BFL

KGB veiklos dokumentų viešinimas padės Rusijai suprasti, kaip Lietuva gyveno 50 okupacijos metų, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Tai Vyriausybės vadovas sakė renginyje Vilniuje, kai buvo atidaryta speciali interneto svetainė, kurioje pradedami viešai skelbti originalūs okupacijos laikotarpio KGB padalinių, veikusių Baltijos valstybėse, dokumentai.

“Tiesa apie tai, kaip žmonių likimai buvo triuškinami, yra labai svarbi. Svarbi ir tam, kad tokia tiesa, mūsų archyvuose saugoma tiesa padėtų ir mūsų kaimynams, turiu omeny kaimyninę Rusiją, jos žmones, taip pat suvokti, kuo ir kaip mes turėjome čia gyventi visus 50 okupacijos metų” , – dalyvaudamas renginyje sakė premjeras.

Pasak A.Kubiliaus, informacija apie KGB veiklą bus svarbi ir nuo KGB ir kitų struktūrų sovietmečiu nukentėjusiems žmonėms.

“Ši tiesa, drįsčiau pasakyti, yra ir pagarbos ženklas tiems, kurie labai skaudžiai kentėjo savo gyvenime, galbūt ir žuvo, nuo tos organizacijos, nuo KGB ir kitų panašių okupacinės jėgos struktūrų, kurios taip negailestingai laužė ir triuškino daugelio žmonių likimus”, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

“Tai yra svarbu tai visuomenės daliai, didelei visuomenės daliai, kuri patyrė persekiojimus, ir jiems visai ne tas pats, ar įvardinti tie žmonės viešai, kurie stovėjo už nugarų tų agentų, tų įvairiais būdais palaužiamų žmonių, ar nebus jie įvardinti”, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Arvydas Anušauskas.

Interneto svetainė yra pasiekiama adresu www.kgbveikla.lt . Šiuo metu joje yra pateikta apie 150 įvairių dokumentų. Šis skaičius, anot rengėjų, yra labai mažas, lyginant su tuo, kas turima archyvuose. A.Anušausko teigimu, Lietuvoje galėtų būti apie 10-15 mln. lapų KGB dokumentų, o iš jų apie 100 tūkst. lapų būtų svarbūs, nes atskleistų institucijos veiklą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovė Birutė Burauskaitė sakė, kad interneto svetainėje nebus pateikiama privataus gyvenimo informacija, ypač apie tokius asmenis, kurie buvo sekami, bei tų asmenų, kurie prisipažino, kad dirbo KGB. Tai pat nebus viešinama informacija, kuri tuo metu buvo skirta diskredituodavo disidentus

“Svarbiausia yra eliminuoti tą informaciją, kuri yra susijusi su atėjusiais prisipažinti, kad negalima būtų ne tik pavardžių matyti, bet ir identifikuoti pagal kokiu nors šalutinius požymius. Čia mes labai griežtai žiūrėsime“, – sakė B.Burauskaitė,

“Mes neskelbiame agentų nei sąrašų, nei jų veiklos. Mes skelbiame KGB kaip institucijos veikalą, ir jeigu tuose dokumentuose figūruos vienas kitas asmuo, kuris neturi jokios įstatymu apibrėžtos apsaugos, tai jis ir matysis svetainėje”, – sakė Centro vadove.

B.Burauskaitė tvirtino, kad pirmiausia bus viešinami dokumentai, susiję su 1960-1980-aisiais KGB vykdyta veikla.

Scanpix

Trečiadienį Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius dalyvaus KGB veiklos dokumentų viešinimo paskelbime. Proceso pradžiai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) atidaro specialią internetinę svetainę, kurioje nuo rytojaus pradedami viešai skelbti originalūs direktyviniai okupacijos laikotarpio KGB padalinių, veikusių Baltijos valstybėse, dokumentai.

„Linkiu, kad pripažintos nusikalstamos organizacijos – KGB – archyvų viešinimas pasitarnautų istorinio teisingumo atstatymui, užkirstų kelią vis dar pasigirstančioms spekuliacijoms, jog esą jokios Baltijos šalių okupacijos nėra buvę, suteiktų galimybę mokslininkams ir visiems besidomintiems susipažinti su sovietų represinių institucijų veikla ir metodais,“ – išvakarėse sakė Premjeras A. Kubilius.

Premjeras taip pat pagerbs Tuskulėnų aukas Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume. Susitikime su LGGRTC vadovais aptars centro veiklos problematiką, perspektyvas, projektus. Susitikime dalyvaus ir Seimo NSGK pirmininkas dr. Arvydas Anušauskas, seimo narė Vincė-Vaidevutė Margevičienė, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas dr. Povilas Jakučionis.

BFL

Trečiadienį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras greičiausiai pradės viešinti KGB archyvus. Informacija apie 400 buvusių slaptosios tarnybos bendradarbių nebus pateikta, nes Liustracijos komisijai nepakako duomenų įrodyti šią veiklą, rašo “Lietuvos žinios”.
Liustracijos komisijos pirmininko Algimanto Urmono duomenimis, per penkerius metus komisija svarstė 447 asmenų, galėjusių slapta bendradarbiauti su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklą. 2005-aisiais domėtasi 83 tokiais asmenimis, 2006-aisiais – 35, 2007-aisiais – 3, 2008-aisiais – 15, 2009 metais – 4, pernai – 307.

57 asmenys iš 447 buvo pripažinti slapta bendradarbiavę su minėtomis tarnybomis, apie tai buvo paskelbta viešai. Tačiau 389 asmenys, pritrūkus įrodymų, nebuvo pripažinti slapta bendradarbiavę su tomis tarnybomis. Dėl vieno asmens galutinis sprendimas nepriimtas.

“Mano nuomone, liustracija savo funkcijų neįvykdė. Kas tie liustruoti asmenys? Tai tie, kurie nedaro jokios įtakos visuomeniniams procesams”, – teigė A. Urmonas. Pasak jo, daugelio tų, kurie nebuvo pripažinti bendradarbiavę su slaptosiomis tarnybomis, bylos buvo išvežtos, telikę tik fragmentai.

“Pas mus liko tik aguonos grūdeliai”, – apgailestavo komisijos vadovas. Todėl teismai, anot dienraščio, tokio bendradarbiavimo nepripažįsta.

Greičiausiai trečiadienį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) pradės viešinti KGB archyvus. Tačiau informacija apie minėtus 389 asmenis, kurių ryšiams su slaptosiomis tarnybomis įrodyti nepakako duomenų, skelbiama nebus.

Kaip ir apie 1589, laisva valia prisipažinusius apie bendradarbiavimą su sovietiniu saugumu.

A. Urmonas mano, kad komisija atliko visus jai pavestus darbus. Ar yra reikalas jai toliau egzistuoti, vadovo nuomone, turės spręsti politikai.

“Nelabai matau prasmės, tačiau komisija gali veikti ir toliau”, – sakė pirmininkas, ne kartą kritikavęs patį liustracijos procesą ir ketinęs trauktis iš posto.

Pasak A. Urmono, artimiausiu metu beliko baigti dvi bylas ir bus galima dėti tašką. Kita vertus, komisijos pozicijai dar gali prireikti atstovauti teismuose, todėl “ramybės režimu” ši galėtų veikti ir toliau.

“Viena kita byla dar gali atsirasti, tačiau masinio reiškinio jau nebebus”, – teigė komisijos vadovas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas patikino, kad apie Liustracijos komisijos paleidimą kol kas negalvojama.

“Ji galės susirinkti, kai atsiras kokių nors naujų dokumentų. Kartais net palėpėse jų dar randama”, – sakė parlamentaras. A. Anušausko žiniomis, LGGRTC viešinti KGB dokumentus pradės gegužės 11-ąją.

Remiantis išlikusia buvusio KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940-1991 metais su buvusios LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų. Turimais duomenimis, iki 1990-ųjų balandžio 2 dienos buvo sunaikintos 36 237 agentų asmens ir darbo bylos, iš krašto teritorijos išvežtos 8539 tokios bylos.

Išlikusios operatyvinės įskaitos bylos sudaro 0,62 proc. viso išlikusio KGB archyvo. Be to, išlikusiose bylose labai daug defektų (išplėšti lapai, išpjaustytos agentų pavardės). Istorikų nuomone, 1987-1989 metais Lietuvoje slapta bendradarbiauti su KGB galėjo apie 5000 asmenų.

Archyvuose dulkantys sovietmečiu Lietuvoje veikusio KGB dokumentai per kelerius metus turėtų tapti vieši, o tuo besirūpinantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRC) pirmąjį šūsnį dokumentų šio mėnesio pabaigoje paskelbs internete. Vėliau, KGB dokumentų viešinimo procesui įsibėgėjus, visuomenė galės išvysti dalies neprisipažinusių KGB agentų bylas ir, tikėtina, susipažinti su archyviniais KGB dokumentais, kuriuose minima ir politikė Kazimiera Prunskienė.

Kaip “Veidą” informavo LGGRC vadovaujanti Teresė B.Burauskaitė, pirmieji publikuojami dokumentai bus apie KGB ir jos padalinių vadovus. Tiesa, dalis pavardžių dokumentuose gali būti užtušuotos, mat skelbti prisipažinusių kagėbistų pavardes draudžia įstatymas. Vis dėlto LGGRC direktorė neatmeta, kad viešumą gali pasiekti dokumentai ir su K.Prunskienės pavarde: “Tikrai nevengsime ir tų dokumentų, kuriuose figūruoja jos pavardė. Jeigu jos veikla ir pavardė arba slapyvardis pateks į mūsų nagrinėjamą dokumentą, ji ten atsiras. Tačiau jokiu būdu tai nėra specialus mūsų tikslas.”

Kokia medžiaga ir kokiu periodiškumu bus skelbiama vėliau, kol kas neaišku. “Tikslas – kuo išsamiau pavaizduoti KGB įstaigos veiklą pagal tam tikras temas”, – aiškina T.B.Burauskaitė.

Algirdas Endriukaitis, Nepriklausomybės Akto signataras ir vienas iš ekspertų grupės, padėsiančios spręsti, kokius KGB dokumentus prasminga skelbti, narių, sako, kad publikuojami archyviniai dokumentai turėtų padėti ugdyti lietuvių pilietinį sąmoningumą: “Dokumentai atskleis tikruosius KGB veiklos mastus, tą KGB vykdytą žmonių luošinimą, ir žmonės sužinos, kokios apimties siaubas tai buvo, kokia tai buvo industrija, nors dabar kai kas tą įtaką ir bando sumenkinti.”

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRC) kovo mėnesį planuoja pradėti skelbti pirmuosius archyvinius dokumentus apie KGB ir šios sovietinės tarnybos agentų veiklą Lietuvoje.

Tačiau centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė teigia, kad praeis ne vieneri metai, kol bus peržiūrėti visi Lietuvoje esantys dokumentai.

Viešinimo darbus centro atstovai ketvirtadienį aptarė su prezidente Dalia Grybauskaite ir jos komanda.

“Pradėsime gana greitai, jau kovo mėnesį. Mes dabar neturėjome pinigų net svetainei įrengti, mes negalime viešinti. Pabandysime iš savo svetainės dar vieną atšaką sulipdyti ir į ją dėlioti”, – BNS sakė T.B.Burauskaitė.

“Mūsų tikslas, kad visuomenei būtų pateikta KGB, kaip institucijos, veikla Lietuvoje”, – teigė ji.

Pirmiausia ketinama skelbti dokumentus, kuriuose KGB apibūdinama kaip institucija, jos funkcijos, atskleidžiama jos struktūra, padaliniai, personalas.

“Svarbesnių skyrių veikla bus plačiau aprašyta, ūkinių – smulkiau. Mes pristatėme sisteminį to darbo pobūdį, kurį esame numatę”, – kalbėjo centro vadovė.

Ji pabrėžė, kad su KGB susijusių archyvinių dokumentų viešinimas užtruks “tikrai ne vienus metus”, nes tai nėra daroma skubos tvarka ir visą informaciją reikia kruopščiai patikrinti bei įvertinti. T.B.Burauskaitė teigė, kad bus siekiama supažindinti visuomenę su sovietų saugumo veikla Lietuvoje nuo 1960 metų iki Atgimimo – maždaug 1990-ųjų.

“Jeigu mes aptariame KGB, kaip institucijos, struktūrą ir funkciją, tai prie kiekvieno tokio padalinio bus tas funkcijas atspindintys dokumentai, kaip jie atrodė realybėje. Sakykime, tokios draugijos kaip “Tėviškė” ryšiams su užsienio lietuviais veikla. Smulkiau bus svarbesnės temos išgvildentos, nes ta veikla ne visa buvo tolygiai išsidėsčiusi per padalinius”, – tvirtino centro vadovė.

Ji pabrėžė, kad apie bendradarbiavimą su KGB ir darbą šioje struktūroje savo laiku pranešę asmenys bus apsaugoti nuo paviešinimo.

“Viena vieta visada bus užjuodinta – jeigu ten bus informacija apie asmenis, atėjusius prisipažinti. Kitas dalykas, jeigu, sakysime, KGB agentai 24 valandas stebėjo žmogų, registravo jo visą privatų gyvenimą. Dar kartą tą auką liustruoti, visą jo privatų gyvenimą viešinti mes irgi neturime teisės. Čia būtų nusikaltimas. Auka dar kartą būtų daroma auka. Šitos informacijos mes irgi neliesime”, – dėstė T.B.Burauskaitė.

Pasak jos, šiuo metu padaryti “materialiniai” su viešinimu susiję darbai – įrengtos patalpos, rengiamasi iš Valstybės saugumo departamento perimti medžiagą, kuri buvo “su liustracijos darbu susijusi”.

Su viešinimo projektu pasirengę dirbti 10 centro darbuotojų, kurie gavo leidimus dirbti su valstybės paslaptimi.

T.B.Burauskaitės teigimu, viešinimo procesas bus dvipakopis.

“Mes norime, kad nebūtų taip, jog istorikas surado dokumentą, ir mes iš karto jį skelbiame. Specialistai pagal tam tikrą sutartą mūsų sistemą atrinkinės tuos dokumentus, ir bus grupė ekspertų, kurie aprobuos juos teikti į viešumą. (…) Trys bus mūsų žmonės, o paskui kviečiame profesorių Antaną Tylą, Vytautą Tininį ir Algirdą Endriukaitį”, – teigė centro vadovė.

Anot jos, esant reikalui, bus prašoma teisininkų ar asmens duomenų apsaugos specialistų pagalbos.

“Jie (dokumentai) bus skenuoti, tai bus faksimilės, tik mes neįsipareigojame skelbti 100 proc. viską, kas yra archyve. Dėl tų dviejų priežasčių. Yra ir nereikšmingų – kažkokių pažymų, statutinių, ideologinių dalykų – ataskaitų pirmieji lapai yra susieti su plenumais, visokiais partijos uždaviniais. Mes gal kokią vieną paskelbsime”, – svarstė T.B.Burauskaitė.

Darbas, anot jos, negali vykti labai sparčiai, nes Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbuotojai jį vykdys kartu su tiesioginėmis savo pareigomis ir už tai negaus jokio papildomo atlygio. Centro vadovė sakė, kad, nors pažadėta, jog viešinimo funkcijoms vykdyti šiemet turėtų būti skirti keli šimtai tūkstančių litų, šios lėšos iš Vyriausybės dar negautos.

“Visi parengiamieji darbai, ką reikėjo padaryti iki kovo 1 dienos, yra padaryti. Tik tiek, kad negavome nė cento šitiems darbams ir darome iš savo lėšų, kurių metų pabaigoje gal pristigsime, jei negausime papildomai”, – teigė T.B.Burauskaitė.

Centro direktorė sakė jaučianti prezidentės D.Grybauskaitės palaikymą numatomiems viešinimo planams, bet kartu pabrėžė, kad “tas darbas vis tiek turės kontroversiškų nuomonių, vieniems vieni dalykai nepatiks, kitiems – kiti”.

“Mūsų tikslas parodyti tos institucijos veiklą, poveikį visuomenei ir asmeniui, kad truputį tų įvairiausių mitų būtų mažiau ir vienąkart būtų pilnas vaizdas. Mes sau tokį uždavinį iškėlėme”, – BNS sakė T.B.Burauskaitė.

Praėjusių metų birželį Seimas priėmė vadinamojo Liustracijos įstatymo pataisos, kuriose nuspręsta paviešinti buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus, o šis darbas patikėtas LGGRC.

KGB dokumentų viešinimą remia ir prezidentė D.Grybauskaitė. Pernai vasarį ji teigė, kad paviešinant archyvuose esančią medžiagą apie KGB veiklą būtų baigtas jau du dešimtmečius trunkantis liustracijos procesas.

Liustracijos komisijos sprendimas dėl ekspremjerės Kazimiros Prunskienės slapto bendradarbiavimo su sovietų KGB panaikintas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) penktadienį atmetė Liustracijos komisijos apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) pernai vasarį priimtą nutarimą, kad Liustracijos komisijos sprendimas, kuriuo ekspremjerė pripažinta slapta bendradarbiavusi su KGB, turi būti panaikintas.

Lietuvos liaudies partijos pirmininkė K.Prunskienė pirmosios instancijos teismui skundė 2009-ųjų rugsėjį Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo tarpžinybinės komisijos, kitaip vadinamos Liustracijos komisija, nutarimą. Jame komisija vienbalsiai pripažino K.Prunskienę bendradarbiavus su KGB, vykdžius žvalgybos, kontržvalgybos ir ideologinės žvalgybos užduotis.

VAAT, priimdamas sprendimą panaikinti komisijos nutarimą, atsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teismas dar 2003 metais priėmė politikei palankų sprendimą, o Liustracijos komisija vadovavosi negaliojančiu 1992 metų Aukščiausiojo Teismo sprendimu. Pastarasis buvo pripažinęs K.Prunskienę bendradarbiavus su KGB.

Dmitrijus Usas ir Grigorijus Kastusevas buvo paleisti pirmadienio vakarą, tačiau jiems nurodyta neišvykti iš sostinės, kol vyksta tyrimas dėl kandidatų vaidmens per sekmadienį vykusius neramumus.

Visi septyni suimti A.Lukašenkos varžovai įtariami “organizavę masinius neramumus”. Už tokį nusikaltimą numatoma iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nebuvo suimti tik du A.Lukašenkai iššūkį per rinkimus metę kandidatai – Viktoras Terešenka ir Jaroslavas Romančiukas.

Pareigūnai antradienį paskelbė, kad apie 600 sulaikytų protestuotojų skirtas administracinis areštas, tačiau daug daugiau sulaikytųjų buvo paleisti.

Jie bus laikomi iki 15 parų, kol tyrėjai aiškinsis, ar suimtieji nepadarė rimtesnių nusikaltimų, nurodė milicija.

Iki 15 parų administracinis areštas taip pat skirtas bent keturiems žurnalistams, kol bus tiriamos jų bylos.

Maskvoje leidžiamo opozicijos laikraščio “Novaja Gazeta” žurnalistė Irina Chalip ir Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistų tinklalapio “Charter97″ darbuotoja Natalija Radina apklausiamos Minsko KGB, nurodė vienas iš rinkimų kampanijos štabų.

Tarp areštuotųjų atsidūrė radijo “Svoboda” darbuotojas Dmitrijus Galka, ir Sankt Peterburge leidžiamo laikraščio “Moj rajon” fotografas Aleksandras Astafjevas.

Vienas iš rinkimų kampanijos štabų pranešė A.Astafjevas, kuris buvo suimtas dešimčiai dienų, paskelbė bado streiką.

Buvę slapti Sovietų Sąjungos represinių struktūrų bendradarbiai iki gyvenimo pabaigos Lietuvoje negalės eiti vadovaujančių pareigų.

Tokią vadinamojo Liustracijos įstatymo pataisą trečiadienį priėmė Seimas. Už ją balsavo 72 parlamentarai, 8 buvo prieš, 10 susilaikė.

Pagal konservatorių Kazimiero Kuzminsko ir Petro Luomano pateiktą siūlymą, buvę slapti KGB bendradarbiai, apie savo praeitį neprisipažinę vadinamajai Liustracijos komisijai, negalės eiti pareigų, į kurias skiria Seimas, prezidentas, Seimo pirmininkas, Vyriausybė arba ministras pirmininkas. Jie taip pat negalės būti viceministrais, ministerijos kancleriais, valstybės institucijos ar įstaigos vadovais, jų pavaduotojais, valstybinės ar savivaldybės mokyklos vadovais.

Tokiems asmenims iki gyvenimo pabaigos bus uždrausta eiti prokurorų, valstybės kontrolės pareigūnų, statutinių valstybės tarnautojų pareigas. Jie negalės būti valstybės tarnautojais ar civiliais statutiniais valstybės tarnautojais krašto apsaugos sistemoje, atlikti tikrosios karo tarnybos.

Buvusiems slaptiems KGB bendradarbiams taip pat uždrausta dirbti Valstybės saugumo departamente, diplomatinėje tarnyboje, eiti pareigas, susijusias su Lietuvos ar užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos naudojimu ar tokios informacijos apsauga.

Į uždraustų pareigų sąrašą pateko ir registro tvarkymo įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigos arba pareigos, tiesiogiai susijusios su registrų duomenų valdymu ar tvarkymu, taip pat valstybės informacinę sistemą tvarkančios įstaigos vadovo pareigos ir pareigos, tiesiogiai susijusių su valstybės informacinių sistemų valdymu ar tvarkymu.