­sias varžybas, – sako E.Skersis. – Lygis auga, bent jau žvelgiant į popierius atrodo, kad komandos bus vienodos, o rezultatai sunkiai prognozuojami, bet dėl to žiūrovams tik įdomiau.“

Kalbėdamas apie varžovų kozirius O.Ku­raus­­­kas atkreipia dėmesį į užgautas ambicijas: „Di­džiules sumas žaidėjams meta „Lietuvos rytas“, „Žalgiris“, kaip visada, galingas, kitos ko­­­­mandos irgi stipriai pasitempusios – laukia ne­nuspėjamas čempionatas. Labai įdomi „Liet­kabelio“ komplektacija, „Šiauliai“ laimėjo turnyrą Lenkijoje, „Pieno žvaigždės“ su jaunu perspektyviu treneriu M.Šerniumi dar parodys, ką gali, Kėdainiuose buvo tyla, bet, vos susirinkusi, komanda nugalėjo Panevėžio „Liet­ka­be­lį“, Prienai atgijo – V.Šeškus vėl kupinas ambicijų, todėl laukia ypač sunkus sezonas.“

Kaip vieno variklių – ambicijų – nelinkęs nu­ra­šyti ir „Juventus“ klubo direktorius. „Kyla ne tik krepšinio lygis, bet ir ambicijos, ypač ma­žes­nių miestelių, kaip antai Pasvalio, Prienų. Jos ran­da įmonių rėmėjų ir kelia nacionalinio krepši­nio lygį. Šiemet Lietuvos rinktinė Eu­ro­pos čem­­pionate laimėjo sidabrą turėdama septynis LKL žaidėjus – tai irgi įrodymas, koks aukštas da­­bar yra LKL lygis“, – atkreipia dėmesį E.Sker­sis.

2015–2016 m. sezono LKL komandos (žaidėjo numeris, vardas, pavardė, pozicija, ūgis, svoris, gimimo data)

Kauno „Žalgiris“

Gintaras Krapikas – vyriausiasis treneris

Šarūnas Jasikevičius – treneris

Darius Songaila – treneris

Evaldas Beržininkaitis – treneris skautas

Nerijus Navickas – fizinio rengimo treneris

Justinas Grainys – fizinio rengimo treneris

3 Siimas Sanderis Vene         puolėjas   203 cm     97 kg      1990 11 12

4 Lukas Lekavičius   gynėjas    180 cm     76 kg      1994 03 30

7 Martynas Pocius    gynėjas    196 cm     89 kg      1986 04 28

9 Mantas Kalnietis   gynėjas    195 cm     92 kg      1986 09 06

10 Renaldas Seibutis gynėjas    198 cm     82 kg      1985 07 30

12 Brockas Motumas   puolėjas   208 cm     111 kg     1990 10 16

13 Paulius Jankūnas  puolėjas   205 cm     107 kg     1984 04 29

14 Ianas Vougioukas  vid. puolėjas         211 cm     122 kg     1985 05 31

15 Robertas Javtokas vid. puolėjas         211 cm     117 kg     1980 03 20

19 Vytenis Lipkevičius         puolėjas   198 cm     98 kg      1989 05 19

20 Kasparas Vecvagaras         gynėjas    193 cm     83 kg      1993 08 03

21 Olivieris Hanlanas          gynėjas    193 cm     86 kg      1993 02 15

92 Edgaras Ulanovas  puolėjas   196 cm     94 kg      1992 01 07

 

Vilniaus „Lietuvos rytas“

Marcelo Nicola – vyriausiasis treneris

Aurimas Jasilionis – trenerio asistentas

Alberto Blanco – trenerio asistentas

Martas Skrabulis – fizinio rengimo treneris

 

7 Adas Juškevičius   gynėjas    194 cm     90 kg      1989 01 03

8 Mindaugas Lukauskis          puolėjas   198 cm     90 kg      1979 05 19

9 Aistis Pilauskas   gynėjas    188 cm     80 kg      1998 04 08

10 Nicolas Laprovittola        gynėjas    188 cm     88 kg      1990 01 31

12 Kšištofas Lavrinovičius     puolėjas  209 cm     110 kg     1979 11 01

13 Deividas Gailius  puolėjas   200 cm     92 kg      1988 04 26

14 Gediminas Orelikas          puolėjas   200 cm     105 kg     1990 05 14

19 Žygimantas Janavičius       gynėjas    193 cm     80 kg      1989 02 20

21 Antanas Kavaliauskas        vid. puolėjas         208 cm     114 kg     1984 09 19

22 Marius Runkauskas gynėjas    189 cm     85 kg      1986 05 20

23 Edvinas Šeškus    gynėjas    196 cm     80 kg      1995 03 10

27 Julius Jucikas    vid. puolėjas         205 cm     107 kg     1989 10 20

31 Rokas Giedraitis  gynėjas    200 cm     88 kg      1992 08 16

33 Artūras Gudaitis  vid. puolėjas         208 cm     115 kg     1993 06 19

 

Utenos „Juventus“

Antanas Sireika – vyriausiasis treneris

Žydrūnas Urbonas – treneris

Mantas Saliamonas – fizinio rengimo treneris

 

 

 

5 Edgaras Stanionis  puolėjas   194 cm     93 kg      1988 02 24

6         Arminas Urbutis      vid. puolėjas         206 cm     100 kg     1986 05 15

7         Aidas Viskontas      gynėjas    185 cm     75 kg      1986 05 21

9         Martynas Linkevičius puolėjas   197 cm     93 kg      1985 12 08

11 Edgaras Želionis  vid. puolėjas         207 cm     97 kg      1989 06 04

12        Saulius Kulvietis    puolėjas   206 cm     100 kg     1991 02 14

14        Paulius Petrilevičius puolėjas   200 cm     86 kg      1991 03 23

21        Egidijus Dimša       vid. puolėjas         205 cm     95 kg      1985 04 01

22 Spenceris Butterfieldas     gynėjas    191 cm     93 kg      1992 10 11

33 Rolandas Alijevas gynėjas    195 cm     85 kg      1985 01 20

40 Chavaughnas Lewisas         puolėjas   196 cm     81 kg      1993 02 01

Klaipėdos „Neptūnas“

Dainius Adomaitis – vyr. treneris

Mindaugas Brazys – trenerio asistentas

Benas Kentra – fizinio rengimo treneris

 

 

3 Danielis Ewingas   gynėjas    191 cm     84 kg      1983 03 26

6 Arvydas Šikšnius   puolėjas   196 cm     94 kg      1987 10 10

7 Martynas Mažeika   gynėjas    193 cm     100 kg     1985 01 29

8 Mindaugas Girdžiūnas         gynėjas    189 cm     86 kg      1989 01 20

9 Raidas Nacius      puolėjas   198 cm     93 kg      1991 12 30

13 Travisas Baderis  gynėjas    196 cm     86 kg      1991 07 02

15 Vytautas Šarakauskas        vid. puolėjas         205 cm     108 kg     1982 02 08

21 Simas Galdikas    vid. puolėjas         205 cm     118 kg     1987 01 03

41 Donatas Zavackas puolėjas   203 cm     109 kg     1980 04 20

51 Arnas Butkevičius puolėjas   197 cm     93 kg      1992 10 22

45 Jerai Grantas     vid. puolėjas         203 cm     100 kg     1989 01 10

49 Gilvydas Biruta   puolėjas   203 cm     107 kg     1991 10 10

 

Prienų-Birštono „Vytautas“

Virginijus Šeškus – vyriausiasis treneris

Mindaugas Arlauskas – treneris

Marius Leonavičius – fizinio rengimo treneris

 

 

 

26 Povilas Butkevičius         vid. puolėjas         203 cm     112 kg     1987 09 26

43 Linas Lekavičius  gynėjas    180 cm     85 kg      1984 11 29

22 Domantas Šeškus   gynėjas    180 cm     75 kg      1992 12 02

12 Šarūnas Vasiliauskas        gynėjas    188 cm     80 kg      1989 03 27

4 Kajus Okmanas      gynėjas    185 cm     82 kg      1995 08 24

6 Vilmantas Dilys    puolėjas   208 cm     100 kg     1987 10 06

7 Laimonas Kisielius puolėjas   203 cm     100 kg     1985 01 24

8 Vytautas Šulskis   puolėjas   200 cm     98 kg      1988 08 08

9 Gytis Sirutavičius gynėjas    195 cm     86 kg      1983 01 12

10 Paulius Ivanauskas          gynėjas    195 cm     82 kg      1987 04 24

14 Vaidas Čepukaitis vid. puolėjas         207 cm     108 kg     1989 05 16

32 Tomas Michnevičius          puolėjas   196 cm     93 kg      1994 03 07

 

Šiaulių „Šiauliai“

Gediminas Petrauskas – vyriausiasis treneris

Vaidas Pauliukėnas – treneris

Mantas Valčiukaitis – fizinio rengimo treneris

 

 

0 Mike‘as Scottas    gynėjas    183 cm     77 kg      1993 08 10

4 Paulius Dambrauskas          gynėjas    191 cm     85 kg      1991 12 16

6 Eivydas Mološčiakas          gynėjas    187 cm     75 kg      1993 01 27

7 Karolis Guščikas   puolėjas   207 cm     94 kg      1992 05 20

8 Gintaras Leonavičius         gynėjas    194 cm     84 kg      1983 10 29

10 Modestas Kumpys   gynėjas    194 cm     87 kg      1991 07 02

11 Romanas Gumeniukas          vid. puolėjas         220 cm     120 kg     1987 09 19

14 Daishonas Knightas          gynėjas    196 cm     85 kg      1991 04 20

21 Artūras Jomantas  puolėjas   200 cm     98 kg      1985 05 04

23 Dave‘as Dudzinsky puolėjas   205 cm     113 kg     1992 05 26

30 Arūnas Sajavičius gynėjas    195 cm     87 kg      1995 02 02

50 Assemas Marei     vid. puolėjas         206 cm     113 kg     1992 06 16

 

Panevėžio „Lietkabelis“

Gintaras Kadžiulis – vyriausiasis treneris

Egidijus Ženevičius – treneris

Robertinas Vilimas – fizinio rengimo treneris

 

 

6 Jermaine‘as Love’as          gynėjas    190 cm     80 kg      1989 03 27

7 Lukas Aukštikalnis gynėjas    196 cm     80 kg      1995 08 19

10 Gediminas Žalalis puolėjas   205 cm     90 kg      1995 01 21

11 Artūras Valeika   vid. puolėjas         207 cm     100 kg     1985 08 11

16 Jurica Žuza       vid. puolėjas         206 cm     105 kg     1978 04 04

21 Mantas Kazonas    puolėjas   202 cm     92 kg      1989 06 06

22 Julius Kazakauskas          puolėjas   196 cm     98 kg      1990 12 20

30 Brandonas Woodas  gynėjas   189 cm     86 kg      1989 01 05

33 Akselis Vairogas  gynėjas    194 cm     80 kg      1988 04 21

42 Valdas Vasylius   puolėjas   203 cm     90 kg      1983 09 03

77 Arnas Labuckas    puolėjas   203 cm     98 kg      1987 12 28

 

Pasvalio „Pieno žvaigždės“

Mantas Šernius – vyriausiasis treneris

Tomas Rinkevičius – treneris

Kęstutis Mačėnas – fizinio rengimo treneris

 

 

5 Justas Tamulis     puolėjas   196 cm     86 kg      1994 07 12

7 Laurynas Samėnas   gynėjas    192 cm     82 kg      1988 10 12

11 Paulius Petrikonis          puolėjas   202 cm     103 kg     1998 03 11

12 Žygimantas Skučas puolėjas   201 cm     103 kg     1992 03 18

13 Osvaldas Olisevičius        puolėjas   200 cm     92 kg      1993 01 10

19 Lauris Blausas    vid. puolėjas         207 cm     108 kg     1990 02 16

18 Andriyus Agofonovas         vid. puolėjas         208 cm     109 kg     1986 05 07

21 Giedrius Staniulis          puolėjas   205 cm     91 kg      1991 04 16

22 Dennisas Mavinas  gynėjas    191 cm     83 kg      1991 12 09

23 Ramone‘as Moore’as          gynėjas    193 cm     86 kg      1989 03 27

77 Jokūbas Gintvainis          gynėjas    191 cm     80 kg      1994 07 25

 

Kėdainių „Nevėžis“

Ramūnas Cvirka – vyriausiasis treneris

Tomas Stankevičius – treneris

 

 

5 Saah Nimley        gynėjas    175 cm     74 kg      1993 06 03

6 Paulius Semaška    gynėjas    185 cm     79 kg      1993 01 14

8 Vaidotas Volkus    puolėjas   203 cm     100 kg     1985 05 21

9 Darius Gvezdauskas gynėjas    191 cm     89 kg      1988 07 04

10 Rokas Grinius     vid. puolėjas         204 cm     100 kg     1988 06 22

11 Ernestas Ežerskis gynėjas    195 cm     95 kg      1987 05 05

12 George‘as Jgerenaja         vid. puolėjas         207 cm     115 kg     1990 10 09

13 Tomas Gaidamavičius         gynėjas    191 cm     90 kg      1982 07 19

15 Simonas Kymantas  vid. puolėjas         213 cm     120 kg     1995 07 21

22 Arminas Kelmelis  gynėjas    194 cm     85 kg      1994 02 21

31 Tayloras Kingas   puolėjas   203 cm     100 kg     1988 05 30

33 Andrius Aleksandrovas       gynėjas    198 cm     97 kg      1986 0106

41 Grantas Kendallas Johnsonas gynėjas    195 cm     95 kg      1990 03 11

 

 

Alytaus „Dzūkija“

Andrejus Urlepas – vyriausiasis treneris

Zoranas Čarapičius – treneris

Karolis Marcinkevičius – treneris

Mindaugas Jaruševičius – treneris

 

 

15 Giedrius Gustas   gynėjas    190 cm     80 kg      1980 03 04

11 Paulius Danisevičius        gynėjas    178 cm     68 kg      1995 01 11

2 Antonas Kobylinski puolėjas   195 cm     87 kg      1994 05 26

7 Martynas Paliukėnas          gynėjas    193 cm     85 kg      1993 09 14

9 Rytis Juknevičius  gynėjas    187 cm     75 kg      1993 12 15

8 Nerijus Varnelis   puolėjas   201 cm     100 kg     1978 04 13

23 Tomas Urbonas     vid. puolėjas         217 cm     110 kg     1992 03 27

13 Osvaldas Mačernis puolėjas   200 cm     98 kg      1982 05 30

16 Adamas Lapeta     vid. puolėjas         217 cm     129 kg     1987 11 09

5 Edgaras Švelginas  gynėjas    185 cm     80 kg      1995 02 18

4 Markusas Monroe    gynėjas    188 cm     79 kg      1989 09 23

10 Laurynas Mikalauskas        puolėjas   205 cm     110 kg     1985 10 02

 

 

 

 

 

 

 

Penktą sezoną iš eilės stipriausios Lietuvos krepšinio ekipos vardą iškovojusio Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas, prieš porą metų antrąsyk bridęs į tuos pačius finansinių bėdų gilyn tempiamo klubo vandenis, „Veidui“ pasakoja apie pamažu narpliojamą skolų kamuolį, nereikalingą konkurenciją ne krepšinio aikštelėje, klubo stabilumą galintį užtikrinti finansinį modelį ir nuolatinį vaikščiojimą peilio ašmenimis.

 

VEIDAS. Kodėl esama daug spekuliacijų „Žalgirio“ klubo skolų klausimais? Žiniasklaidoje ji svyruoja nemenka amplitude – skaičiuojant senąja valiuta, maždaug nuo 70 mln. iki 20 mln. litų.

P.M.: Sunku pasakyti, gal kelis kartus sudedami tie patys skaičiai, todėl sumos labai išsipučia ir atsiranda visokių spekuliacijų. Bet skolų visąlaik buvo, ir nemažai. To neneigiame. Tačiau stengiamės per daug garsiai jų neįvardyti dėl kelių priežasčių. Visų pirma tai konfidenciali informacija. Antra, mes nuolat deramės, kad skolas pavyktų sumažinti ir su tais, kuriems esame skolingi, atsiskaitytume bendru sutarimu. Ir trečias dalykas – kai kurios skolos apskųstos teismuose, jeigu konkrečiai įvardytume skaičių, patys sau pakenktume, o dabar dar klausimas, ar pralaimėtume visą, ar ne visą sumą, taigi stengiamės nepabloginti savo padėties.

Bet mes visada kalbėjome apie skolas žaidėjams, jas pripažinome ir pripažįstame. Tai siekdavo apie 20 mln. litų, o tokių skaičių kaip 70 milijonų niekada nebuvo. Bet po truputį bandome skolas kaip įmanoma mažinti ir kovoti, kad jų iš viso neliktų. Skolų esama ir nuo senų laikų – ir dešimties, ir dvylikos metų. Tiesiog sporte taip yra. Pažiūrėkime, kaip prasiskolinę futbolo klubai – kai kurie net ne milijonais, o šimtais milijonų eurų. Čia sportas, visko nesuplanuosi, bet svarbiausia neprisigalvoti ir neprisiplanuoti per daug. Svarbu, kad komanda gerai žaistų ir žmonės nenustotų eiti į rungtynes.

Kai mes kalbame apie savo biudžetą, svajojame, kad parduosime bilietų už 5 mln. litų, bet jei komanda žaidžia prastai, turi tenkintis puse šios sumos – 2–2,5 mln. litų. Tokių dalykų negali kontroliuoti, bet kai pasirašai sutartį su žaidėjais, iš anksto prisiimi įsipareigojimus. Dėl to kartais sunku prognozuoti, kiek pinigų pavyks surinkti ir kiek teks išleisti.

VEIDAS. Ar galima tvirtinti, kad blogiausio scenarijaus grėsmė išnyko, klubas ėmė gyventi pagal išgales, o nuo 2013-ųjų kovo, kai po pusantrų metų pertraukos grįžote į chaoso ir kracho apimtą klubą, „Žalgirio“ finansinė padėtis pasikeitė į gera?

P.M.: Kaip aš mėgstu sakyti, skolos niekur nepabėgo, taigi ir kracho grėsmė yra išlikusi, jeigu kartais kažkas neiškentėtų ar neišlauktų – ne tik žaidėjai, bet ir įmonės. Kita vertus, palyginti su tuo laiku, kai grįžau į „Žalgirį“, padėtį pavyko stabilizuoti, skolos ėmė mažėti. Gal ne taip greitai, kaip norėtume, bet jų apmažėjo – tai irgi faktas.

VEIDAS: Ar tarp laukiančiųjų uždirbtų pinigų esama ir tokių žaidėjų, kuriuos jau būtų sunku prisiminti, kada bežaidė „Žalgiryje“?

P.M.: Seniausia skola, kurią turime, turbūt būtų Kęstučio Marčiulionio (už 2000–2001 m. sezoną – I.J.-N.). Bet reikia pasakyti, kad prie šios skolos ilgaamžiškumo prisidėjo ilgai vykę įvairių instancijų teismai, o dabar esame su juo sudarę taikos sutartį ir po truputį įsiskolinimą mažiname. Be to, visąlaik ieškome sprendimų, kaip  tas skolas grąžinti visiems.

VEIDAS: Turime ne vieną pavyzdį, kai atėjęs naujas žmogus – akcininkas, savininkas, investuotojas, kaip netrukus paaiškėja, užsiima ne investicijomis, o griovimu, ir per metus ar dvejus klubo veiklą iš esmės paralyžiuoja. Ypač jautrių reakcijų sulaukiama, kai nugyvenamas ne vakar įkurtas, o ilgą ir turtingą istoriją turintis klubas, pavyzdžiui, FBK „Kaunas“, Vilniaus, Kauno „Žalgiris“. Kodėl taip įvyksta, galbūt trūksta kažkokios priežiūros grandies?

P.M.: Šitaip nutinka ne tik Lietuvoje – kitose šalyse irgi rastume neigiamų pavyzdžių. Dažniausiai taip nutinka tada, kai komanda paimama ir valdoma ne dėl sportinių tikslų, o tik dėl asmeninių ambicijų. Dabar stengiamės, kad pas mus visose grandyse dirbtų tik profesionalai – finansų, rinkodaros ir t.t. Mes nesikišame į komandos darbą, nes pasitikime treneriu, sporto žmonėmis – kiekvienas turi užduotis, kurias vykdo. Kai tai suvokiama, imama traktuoti kaip normalioje verslo struktūroje, kur kiekvienas atsakingas už save ir dirba už save. Bet kai ši nuostata paminama ir imama įsivaizduoti, kad štai aš atėjau iš verslo ir visur galiu kištis, tada ir užprogramuojama griūtis. Gaila, kad taip nutinka. Todėl stabilumui užtikrinti reikia kuo daugiau rėmėjų, nebūtinai didelių, bet kad kiekvienas žinotų, jog štai mano parama labai svarbi. Šnekamės su daugybe potencialių rėmėjų ir matome, kad kai kurie išsigąsta, sako – betgi jums reikia labai daug. Tokiems atsakome: taip, mums reikia daug, bet mes nesitikime, kad jūs vienas mums viską duosite.

Siekiant klubus apsaugoti nuo galimų blogųjų scenarijų, kai esi priklausomas nuo vieno akcininko verslo sėkmės ir malonės, Eurolygoje kuriamos naujos taisyklės. Jose bus numatoma, kad vieno žmogaus indėlis klube nesiektų daugiau nei 30 proc.: vienas rėmėjas ar akcininkas galėtų turėti 30 proc., kitus 30 proc. sudarytų parduoti bilietai ir kitos pajamos, dar 30 proc. galėtų prisidėti miestas, savivaldybė ar vyriausybė. Toks modelis garantuotų stabilumą. Tada blogiausiu atveju prarastum trečdalį, bet ne 90 proc., po kurio greičiausiai lauktų neišvengiamas krachas. Todėl einama prie tokių bendrų taisyklių. Kelerius pastaruosius metus esame pavyzdys ne tik sėkmingo arenos naudojimo, bet ir kaip tokia finansavimo schema galėtų užtikrinti klubo finansinį stabilumą. Einame koja kojon su naujovėmis, bandome dalytis informacija, kaip tai įgyvendinti.

VEIDAS: Kuris žodis geriausiai apibūdintų dabartinę jūsų profesinę veiklą: finansininkas, diplomatas, profesionalus gaisrų gesintojas, strategas?

P.M.: Tikrai nesu finansininkas. Tiesiog tikiu tuo, ką darau, tikiu vertybėmis. O man „Žalgiris“ yra vertybė. Tą visą laiką sakiau ir sakau. Ir kalbėdamasis su rėmėjais kartoju, kad visus klausimus galima išspręsti, tereikia, kaip mūsų himne giedama, vienybės ir supratimo, jog viskas daroma ne dėl kažko, o dėl komandos.

Grįždamas į šiek tiek senesnius laikus, kai vienas žmogus galėjo sau leisti vadintis „Žalgirio“ savininku, galiu pasakyti, kad mano vizijoje „Žalgiris“ yra mūsų visų. Ir mes ne kartą sakėme, kad septyniasdešimties metų istorijos niekas negali ateiti ir tiesiog nusipirkti. Juk per visus šiuos metus buvo daug akcininkų, direktorių, žaidėjų, darbuotojų ir visa Lietuva sirgalių už nugaros, todėl, mano manymu, niekada negali sakyti, kad esi savininkas. Gali būti vairininkas, strategijų kūrėjas, tėkmės prižiūrėtojas, bet ne savininkas.

VEIDAS: Kai apsisprendėte grįžti į ties žlugimo riba atsidūrusį „Žalgirį“, kokių aplinkinių reakcijų sulaukėte?

P.M.: Norinčiųjų ten eiti nelabai buvo. Bet pats vienas nieko nebūčiau nei padaręs, nei išsprendęs. Čia svarbiausia buvo komanda ir tikėjimas. Palaikymo sulaukiau daug. Nei su žaidėjais, nei su likusiais administracijos darbuotojais ryšys nebuvo nutrūkęs. Be to, žinojau, iš kur ir kaip tos skolos buvo padarytos. Patirties turėjau sukaupęs nuo pirmojo atėjimo, kai irgi buvo susiklosčiusi panaši padėtis – daug skolų, kurias reikėjo pabandyti kažkaip naikinti. Svarbiausia, kad buvo žmonių, kuriais galėjau pasitikėti. Bet pirmiausia esu čia dėl to, kad man šis darbas patinka, nors darbo specifika pareikalauja aukoti įprastą gyvenimo pusę: juk rungtynės savaitgaliais, vakarais, per šventes, negali kaip įprastoje įmonėje ateiti aštuntą ir išeiti penktą. Tačiau man tai priimtina ir įprasta.

VEIDAS. Sprendžiant pagal sritį, kurioje dirbate, būtų galima spėti, kad esate azartiškas, emocionalus žmogus. Galbūt dirbant klubo direktoriumi pasitarnauja ir krepšinio aikštelėje įgyti įžaidėjo įgūdžiai?

P.M.: Negaliu sau leisti būti nei azartiškas, nei emocionalus, nors viduje nuolat viskas verda, juk pats visą gyvenimą sportavau. Bet darbe stengiuosi nerodyti emocijų, nusiraminti, kad galėčiau priimti protingus, o ne emocijomis grįstus sprendimus. Prie turimų įgūdžių, sukauptos patirties prisidėjo daug dalykų, negalima išskirti tik sporto: ir krepšinis, ir universitetas, ir galimybė augti kartu su komanda. Iš to susideda gyvenimo būdas, kad be sporto negali ir visą laiką nori jausti emociją, adrenaliną.

VEIDAS: Be krepšinio, kokia galėtų būti kita sporto šaka, su kurios atstovais sutiktumėte dirbti?

P.M.: Yra ir kitų sporto šakų, dėl to nuo šio sezono šalia krepšinio dar turime futbolo komandą. Sportas – tai visų pirma didelis emocinis užtaisas. Jeigu tai suvoki ir perpranti, jeigu ši sritis yra priimtina, išmanai sporto rinkodarą, žinai, kad ne viską galima apskaičiuoti, ne viskas veikia pagal sukurtas verslo formules, gali eiti ir dirbti su bet kokia sporto šaka.

Pas mus ne tik krepšinis, bet ir kitos sporto šakos kuria sporto emocijas. Jei plaukikai gerai plaukia, visi serga už plaukimą, jei komanda kimba į atlapus lyderiams – palaiko futbolininkus, regbininkus ar rankininkus. Kauno „Žalgiris“, kaip lyderis Lietuvoje, mėgsta dalytis informacija ir padėti bei prisidėti prie kitų sporto šakų plėtros.

VEIDAS: Ar sprendimas turėti futbolo klubą jau duoda lauktų rezultatų?

P.M.: Jeigu atvirai, rezultatų tikimės ne anksčiau nei po penkerių metų, o realiai gal ir po dešimties. Didelės naudos greitai nebus. Dabar mums labai smagu, kad turime dar vieną piramidę, kad jaunimas žaidžia, o rezultatai stadione daug geresni, negu tikėjomės. Ginčai, nesutarimai su Vilniaus „Žalgiriu“ bando mums visą ūpą numušti, bet mes čia neatėjome per metus kalnų nuversti. Norime pasikloti didžiulį pamatą ir ramiai, kantriai viską daryti.

Šioje srityje nieko naujo sukurti nesiekiame. Kaip turbūt daug kam, mums irgi patinka „Barcelonos“ modelis, Miuncheno „Bayern“ panašiai dirba. Tik jie turi vienokių sporto šakų klubų, o mes galėtume turėti ir kitokių. Turime galvoti ir apie „Žalgirio“ areną, kurioje tiktų žaisti antrai komandai, tik, kaip sakiau, nebūtinai krepšinio – gali būti ir kitos sporto šakos, tik reikia, kad jos sugebėtų pritraukti žiūrovų. Bandome semtis patirties iš užsienio ir kantriai šį modelį bandyti įgyvendinti Lietuvoje, nors ne visi šį projektą nori palaikyti ir konkurencijos bijo. Bet mes nebijome.

Arena yra vienas tų veiksnių, kurie palengvino ir gyvenimą, ir planavimą. O pelną, kurį uždirbame iš arenos, skiriame „Žalgiriui“, ne kažkokiam kitam verslui, kaip įprasta ne tik Lietuvoje, bet ir visur kitur. Norime, kad čia būtų sudarytos geriausios sąlygos žaisti ir mes būtume lyderiai. Manome, kad esame tie flagmanai, kurie turi kurti teisingą teigiamą emociją, mokyti žmones patriotizmo, ištikimybės, meilės šaliai ir kitų svarbių dalykų.

VEIDAS: Be rūpesčių dėl skolų kupros, kitų išgyvenimo klausimų, kokias dar pagrindines problemas tenka spręsti?

P.M.: Problemų visada yra daug: yra ir komanda, ir arena, kuri nuolat turi būti pilna žmonių, dar viena nuolatinio rūpinimosi reikalaujanti veiklos sritis – jaunimas. Klubas – tai gyvas organizmas, todėl tenka žiūrėti, kad visos rankos ir kojos veiktų vienodai.

VEIDAS: Kokį sunkiausią sprendimą teko priimti?

P.M.: Sunkiausi sprendimai visąlaik susiję su žmonių atleidimu. Visada tikiu žmonėmis, jų sėkme, duodu šansą, bet jeigu jis nepasiteisina, tenka priimti sprendimą ir atsisveikinti – ar tai būtų žaidėjai, ar administracijos darbuotojai. Deja, kartais tiesiog nepavyksta.

VEIDAS: Žvelgiant į kai kuriuos komandos senbuvius, pavyzdžiui, šį sezoną pagaliau iššovusį Artūrą Milaknį, galima sakyti, kad suteikiate ilgą pasitikėjimo kreditą.

P.M.: Tokie sprendimai ne nuo vieno žmogaus priklauso. Įsiklausome, ką sako treneriai, bet 90 proc. priklauso nuo to, kaip pats žaidėjas į viską reaguoja. Ar stengiasi, ar kreipia dėmesį į pastabas, įdeda daugiau darbo. Jeigu matai, kad dirba, dažniausiai jam ir sekasi, o jeigu gavęs šansą galvoja – va, išsėdėsiu savo laiką ir ateis mano valanda, tada būna sunkiausia. Matai, kur bėda, bandai žmogui tą paaiškinti, bet ar dėl jaunystės, ar dėl kažkokių charakterio savybių lieki neišgirstas – nepasieki tos vietos, kuri leistų žmogui persilaužti. O kai nebepratęsi sutarties arba ją nutrauki, dažnas supranta, kad galėjo, norėjo ir reikėjo, – tada būna skaudu, ypač kai kalbame apie labai jaunus žaidėjus. Gaila, kad nematai tokio visų žaidėjų kilimo, kokį išgyvena A.Milaknis. Dėl jam suteikto šanso tikrai buvome keikiami sirgalių, bet jeigu matai, kaip žmogus užsispyręs siekia užsibrėžtų tikslų, negali tos galimybės nesuteikti. Užtat dabar, žiūrint į šią sėkmės istoriją, širdis džiaugiasi.

Turime daug jaunų žaidėjų, todėl laukiame, kas iš jų iššaus. Šį sezoną matėme ir Siimo Sanderio Vene‘s, Vytenio Lipkevičiaus blykstelėjimą, Artūrui Gudaičiui gal nebuvo pats sėkmingiausias sezonas. Bet smagu ne tik dėl jaunimo, bet ir dėl veteranų. Pavyzdžiui, Dariaus Songailos, kuriam sezonas nebuvo toks geras, kokio jis pats tikėjosi ir mes laukėme, bet finalo serijoje jis stipriai padėjo, todėl smagu, kai žmogus dirba, nenuleidžia rankų ir jam pavyksta pasiekti tikslą.

VEIDAS: Aną sezoną sportininko karjerą „Žalgiryje“ baigė ir pirmąkart Lietuvos čempionu tapo Šarūnas Jasikevičius, šį sezoną tą patį pakartojo D.Songaila. Gal dar koks veteranas jau užsirašė į šią eilę?

P.M.: Tokią tradiciją pradėjo Arvydas Sabonis. Bet po jo buvo ilga pertrauka – iki pernykščio Š.Jasikevičiaus triumfo LKL, dabar prie jų prisidėjo D.Songaila. Skaitėme, kad ir Linas Kleiza norėtų, bet jis dar jaunas, dar reikės palaukti šio žaidėjo karjeros pabaigos. Tikrai džiaugiamės, kad kiti seka tuo, ką pradėjo Arvydas.

O jeigu kalbėtume visai rimtai, kol kas nemačiau nė vieno, kuris atėjęs į „Žalgirį“ gailėtųsi tokio sprendimo, nes pabūti tokioje komandoje, pajusti sirgalių palaikymą, ypač tiems krepšinio mohikanams, kaip aš sakau, tiesiog privaloma.

VEIDAS: Tarsi įsikandę kartojame, kad esame krepšinio šalis, bet gal tokių kaip mes šalių Europoje pilna?

P.M.: Esu linkęs kritikuoti šį posakį. Kokia mes krepšinio šalis, jeigu krepšinį matome tik per mokamą kanalą ir nieko negalime padaryti, kad būtų kitaip. Kai kurių krepšinio renginių per televiziją irgi nematome. Mums dar daug ką reikia padaryti, ką jau daro kitos šalys, kad išties būtume krepšinio šalimi.

Turime geną, kurio mums visi pavydi, nes mūsų žmonės apskritai domisi sportu ir ypač krepšiniu. Ir daugelio krepšinio išprusimas gana didelis. Bet dar turime ką taisyti, kad pakiltume į aukštesnį lygį, kuriame buvome anksčiau, ir įtvirtintume šias savo pozicijas: reikėtų pradėti nuo televizijos ir pereiti prie sporto rėmimo, kad jis, kaip anksčiau, būtų garbės reikalas. Dar nedaug įmonių supranta emocinio rėmimo naudą. Sporto rezultatai gal nėra taip nukentėję, bet arenų lankomumas, susidomėjimas krepšiniu apskritai nėra toks didelis kaip anksčiau. Pakanka žiūrimiausiu laiku įsijungti televizorių ir įsitikinti, kad krepšinis iš ekranų apskritai yra dingęs.

VEIDAS: Kiek Lietuvoje galėtų būti stiprių krepšinio komandų?

P.M.: Visos LKL komandos vienodo pajėgumo niekada nebus. Ir tai nėra subjektyvi nuomonė, galima pažiūrėti į kitas šalis. Pavyzdžiui, ta pati Graikija, kuri daug didesnė, turi dvi stiprias vienodo pajėgumo komandas, Rusija irgi dvi. Ispanai turi tris keturias. Galbūt įgelia kažkas vieną ar kitą sezoną, bet iš esmės aukščiausio lygio klubai būna keli.

Pagal savo dydį mes niekada negalėsime turėti dviejų tokių klubų, kurie pretenduotų į Eurolygos finalinį ketvertą. Tai nerealu. O kad du Lietuvos klubai galėtų žaisti Eurolygoje – tai faktas. Ir tą buvo galima lengvai turėti, jeigu būtų dirbama vieningai, kryptingai, į tai investuojama ir einama vienu keliu, nekonkuruojant tarpusavyje ne krepšinio aikštelėje. Bet kai ir vieni, ir kiti tarpusavyje konkuruodami atskirai bandome kažką pramušti, šansas būna praleistas ir vėl iš naujo tenka dirbti. Konkurencija turi būti aikštelėje, bet ne už jos ribų.

VEIDAS: Kas padėtų greičiau atsitiesti Lietuvos sportui?

P.M.: Labiausiai mums reikia vienybės, reikia, kad visos lygos dirbtų viena linkme, visi vienodai gerai sutartų su savo sporto šakų federacijomis ir būtų mažiau ambicijų rodymo. Labai geras pavyzdys, kai LKL finalas žaidžiamas mažoje salėje. Visą laiką kalbame, kad Eurolygoje svarbiausia lankomumas, televizija ir sportiniai rezultatai. Daug miestų pasistatė arenas, kad turėtume kur žaisti, žiūrovams būtų kur ateiti, bet staiga vienas klubas sugalvoja, kad rungtyniaus mažoje salėje, ir tai iškart ima kenkti ne tam vienam klubui, o visam krepšiniui. Nežinau tokio sprendimo priežasčių, negalėčiau komentuoti, bet jos greičiausiai yra finansinės.

Jeigu klausimus spręstume visi kartu – visi klubai dirbtų tam, kad pritrauktų kuo daugiau žiūrovų, rėmėjų, visi žiūrėtume viena kryptimi, tada būtų ir rezultatai. Ne kartą įsitikinome, kad kai einame į Vyriausybę, Kūno kultūros ir sporto departamentą ar savivaldybę visi kartu ir netampome kiekvienas į save tos mažos paklodės, tada ir sprendimai daug lengviau priimami. O kai vieni paklodę tempia į save, nes nori būti svarbesni už kitus, kiti į save – tada pjaunam šaką, ant kurios patys sėdime. Ne vienam siūlau ateiti į areną ir paklausyti, kaip sirgaliai gieda „vienybė težydi“, – reikia įsiklausyti į šiuos žodžius ir vieningai siekti tų gerų tikslų krepšiniui.

VEIDAS: Ar stipriai keisis dabartinė komanda naująjį sezoną?

P.M.: Tikimės, kad nelabai stipriai, bet pakitimų, aišku, bus. Skaičiuojame, kad šeši septyni žaidėjai pretenduoja išeiti į stipresnius klubus. Kaip žinoma, A.Gudaitis vyksta į NBA dirbti ir rodyti savęs, Jamesas Andersonas irgi kelsis arba į NBA, arba kažkur aukščiau Europoje, taigi bus daug galimybių atsiskleisti kitiems žaidėjams.

Kartu tai rodo, kad gerai dirba mūsų treneriai ir sėkmingai veikia visa rengimo sistema, jeigu mūsų žmonės turi paklausą užsienyje. Vadinasi, mes laikomės savo vizijos ir esame tramplinas žmonėms atsiskleisti. Niekada nebūsime tie, kurie mokėsime didžiausias algas ir įkalbinėsime likti. Kaip tik sakome: jeigu gaunate siūlymų, važiuokite, užsidirbkite daugiau, o grįžti visada prašome kad ir karjeros baigti. Jų vietą turi užimti jaunimas, nes tik taip galime kažką padaryti: tikėti savais, sudaryti jiems sąlygas, kokias čia galime sukurti geriausias, turėti tokius trenerius, kurie palaiko šią idėją ir sėkmingai dirba su jaunais žaidėjais, ir laikytis šios linijos.

Mes visąlaik vaikštome peilio ašmenimis, puikiai žinome, kad rizika yra didžiulė, bet duodame šansą jaunimui. Šio sezono įžaidėjai Lukas Lekavičius į Eurolygą atėjo tiesiai iš Nacionalinės krepšinio lygos, Vaidas Kariniauskas – iš žemesnes pozicijas užimančios LKL komandos. Bet toks yra sportas: metei paskutinę sekundę, pataikei ir laimėjai. O kitą sykį gali nepataikyti, ir visas sezonas nueis perniek. Puikiai suprantame, kad paskutinėse šių metų reguliariojo sezono rungtynėse, kurias pavyko laimėti, buvo svarbi ne tik pergalė, bet ir po jos atsiradęs didesnis jaunimo pasitikėjimas savo jėgomis, motyvacija visiems toliau žaisti. Viso to galutinis rezultatas – geras ir sėkmingas sezonas. Tačiau galėjo būti ir kitaip. Vis dėlto mes tikime, dirbame ir darome viską, kad tie reikalingi metimai ir pergalės būtų mūsų.

Inga Jarmalaitė-Necelienė

 

 

 

 

“Rūdupio” ir “Juventus” jaunimas kelia problemų net ir vienareikšmiams Lietuvos lyderiams “Žalgiriui” ir “Lietuvos rytui”

Prieš du sezonus Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate debiutavusios Prienų “Rūdupio” ir Utenos “Juventus” ekipos šiemet nė iš tolo neprimena naujokių.

Abi komandos ne tik įsitvirtino tarp lygos vidutiniokių, bet ir įvarė nemažai siaubo čempionato lyderiams. Buvo laikai, kai elitiniame Lietuvos krepšinio čempionate varžėsi tik aštuoni klubai, o daugiau nei dešimtmetį pirmenybėse dalyvaujančių komandų skaičius neperkopdavo dešimties. Vis dėlto po 2007–2008 m. sezono LKL vadovybė nusprendė, kad lyga subrendo išsiplėtimui.

“Veidas” domėjosi, kaip buvo suburtos į medalius LKL pretenduojančios ekipos.

Debiutas LKL kainavo

2008–2009 m. sezoną LKL pradėjo vienuolika klubų, o 2009 m. vasarą buvo nuspręsta į stipriausių šalies komandų būrį priimti dar dvi – Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionu tapusį “Rūdupį” ir komerciniu keliu į lygą žengusią “Juventus-LKSK” ekipą.

Abiejų klubų nuo žingsnio į LKL neatbaidė nei patirties stoka, nei sunki finansinė našta. Prienų komandai, norinčiai žaisti LKL, teko 150 tūkst. litų pakloti už arenos remontą. Tuo tarpu Utenos klubas kelialapį į elitinę lygą įsigijo komerciniu būdu ir už jį nepagailėjo net 350 tūkst. litų.

Utenos komanda LKL žemėlapyje atsirado šiame mieste užaugusio krepšininko ir “Juventus” klubo prezidento Žydrūno Urbono dėka. Visą vaikystę apie savo miesto ekipą svajojęs krepšininkas prieš kelerius metus rado bendraminčių ir kartu įgyvendino ilgai puoselėtą įdėją.

“Iš pradžių buvo labai daug abejonių. Ne visi suprato ir tikėjo, kad galime žaisti LKL, bet mums labai padėjo Utenos rajono meras Alvydas Katinas. Vienas komandos stabilumo garantų yra savivaldybės parama. Ją turint tampa gerokai lengviau susirasti ir kitų rėmėjų”, – miesto indėlį buriant elitinę komandą pabrėžė Ž.Urbonas.

Ilgą laiką elitinių krepšinio ir futbolo klubų savo mieste neišvysdavę uteniškiai atsiradus “Juventus” ekipai ėmė masiškai plūsti į 2009-ųjų pavasarį atidarytą naująją krepšinio areną.

Debiutiniame sezone “Utenos” ekipa pagal žiūrovų lankomumą LKL nusileido tik “Žalgiriui”, tarp lyderių laikosi ir šiemet.

Svarų miesto indėlį kaip būtiną sėkmės dalį buriant komandą pažymėjo ir “Rūdupio” ekipos vyriausiasis treneris Virginijus Šeškus. Visą gyvenimą Prienuose praleidęs buvęs krepšininkas pastaruosius kelis dešimtmečius nuolat stovėdavo prie pajėgiausios miesto ekipos vairo.

Prieš trejus metus nusprendę, kad atėjo laikas išmėginti jėgas LKL prieniškiai subūrė stiprią komandą ir laimėję NKL pirmenybes iškopė į elitinį divizioną.

“Jautėme, kad bus sunku, reikės daug pinigų, tačiau visi aukojomės dėl Prienų krepšinio. Visi stengiamės ir siekiame ne naudos sau, o žaidėjams. Komandai labai padeda miesto savivaldybė. Šiemet miesto parama sudaro apie trečdalį klubo biudžeto”, – teigė pašnekovas.

Įveikė net grandus

Į LKL pirmenybes viesulu įsiveržę naujokai netruko duoti pamokų pripažintiems lyderiams. Jau debiutiniais metais reguliariajame sezone “Juventus” ekipa liko ketvirta, į priekį praleidusi tik etatinius prizininkus – “Lietuvos ryto”, “Žalgirio” ir “Šiaulių” krepšininkus. Toje pačioje vietoje uteniškiai išliko ir po atkrintamųjų kovų.

Tuo tarpu Prienų komanda, pralaimėjusi paskutines rungtynes ir surinkusi 11 pergalių, su dar trimis ekipomis tenkinosi septintąja vieta. Kojas LKL apšilusios naujokės prieš šį sezoną atvirai deklaravo sieksiančios vietos ketvertuke ir kovosiančios dėl medalių.

Kol kas joms sezonas klostosi taip ar netgi geriau, nei buvo planuota. Prieniškiai reguliariajame sezone sensacingai nugalėjo “Lietuvos rytą” ir pralaimėję vos 7 kartus per 24 mačus užtikrintai užėmė trečiąją vietą, iš jos išstumdami etatinę LKL prizininkę “Šiaulių” komandą.

Uteniškiams sezonas taip pat einasi sėkmingai. Praėjusių metų gruodžio pradžioje jie tik paskutinėmis sekundėmis apmaudžiai išleido pergalę iš rankų ir nepasinaudojo proga nugalėti “Lietuvos rytą”. Atkrintamąsias varžybas “Juventus” komanda pradės būdama penktoje turnyro lentelės vietoje.

“Iki pilnos laimės trūko įveikti “Žalgirį”? Ne, to būtų jau per daug, – šyptelėjo V.Šeškus. – Šiam sezonui gana. Po pergalės prieš “Lietuvos rytą” į mus visi pradėjo žiūrėti pro padidinamąjį stiklą. Jeigu pralaimime kokias nors rungtynes, žiūrovai nesėkmę vadina sensacija.”

LKL čempionų titulą ginantys vilniečiai šį sezoną patyrė net keturis pralaimėjimus. Du – mačuose su “Žalgiriu”, po vieną – rungtynėse su “Rūdupiu” ir “Šiauliais”.

Tiek “Žalgiriui”, tiek “Lietuvos rytui” kluptelėjimai kovojant su LKL vidutiniokėmis pasitaiko itin retai. Kauniečiai praėjusį sezoną nusileido Vilniaus “Perlui”, o per ankstesnius dešimt sezonų pralaimėjimus ne “Lietuvos rytui” skaičiavo vos kelis kartus. Vilniečiai gali pasigirti panašiais rezultatais – per pastarąjį dešimtmetį vilniečių nesėkmes mažesniesiems klubams galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

“Manau, kad grandai yra šiek tiek susilpnėję. Be to, jiems tenka žaisti labai daug rungtynių, todėl žaidėjai stokoja motyvacijos. Eurolygos kovų užgrūdinti krepšininkai yra pervargę ir vietiniame fronte nepersistengia. Jeigu klubai per tokias rungtynes leistų pasireikšti jaunimui, problemų būtų kur kas mažiau”, – tvirtino kone dešimtmetį su “Žalgirio” ir “Lietuvos ryto” krepšininkais aikštėje susitinkantis Ž.Urbonas.

“Rūdupio” strategas pripažino, kad šiemet “Lietuvos ryto” ekipa turi sunkumų. Treneris svarstė, kad galbūt krepšininkai nesutaria tarpusavyje, tačiau pabrėžė, kad pergalės prieš garsiausius šalies klubus kaip iš gausybės rago nepasipils.

“Šiemet LKL lygis yra gerokai pakilęs, tačiau tikėtis dažnų pergalių prieš “Žalgirį” ir “Lietuvos rytą” yra sunku. Jų vienas žaidėjas kainuoja tiek, kiek visas mūsų komandos biudžetas. Žaisdami namie pagadiname jiems nervus, tačiau norint laimėti reikia sužaisti aukščiau savo galimybių”, – tvirtino V.Šeškus.

Prienų klubo biudžetą šį sezoną sudaro 600 tūkst. litų, o brangiausiai mokamas krepšininkas, “Veido” žiniomis, uždirba vos pusseptinto tūkst. litų. Tuo tarpu “Lietuvos ryto” ekipa disponuoja mažiausiai 10 mln. litų, “Žalgiris” – bent dvigubai didesne suma. Mažiausiai gaunantis pastarosios ekipos žaidėjas per mėnesį uždirba apie 10 tūkst. eurų, brangiausiai – per 55 tūkst. eurų – skirtumai labiau nei akivaizdūs.

Krepšininkai veržiasi į Prienus

Paklaustas, kaip pavyko suburti jauną, tačiau itin darnų kolektyvą, “Rūdupio” ekipos strategas sėkmės recepto neslėpė. V.Šeškus tvirtino, kad krepšininkai patys veržiasi atvykti į Prienus.

“Prieš šį sezoną žaidėjų kainos nebuvo aukštos, o tie, kurie yra pas mus rungtyniavę anksčiau, matė, kad suteikiame geras gyvenimo sąlygas. Norėjome surinkti konkurencingą komandą ir dar vasarą deklaravome, kad sieksime vietos LKL ketvertuke. Žaisti mūsų ekipoje norėjo daugelis žaidėjų, nes čia sukuriame gerą aplinką, visi puikiai sutariame. Manau, kad krepšininkams lemiamo faktoriaus nesudarė netgi atlyginimo dydis”, – nustebino V.Šeškus.

Jo auklėtiniai yra vieni jauniausių visoje LKL. “Rūdupį” amžiumi lenkia tik Vilniaus “Perlo” ir “Kauno TrioBet” ekipos. Anot komandos stratego, jauni žaidėjai pergalių visuomet trokšta labiau už patyrusius ir nori įrodyti savo vertę.

Prieniškiai savo gretose turi net tris “Žalgiriui” priklausiusius jaunuosius talentus: Adą Juškevičių, Vytenį Lipkevičių ir Povilą Butkevičių. Garsiausiame šalies klube neįsitvirtinę žaidėjai “Rūdupyje” griežia pirmaisiais smuikais ir neslepia ambicijų grįžti į legendinį Kauno klubą.

“Žalgiryje” rungtyniavo daug aukštesnio lygio žaidėjai, iš kurių galėdavau pasimokyti per treniruotes, o “Rūdupyje” galiu mokytis per rungtynes. Kaune daug minučių negaudavau, o norint tobulėti reikia rungtyniauti. Į Prienus atvykau, kad galėčiau daugiau žaisti ir parodyti save. Jeigu “Žalgiriui” manęs reikės, grįšiu”, – tvirtino A.Juškevičius.

LKL slenkstį neseniai peržengusią “Juventus” ekipą Ž.Urbonas būrė pagal profesionalaus klubo piramidę. “Juventus” turi ne tik prezidentą, jo pavaduotojus, administratorę, valdybos narius, bet ir atstovą spaudai bei reguliariai atnaujinamą interneto svetainę. Joje galima tiesiogiai stebėti ekipos rungtynes, o po jų nepraėjus nė pusvalandžiui jau būna paskelbti komandos trenerių ir žaidėjų vaizdo komentarai.

“Svarbiausia yra klubo krepšinio strategija: iškeliami tikslai, galimybėmis grįstos ambicijos bei šį darbą dirbantys ir išmanantys žmonės. Esu ilgai žaidęs krepšinį ir žinau, kaip turi atrodyti rimtas klubas. Bandome lygiuotis į lyderius – “Žalgirį” ir “Lietuvos rytą”. Jeigu pradėsime lygiuotis į Regionų lygos komandą, taip ir žaisime. O mes pavyzdį imame iš geriausių”, – sėkmės receptą atskleidė “Juventus” prezidentas.

Tiek “Rūdupio”, tiek “Juventus” klubai neslepia ambicijų šį sezoną užkopti ant LKL prizininkų pakylos, tačiau norint įgyvendinti šią svajonę, jiems reikės įveikti kaip niekada stiprius varžovus.