Dėl temperatūros svyravimo daugiau nei 60 laipsnių per metus – nuo 30 laipsnių šalčio iki 30 laipsnių karščio – mums brangiau ir sudėtingiau statyti namus, plėtoti infrastruktūrą, prižiūrėti automobilius, rūpintis savo sveikata.

„Jei Egipto piramidės būtų buvusios pastatytos Lietuvoje, jų jau seniai nebūtų likę ant žemės paviršiaus“, – tvirtina nepriklausomas statinių ir jų projektų ekspertas dr. Česlovas Ignatavičius. Lietuvoje dažnai vyraujanti drėgmė ir šaltis būtų sparčiai suardę galingus smiltainio blokus, kurie šilto ir sauso klimato Egipte stovi amžių amžiais.
Taigi gyvename šalyje, kurioje klimatas nėra labai palankus pastatams. Pasak Č.Ignatavičius, jei pastatai sausi, jiems temperatūros svyravimas itin didelės reikšmės neturi, tačiau jei pastato konstrukcijos įmirkusios, tuomet šaltis pridaro didelių bėdų: vanduo, patekęs į bet kokių medžiagų poras, šaldamas didina savo tūrį iki devynių procentų ir ardo konstrukciją. „Dėl šių procesų gali atšokti dažai, namų fasadai tampa dėmėti ir negražūs, pradeda byrėti tinkas. Matome labai daug pastatų, nuo kurių tinkas krinta būtent dėl temperatūros svyravimo ir drėgmės. Veikiami drėgmės ir šalčio pastatai greičiau nusidėvi“, – paaiškina ekspertas.
Beje, dėl temperatūros svyravimo, vandens poveikio trumpiau tarnauja ne tik pastatai, bet ir keliai, tiltai. Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių techninio normavimo ir technologijų skyriaus vedėjas Zigmantas Perveneckas pabrėžia, kad kelių danga turi atlaikyti dar didesnį temperatūros diapazoną nei įprasta – nuo 30 laipsnių šalčio iki 55 laipsnių šilumos, mat juodas asfaltas įkaista gerokai daugiau negu oras.
„Kuo didesnis temperatūros diapazonas, tuo daugiau jis sukelia problemų, kurias reikia spręsti parenkant konstrukcijas, patvarias medžiagas. Pavyzdžiui, bituminis rišiklis, esminis elementas klojant asfalto dangą, turi būti toks, kad ir žemai temperatūrai esant užtikrintų kuo geresnes sąlygas, ir kai asfalto temperatūra būna 55 laipsnių netaptų plastiškas ir nesiformuotų provėžos. Didžiausias uždavinys inžinieriams – surasti tam tikrą balansą“, – pabrėžia Z.Perveneckas.
Keliams, taip pat kaip ir pastatams, žiemą labai kenkia atlydžiai ir vėl sustiprėjęs šaltukas – dėl tokio dvejopo poveikio pavasarį vairuotojams nervus gadina asfalte atsivėrusios duobės. Pasak Z.Pervenecko, neigiamos įtakos turi ir druskos, dėl kurių prastėja asfalto sudedamųjų dalių – rišikio ir mineralinių medžiagų tarpusavio sukibimas.
Nenuostabu, kad Lietuvoje viršutinio asfalto sluoksnio, kurį veikia druskos, šalčio ciklai, didelis temperatūros diapazonas, vanduo ir automobilių apkrovos, tarnavimo laikotarpis siekia 12–15 metų, o šilto klimato šalyse jis 30 proc. ilgesnis. Be to, Lietuvoje dėl visų išvardytų veiksnių reikia ir dažnesnės periodinės kelių priežiūros.

Lietuvoje statyti ir brangiau, ir sudėtingiau

Dėl mažiau palankių klimato sąlygų Lietuvoje statyti pastatus ir tiesti kelius yra gerokai sudėtingiau ir atsieina brangiau nei šilto klimato šalyse. Pasak Z.Pervenecko, dėl šalčio poveikio Lietuvoje reikia parinkti storesnes konstrukcijas, nes įšalas siekia 1,2 ar kartais net 1,5 metro, o, pavyzdžiui, pietinėje Prancūzijoje į įšalą iš viso nereikia kreipti dėmesio – užtenka atsižvelgti, tarkim, į galimas kelių apkrovas. Dėl šių priežasčių Lietuvoje kelių konstrukcijos yra 15 proc. storesnės nei Vokietijoje. O kur dar milijonai litų, išleisti valyti ir barstyti keliams sniegingą žiemą.
„Savaime suprantama, kad ir pastatus statyti mums sudėtingiau. Mūsų išorinės sienos sluoksniuotos – mūras, šilumos izoliacija, apdaila, o Pietuose visko reikia mažiau – mūras iš karto tinkuojamas“, – lygina ir Č.Ignatavičius.
Tad Lietuvoje, kur klimatas statybai nėra palankus, ypač svarbu, kad pastatai būtų statomi kokybiškai. Deja, dėl statybininkų neprofesionalumo ar bandymų sutaupyti naujos statybos namuose dažnai išryškėja įvairių defektų. Pavyzdžiui, Č.Ignatavičius teigia, kad stambiaplokščio namo pietinė siena nuo temperatūros pokyčių žiemą sumažėja vienu centimetru, o vasarą padidėja vienu centimetru, tad jeigu metalinėse atitvarose neįrengtos deformacinės siūlės, gali atsirasti plyšių. Lygiai taip pat darant pastatų apdailą iš keraminių ar silikatinių plytų rekomenduojama kas šešis–aštuonis metrus palikti deformacines siūles.
„Mūsų statybininkai šito nedaro, todėl labai dažnai tie apdailinti fasadai būna supleišėję. Jei stato profesionalai ir nori apsaugoti namą nuo drėgmės, jie tikrai gali tai padaryti, nes kokybiškų medžiagų pasiūla didelė, galima pastatyti kuo puikiausius pastatus, kad ir pačiam popiežiui gyventi. Bet geros medžiagos kainuoja, todėl žmonės kartais taupydami naudoja pigesnes. Dėl to ir atsiranda defektų“, – komentuoja Č.Ignatavičius.

Daugėja karščio bangų

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. hab. dr Arūnas Bukantis tvirtina, kad temperatūros svyravimo amplitudė Lietuvoje išties didelė: jei skaičiuotume nuo aukščiausiai pakilusios temperatūros lygio, 37 laipsnių, iki pačios žemiausios – 49,9 laipsnio, siektų beveik 80 laipsnių. Permainingą orų paletę sukuria kontrastingų oro masių judėjimas mūsų teritorijoje – tiek iš Šiaurės, tiek iš tropikų.
Vis dėlto klimatologai tvirtina, kad ši amplitudė nebedidėja. „Šalčio rekordų pasitaiko vis rečiau, o ir šaltų dienų mažėja. Nepaisant to, kad žiemos ilgos, jos nėra šaltos. O vasarą karščiai vis dažnesni. Tas dienas vadiname karščio bangomis. Tokių dienų, kai termometro stulpelis pakyla per 30 laipsnių, daugėja, karščio rekordai vis ankstyvesni – pernai balandį užfiksuota daugiau nei 30 laipsnių karščio. Dabar kai kuriomis vasaromis būna po 10–15 karštų dienų, o XX a. jų būdavo pustrečio karto mažiau“, – tikina profesorius.
Pasak Centro poliklininkos šeimos gydytojos Daivos Berškienės, didelis temperatūros skirtumas tarp žiemos ir vasaros didelio poveikio žmonių sveikatai neturi, nes orai keičiasi pamažu ir organizmas spėja prisitaikyti. O štai karščio bangos visai kas kita – jos turi neigiamos įtakos sveikatai, nes daugelis žmonių dėl įpročių, skubėjimo, užimtumo yra nuslopinę savo troškulio refleksus, tad nepakankamai geria vandens. Esant karštiems orams vidutinis skysčių kiekis suaugusiam žmogui turi būti 2–2,5 litro. Dėl vandens trūkumo gali lėtėti medžiagų apykaita, tirštėti kraujas, o pasekmės gali būti net miokardo infarktas ar ūminis insultas. Ypač blogai per karščius pasijunta sergantieji kvėpavimo takų ir širdies ligomis.

"Veido" archyvas

Kaip saunoje: vasarą automobilio vidus gali įkaisti iki 60 laipsnių. Nuotraukoje parodytas vėsinimosi būdas nėra patartinas – rankos turėtų būti ant vairo

Tinkamoje vietoje pastatyti automobilį, jį vėdinti ir naudoti kondicionierių – šie patarimai padeda išlaikyti salone maloniai vėsią temperatūrą karštomis dienomis.

Vasarą pasitaiko dienų arba net ir savaičių, kai karščio automobilyje dažnai neįmanoma ištverti. Įsėdę į savo mašiną, dažnai pasijunta kaip saunoje. Viduje temperatūra siekia 60 laipsnių. Todėl reikia žinoti, kad karščiui geriausia iš karto užkirsti kelią ir vos tik pradėjus važiuoti vėsinti saloną.

1. Tinkamoje vietoje pastatyti automobilį

"Veido" archyvas

Po dideliais medžiais būna šešėliai. Pastačius automobilį tokioje vietoje temperatūra salone pakyla net 15 laipsnių mažiau. Jeigu nematyti jokio natūralaus šešėlio, pastatykite savo automobilį taip, kad saulė šviestų į jo galą, tada priekyje temperatūra nebus tokia varginanti.

2. Prieš pradedant važiuoti reikia išvėdinti

Automobilyje baisi kaitra? Tokiu atveju iš karto nesėskite ir nevažiuokite, o atidarykite visas dureles ir pravėdinkite saloną. Galioja tokia taisyklė: jeigu temperatūra mašinoje pakyla nuo 22 iki 37 laipsnių, tai avarijos rizika padidėja 30 procentų.

3. Apsaugokite nuo saulės

"Veido" archyvas

Kova su kaitra neturi kainuoti itin daug: saulės spindulius atspindinčią sidabrinę foliją, skirtą priekiniam stiklui, galima įsigyti daugelyje prekybos centrų. Ši folija, kurią prilaiko vadinamieji lipukai, padės vidaus temperatūrai išsilaikyti mažesnei.

4. Tinkamai kondicionuoti

Įveikiant pirmuosius kilometrus galioja taisyklė: kondicionierių įjungti visu pajėgumu. Po penkių minučių vidaus oro cirkuliaciją pakeisti gryno oru, nes kitaip CO2 kiekis gali per daug pakilti. Per didelė vėsa – nesveika, todėl salone geriausia palaikyti 20–22 laipsnių temperatūrą.

5. Vėdinti be skersvėjo

Jūsų automobilis neturi kondicionieriaus? Tokiu atveju važiuodami atidarykite galinius langus. Važiavimo sukeliamas vėjas išpūs iš automobilio užsistovėjusį karštį.

6. Šaltų gėrimų vežimas

"Veido" archyvas

12 voltų jungtis leidžia automobilyje gėrimus išlaikyti šaltus. Tokioje specialioje dėžėje palaikoma temperatūra yra 20 laipsnių mažesnė nei aplinkos.

7. Tinkamai apsirengti

Oi! Mūvint trumpikes atsisėsti ant karštos odinės sėdynės gali būti skausminga. Pakankamai ilga, lengva apranga, pavyzdžiui, iš medvilnės, saugo nuo karštų sėdynių. Beje: su įsispiriamomis basutėmis važiuoti nedraudžiama, tačiau įvykus avarijai į tai gali būti atsižvelgta kaip į didžiulį aplaidumą.

8. Patikrinti kondicionieriaus sistemą

"Veido" archyvas

Kondicionieriai turi būti reguliariai tikrinami, nes freonas laikui bėgant dingsta. Kadangi ši priemonė dar sutepa ir judančias detales, jos nebuvimas gali sukelti kondicionieriaus kompresoriaus gedimus. O šios detalės remontas nepigus.

Per keturias kaitros dienas Vilniuje nemokamai išdalyta apie 10 tonų vandens, savaitgaliui paruošta dar 15 tūkst. geriamo vandens buteliukų, pranešė sostinės savivaldybė.

Juos prireikus dalys sostinės autobusų ar troleibusų vairuotojai.

Vilniaus mero Viliaus Navicko iniciatyva nuo antradienio Vilniaus gyventojams ir miesto svečiams gatvėje bei kavinių tinkle “Coffee In” imta dalyti geriamą vandenį.

Vanduo dalijamas daugiau nei dešimtyje miesto vietų – kai kuriose viešojo transporto stotelėse, prie gydymo įstaigų karščiausiu paros metu – nuo 14 iki 16 valandos.

Savaitgalį prireikus vandens buteliuko jo bus galima paprašyti autobuso ar troleibuso vairuotojo.

Šalyje oro temperatūrai kelias dienas laikantis virš 30 laipsnių, medikus užplūdo karščio aukos. Vilniaus universitetinė ligoninė per parą sulaukė po 10-15 naujų pacientų, kuriems būtina skubi kardiologinė pagalba – tokia karščio statistika, trečiadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Vilniaus universitetinės ligoninės kardiologijos skyriaus vedėjas Mykolas Biliukas sako tokio pacientų antplūdžio neprisimenantis per visą savo praktiką.

“Nuožmus karštis yra negailestingas. Dažniausiai dėl jo kenčia vyresnio amžiaus žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis”, – dienraščiui sakė medikas.

Nukrito kraujospūdis, silpna, ką daryti – tokių nusiskundimų antradienį ypač dažnai girdėjo sostinės greitosios medicinos pagalbos stoties vyresnioji gydytoja Nijolė Dmitrijevienė.

“Daugiau kaip 300 iškvietimų per parą, pusė jų – dėl perkaitimo, silpnumo, padažnėjusio pulso, sumažėjusio kraujospūdžio”, – aiškino gydytoja.

Klaipėdos vaikų ligoninėje medikams teko reanimacijoje gydyti dvejų metų vaiką, ištiktą traukulių. Jam buvo nustatytas šilumos smūgis.

Kai oras įkaista iki 33 laipsnių, organizmas jau nesugeba išspinduliuoti šilumos pertekliaus.

Dėl to išsiplečia kraujagyslės, padidėja širdies apkrova ir smarkiai sutirštėja kraujas.

Ypač blogai jaučiasi perkaitę žmonės, kai krinta kraujospūdis. Sutirštėjus kraujui, greičiau susidaro trombai, užkemšantys aterosklerozės pažeistas kraujagysles.

Perkaitęs žmogus jaučia vangumą, mieguistumą, dingsta noras ką nors dirbti. Jis net saulėkaitoje gali užmigti. Karštą ir drėgną dieną aktyvaus žmogaus organizme jau po 15 minučių pradeda mažėti skysčių.

60 kilogramų sveriantis žmogus, praradęs 0,5-1,3 litro skysčių, gali pajusti ir dehidratacijos – skysčių praradimo – požymių.

Lietuvoje vyrauja neįprasti karščiai. Nuo smarkiai padidėjusios oro temperatūros ir negailestingai tvieskiančios saulės kenčia visi, bet ypač sunku mažyliams, vyresnio amžiaus, turintiems antsvorio ar ligotiems žmonėms.

Tarp visų ligų, kuriomis sergant reikia vengti būti saulėje, ypač prasidėjus karščiams, yra širdies ir kraujagyslių ligos, psichikos sutrikimai, padidėjęs kraujospūdis, karščiavimas. Kaip elgtis esant tokiems karščiams, pataria Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Daina Švėgždaitė.

Stiprus perkaitimas gali ištikti bet kurį žmogų tuomet, kai organizmas nebegali savęs atvėsinti prakaituodamas. Tokiu atveju greitai (per 10-15 min. ) pakyla labai aukšta kūno temperatūra, kuri pažeidžia smegenis, turi neigiamos įtakos širdies ir kraujagyslių būklei, kenkia kitiems gyvybiškai svarbiems organams. Laiku nesuteikus pagalbos, žmogus netenka sąmonės ir net gali mirti.

Norint išvengti šių pavojingų gyvybei būklių, įsidėmėkite pirmuosius perspėjančius perkaitimo požymius: pakyla kūno temperatūra, oda tampa karšta ir sausa (neprakaituoja); padažnėja ir sustiprėja pulsas, vargina labai stiprus galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, žmogus gali netekti sąmonės.

Pasak Dainos Švėgždaitės, tokiu atveju patariama nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, o kol ši atvyks, stengtis atvėsinti kūną: nukentėjusįjį paguldyti į pavėsį ar nunešti į vėsią patalpą, purkšti drungnu vandeniu ar suvynioti į šlapią audinį. Jei žmogus sąmoningas, rekomenduojama duoti gerti mineralinio vandens arba atvėsintos arbatos.

Tačiau efektyviausias būdas išvengti šilumos smūgio yra stengtis neperkaisti.

Svarbiausia, esant karštam orui, gerti daug skysčių, tik ne alkoholinių ar kitų skysčių, turinčių kofeino, cukraus, nes jie skatina skysčių šalinimą iš organizmo. Skysčius reikia gerti reguliariai, kas 1-2 val., net jei nejaučiate troškulio. Rekomenduojama vengti gerti labai šaltus gėrimus, nes šaltis gali sukelti skrandžio spazmus. Žmonėms, kuriems skysčių kiekį yra apribojęs šeimos gydytojas, būtina pasitarti su gydytoju kiek ir kokių skysčių gerti per karščius.

Jei patalpoje ar lauke labai karšta, stenkitės kūną vėsinti drungnu dušu ar daugiau laiko praleiskite pavėsyje ar vėsesnėse patalpose, jei turite galimybių, stenkitės vykti į viešąsias vietas, pvz.: prekybos centrus, bibliotekas, kur įrengtos oro kondicionavimo sistemos.

Per karščius reikėtų riboti fizinį aktyvumą ir beje, niekada nei žmonių, nei gyvūnų nepalikti uždarame automobilyje. Visiems patariama einant į lauką užsidėti galvos apdangalą, rengtis tik natūralios medžiagos šviesios spalvos drabužiais, atviras kūno vietas tepti apsauginiu kremu nuo saulės, nešioti akinius nuo saulės.

Šiemet pavasaris nelepino gausiais saulės spinduliais, todėl nenuostabu, kad vos saulei užkaitinus, žmonės taip ir traukia į gamtą, sodą ar paplūdimį. Kokia bus ši vasara – sunku prognozuoti, tačiau Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras primena, jog svarbu žinoti, kaip reikia elgtis karštą vasaros dieną.

Dideli karščiai ir neadekvatus elgesys jų metu gali turėti neigiamos įtakos gyventojų savijautai. Ypač pavojingi karščiai po vėsaus pavasario, kol organizmas dar nepripratęs prie karščių, dar „neužgrūdintas“, nespėjęs adaptuotis. Perkaisti galima net ir nelabai aukštoje temperatūroje, ypač esant didelei santykinei oro drėgmei, todėl nėra itin tikslių rekomendacijų, kokia temperatūra jau pavojinga, kokia dar ne, nes karštį žmonės nevienodai toleruoja.

Svarbu karštu oru laikytis rekomendacijų, kurios padėtų gerai jaustis, išlikti darbingais net ir karštą dieną, bei išvengti rimtesnių fiziologinių ar morfologinių organizmo pakitimų. Karščio metu gyventojai nukenčia:
• dėl saulės smūgio;
• dėl perkaitimo arba taip vadinamo šilumos smūgio;
• dėl nudegimų.

Neretai saulės poveikis yra lydimas ir nudegimu: priimant saulės vonias, svarbu yra naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF). Būtina įsidėmėti, kad odos ištepimas apsauginiu kremu dar nereiškia, kad ultravioletiniai spinduliai jos visiškai nepasiekia. Dalis spindulių prasiskverbia ir pro kremus su apsauginiu filtru nuo saulės, ir pro drabužius, todėl piktnaudžiauti saulės voniomis bet kuriuo atveju nereikėtų. Labiausiai saugotis saulės spindulių reiktų ilgai būnant paplūdimyje ar didesnę dienos dalį praleidžiant lauke, ypač vidurdienį – nuo 10 iki 16 valandos.

Žalingo saulės poveikio simptomai į kuriuos reikėtų neatidėliotinai reaguoti:
• aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 38 – 41 laipsnių);
• odos paraudimas ir karščiavimas (oda neprakaituoja);
• galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, pusiausvyros sutrikimas;
• stiprus ir padažnėjęs (iki 110-160 k/min.) pulsas ir kvėpavimas (per 20 k/min.);
• troškulys;
• mieguistumas, vangumas, nenoras judėti;
• užsitęsusi tokia būklė sukelia smegenų funkcijų apribojimą, spazmus ir galiausiai sąmonės aptemimą ir trumpalaikį sąmonės netekimą ar net komą;
• jei pajutote perkaitimo požymius ar pastebėjote kito žmogaus blogą savijautą, nelikite vienas ir nepalikite kito žmogaus vieno, o pasitelkite pagalbai kitus asmenis.

Rekomendacijos kaip sumažinti karščio ir saulės žalingą poveikį žmogaus organizmui:
• Svarbiausia – tinkamai apsirenkite (venkite drabužių iš sintetinių audinių, ) patartina rengtis šviesiais drabužiais, dėvėkite natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius);
• Ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę (fizinius darbus atlikite ryte ar vakare, kai karšta, visada judėkite ir darykite viską gerokai lėčiau negu paprastai, kuo daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose);
• Gerkite dažniau nei troškina (geriausiai tinka stipresnės mineralizacijos be angliarūgštės vanduo, venkite alkoholio, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais, negerkite iš karto daug, geriau gerkite nuolat ar reguliariai (kas 1–2 val.) po truputį);
• Valgykite saikingai ir lengvai virškinamą maistą (daug vaisių ir daržovių, valgykite daugiau skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų, venkite riebių maisto produktų).
• Nesineškite į paplūdimį greitai gendančių maisto produktų (pienas ir pieno produktai, mėsos gaminiai, žuvies produktai, konditerijos gaminiai su sviestiniu plikytu ir varškės kremais, vaisiniais pusgaminiais ar saldžiaisiais drebučiais.

Pirmoji pagalba ištikus šiluminiam smūgiui:
• Skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos į pavėsį ar vėsią vietą;
• Atsagstykite ir atlaisvinkite drabužius;
• Vėdinkite nukentėjusįjį vėduokle, skepetaite, ventiliatoriumi ar kita po ranka pasitaikiusia priemone;
• Apipurkškite ar suvilgykite veidą vandeniu, ant galvos dėkite šaltą kompresą, jei yra galimybė, su ledu;
• Jei nukentėjusįjį pykina, duokite išgerti ko nors rūgštaus (pvz., vandens su citrinos sultimis);
• Jei nukentėjusysis be sąmonės, nedelsiant guldykite ant šono, vėdinkite, negirdykite (nes galite užkišti kvėpavimo takus), kvieskite medicinos pagalbą ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą;
• Dažnai saulės intensyvus veikimas į organizmą yra lydimas odos nudegimu. Tokiu atveju nudegimo vietą apdenkite drėgna skepetaite, o jei tokios galimybės neturite, tiesiog apriškite nudegimo vietą kuo švaresniu medžiagos gabalu;
• Jeigu nudegimas gilus, nudegė didelis odos plotas, pakilo kūno temperatūra, skubiai vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.